Setronon 2 mg/ml injekcinis tirpalas

Ondansetronas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas) kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

1. Kas yra Setronon ir kam jis vartojamas

2. Kas žinotina prieš vartojant Setronon

3. Kaip vartoti Setronon

4. Galimas šalutinis poveikis

5. Kaip laikyti Setronon

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

1. Kas yra Setronon ir kam jis vartojamas

Setronon priklauso antiemetikų, kitaip vaistų nuo pykinimo, grupei. Jie slopina šleikštulio pojūtį (pykinimą) ir vėmimą, kurie gali pasireikšti po tam tikro medikamentinio ar chirurginio gydymo.

Gydytojas ar medicinos sesuo Jums šio tirpalo pykinimo ar vėmimo profilaktikai ar gydymui kai:

• taikoma chemoterapija ir (arba) spindulinis gydymas nuo vėžio, galintys sukelti pykinimą ir vėmimą.

• taikomas chirurginis gydymas (Jums atliekama operacija).

2. Kas žinotina prieš vartojant Setronon

Atidžiai perskaitykite šią informaciją, nes, ją sužinojus, gali tekti susilaikyti nuo Setronon vartojimo.

Setronon vartoti negalima:

- jeigu yra alergija ondansetronui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).

- jeigu vartojate apomorfino (Parkinsono ligai gydyti).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju prieš pradėdami vartoti Setronon, jeigu:

- esate alergiškas (padidėjęs jautrumas) panašiems vaistams, vadinamiems 5HT3 (serotonino) receptorių antagonistais;

- sergate kepenų liga;

- Jus vargina sunkus vidurių užkietėjimas arba yra žarnų praeinamumo sutrikimas;

- Jums operuotas žarnynas;

- Jums operuoti adenoidai ar tonzilės (gomurio migdolai);

- Jums yra buvę širdies problemų, įskaitant netolygų širdies plakimą (aritmijas);

- turite problemų dėl druskų, tokių kaip kalis, natris, magnis, kiekio kraujyje.

Jei jums tinka vienas iš šių atvejų, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui ir jis nuspręs ką daryti.

Kiti vaistai ir Setronon

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Įskaitant vaistus, įsigytus be recepto bei augalinius vaistus.

Pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui jeigu vartojate ar neseniai vartojote bet kurį iš šių vaistų arba dėl to nesate tikri:

Tramadolio. Vartojant Setronon tramadolio skausmą mažinantis poveikis yra mažesnis.

Fenitoino ir karbamazepino (dažniausiai vartojamų epilepsijos gydymui).

Rifampicino (antibiotiko, vartojamo tuberkuliozės gydymui).

Vaistų, veikiančių širdį (tokių kaip haloperidolis arba metadonas).

Vaistų, vartojamų nevienodo širdies ritmo gydymui (antiaritminių vaistų).

Beta adrenoreceptorius blokuojančių vaistų (vartojamų širdies problemų, akių problemų, neramumo gydymui arba migrenos profilaktikai).

Vaistų nuo vėžio (ypač antraciklinų).

Vaistų, vartojamų infekcijų gydymui (eritromicino, ketokonazolo).

Vaistų, priklausančių SSRI (selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių) grupei. Šie vaistai vartojami depresijos ir (arba) nerimo sutrikimams gydyti (tokie kaip fluoksetinas, paroksetinas, sertralinas, fluvoksaminas, citalopramas, escitalopramas).

Vaistų, priklausančių SNRI (serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitorių) grupei. Šie vaistai vartojami depresijos ir (arba) nerimo sutrikimams gydyti (tokie kaip venlafaksinas, duloksetinas).

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju.

Ondansetronas gali patekti į motinos pieną, todėl moterims, vartojančioms Setronon, žindyti kūdikio negalima.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Setronon vartojimas neturi įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

Setronon sudėtyje yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg) dozėje, t.y. tirpalą galima laikyti neturinčiu natrio.

3. Kaip vartoti Setronon

Setronon visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Dažniausiai injekcinį tirpalą suleidžia gydytojas arba slaugytoja. Jeigu turite klausimų, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

Sušvirkštas Setronon pradeda veikti iškart. Jeigu tęsiasi pykinimas arba vėmimas, pasakykite gydytojui arba slaugytojai.

Pacientams, kuriems taikoma chemoterapija ir (arba) spindulinis gydymas nuo vėžio, galintys sukelti pykinimą ir vėmimą

Suaugusiesiems (įskaitant senyvus pacientus)

Rekomenduojama dozė yra 8-32 mg per parą.

Rekomenduojama 8 mg Setronon dozė lėtai švirkščiama į veną arba į raumenis prieš pat chemoterapijos arba spindulinio gydymo nuo vėžio seansą, o po 12 valandų duodama 8 mg tabletė.

Jeigu chemoterapijos arba spindulinis gydymas Jums sukelia sunkų pykinimą ir vėmimą, Jums gali būti skiriamas gydymas toliau nurodytomis dozėmis ir grafiku.

8 mg Setronon lėtai švirkščiama į veną arba į raumenis prieš pat gydymo nuo vėžio seansą.

8 mg Setronon lėtai švirkščiama į veną arba į raumenis prieš pat gydymo nuo vėžio seansą, po to kas 2—4 valandas į veną arba į raumenis sušvirkščiamos dvi 8 mg dozės, arba preparato skiriama pastovia infuzija (pvz., lašinama į veną) 1 mg/val., trukmė – iki 24 valandų.

16 mg Setronon infuzuojama (pvz., lašinama į veną) ne greičiau kaip per 15 minučių prieš pat chemoterapijos seansą.

Norint išvengti vėliau galinčio prasidėti vėmimo, baigus gydymo nuo vėžio kursą, Setronon tabletes galima gerti iki 5 parų.

Vaikai (vyresni nei 6 metų ir paaugliai)

Leidžiamą į veną dozę nustato gydytojas (priklausomai nuo vaiko ūgio ir svorio). Pradinė dozė sušvirkščiama prieš pat chemoterapijos seansą, o po 12 valandų duodama per burną vartojamo ondansetrono. Po chemoterapijos, atsižvelgiant į paciento ūgį ir svorį, galima toliau (iki 5 parų) tęsti gydymą Setronon tabletėmis. Dozę paskiria gydytojas.

Pykinimo ir vėmimo slopinimas po operacijos

Suaugusieji

Profilaktika (prieš operaciją): 4 mg ondansetrono dozę prieš operaciją galima švirkšti į raumenis arba lėtai į veną.

Gydymas (po operacijos): 4 mg Setronon dozę galima švirkšti į raumenis arba lėtai į veną.

Vaikai (vyresni nei 1 mėnesio ir paaugliai)

Profilaktika (prieš operaciją): prieš operaciją galima lėtai suleisti į veną 0,1 mg/kg (bet ne daugiau kaip 4 mg) Setronon.

Gydymas (po operacijos): galima lėtai suleisti į veną 0,1 mg/kg (bet ne daugiau kaip 4 mg) Setronon.

Pacientai, sergantys kepenų ligomis

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, negalima viršyti 8 mg dozės per parą.

Ką daryti pavartojus per didelę Setronon injekcinio tirpalo dozę?

Setronon Jums arba Jūsų vaikui suleis gydytojas arba slaugytojas, todėl mažai tikėtina, kad Jums arba Jūsų vaikui bus suleista per daug vaisto. Jeigu galvojate, kad Jums arba Jūsų vaikui buvo suleista per daug vaistoarba dozė buvo praleista, apie tai pasakykite gydytojui arba slaugytojui.

Jeigu praleidote Setronon injekcinio tirpalo dozę

Setronon injekcinį tirpalą suleidžia gydytojas arba slaugytoja. Jeigu Jūs manote, kad dozė praleista, apie tai nedelsdami jiems pasakykite.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

4. Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Sunkūs šalutiniai poveikiai

Jeigu Jums pasireiškė bet kuris iš toliau išvardytų šalutinių poveikių, turėtumėte nedelsdami informuoti savo gydytoją.

Reti: gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 pacientui iš 1000.

Jei žemiau išvardinti šalutiniai reiškiniai atsiranda neilgai trukus po injekcinio tirpalo suleidimo, gali būti kad Jūs alergiškas šiam injekciniam tirpalui.

- Spaudimas krūtinėje arba švokštimas;

vokų, veido, lūpų patinimas;

odos išbėrimas raudonomis dėmėmis ar dilgėlinė (mazgeliai odoje);

kolapsas.

Kiti šalutiniai poveikiai

Labai dažni: gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių

Galvos skausmas.

Dažni: gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių

Karščio pojūtis galvoje arba skrandyje;

veido paraudimas;

vidurių užkietėjimas;

kepenų funkcijos tyrimų pokyčiai (jeigu Setronon vartojate kartu su vaistu, kurio pavadinimas yra cisplatina, kitu atveju, šis šalutinis poveikis yra nedažnas)

sudirgimas ir paraudimas injekcijos vietoje.

Nedažni: gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 pacientui iš 100

Į viršų nukreipti sukamieji akių judesiai;

nenormalus raumenų sustingimas, nevalingi kūno judesiai arba drebulys;

traukuliai;

skausmas krūtinėje;

nereguliarus ar lėtas širdies plakimas;

žemas kraujo spaudimas;

žagsėjimas.

Reti: gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1000 žmonių

Galvos svaigimas ar silpnumas;

regos sutrikimai (pvz. neryškus matymas);

širdies ritmo sutrikimai.

Labai reti: gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10000 žmonių

laikinas aklumas, kuris paprastai atsistato per 20 minučių.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nemokamu telefonu 8 800 73568 arba užpildyti interneto svetainėje esančią formą ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius), nemokamu fakso numeriu 8 800 20131, el. paštu , taip pat per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainę (adresu ). Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

5. Kaip laikyti Setronon

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant ampulės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Ampules laikyti kartono dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotos nuo šviesos.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

Setronon injekcinio tirpalo sudėtis

- Veiklioji medžiaga yra ondansetronas (hidrochlorido dihidrato pavidalu). Vienoje 2 ml ampulėje yra 2 ml vandeninio tirpalo, kuriame yra 4 mg ondansetrono. Vienoje 5 ml ampulėje yra 4 ml vandeninio tirpalo, kuriame yra 8 mg ondansetrono (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

- Pagalbinės medžiagos yra citrinų rūgštis monohidratas, natrio citratas, vandenilio chlorido rūgštis, natrio chloridas, injekcinis vanduo.

Setronon injekcinio tirpalo išvaizda ir kiekis pakuotėje

Setronon injekcinis tirpalas yra skaidrus ir bespalvis. Jis tiekiamas ampulėmis, kuriose yra 2 ml arba 4 ml tirpalo. Kartono dėžutėje yra 1 arba 5 ampulės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas ir gamintojas

Registruotojas

Teva Pharma B.V.

Teva Pharma B.V.

Swensweg 5

2031 GA Haarlem Nyderlandai

Gamintojas

Teva Operations Poland Sp. z o.o.

ul. Mogilska 80

31-546 Krakow

Lenkija

arba

Teva Pharmaceutical Works Private Limited Company,

H-2100 Gödöllo

Táncsics Mihaly út 82

Vengrija

arba

PLIVA Hrvatska d.o.o.

Prilaz baruna Filipovića 25

Zagreb 10000

Kroatija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą.

Šis vaistas EEE valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:

Jungtinė Karalystė Ondansetron 2mg/ml Solution for Injection

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2017-03-07.

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt/.

Toliau pateikta informacija skirta tik sveikatos priežiūros specialistams

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Setronon 2 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje 2 ml stiklinėje ampulėje yra 2 ml vandeninio tirpalo, kuriame yra 4 mg ondansetrono (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Vienoje 5 ml stiklinėje ampulėje yra 4 ml vandeninio tirpalo, kuriame yra 8 mg ondansetrono (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Pagalbinė (-s) medžiaga (-os), kurios (-ių) poveikis žinomas:

Viename mililitre injekcinio tirpalo yra 3,343 mg natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

Setronon injekcinis tirpalas yra bespalvis skaidrus injekcinis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusiesiems

Chemoterapijos citostatikais ir spindulinio gydymo sukelto pykinimo bei vėmimo slopinimas. Pooperacinio pykinimo ir vėmimo (POPV) profilaktika bei gydymas.

Vaikų populiacija

Chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo (CSPV) slopinimas vaikams, vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus ir pooperacinio pykinimo ir vėmimo (POPV) slopinimas bei profilaktika vaikams, vyresniems nei 1 mėnesio amžiaus.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Chemoterapijos ir spindulinio gydymo sukeliamas pykinimas ir vėmimas (CSPV ir RSPV)

Suaugusiesiems

Vėmimą sukeliantis gydymo nuo vėžio poveikis priklauso nuo to, kokie vaistų deriniai ir kokiomis dozėmis vartojami taikant chemoterapiją, bei nuo to, koks yra spindulinio gydymo režimas. Paros dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į vėmimą sukeliantį poveikį. Ondansetrono paros dozę 8-32 mg ribose ir skyrimo būdą reikia parinkti kaip nurodyta toliau.

Pykinimą ir vėmimą sukelianti (emetogeniška) chemoterapija ir spindulinis gydymas

Ondansetroną galima vartoti per burną (tabletes), švirkšti į veną arba raumenis. Rekomenduojama švirkšti į veną arba raumenis ondansetrono dozė yra 8 mg; ją reikia švirkšti lėtai ne greičiau kaip per 30 sekundžių prieš pat gydymą , po to reikia gerti po 8 mg kas 12 valandų.

Vaisto rekomenduojama gerti norint apsaugoti nuo vėlyvojo ar užsitęsusio vėmimo po pirmųjų 24 valandų,

Norint apsaugoti nuo vėlyvojo ar užsitęsusio vėmimo (po pirmųjų 24 valandų), baigus gydymo nuo vėžio kursą, reikia tęsti (iki 5 parų) gydymą geriamuoju ondansetronu.

Didelio emetogeniškumo chemoterapija, pvz., gydymas didelėmis cisplatinos dozėmis

Pacientams, kuriems taikoma didelio emetogeniškumo chemoterapija pvz., didelėmis cisplatinos dozėmis, ondansetrono galima švirkšti į veną arba raumenis.

Nustatyta, jog ondansetrono, vartojamo per pirmąsias 24 chemoterapijos valandas pagal toliau nurodytas dozavimo schemas, veiksmingumas yra vienodas.

Ondansetrono vienkartinę 8 mg dozę galima sušvirkšti į veną arba į raumenis prieš pat chemoterapijos seansą. Didesnė kaip 8 mg, maksimaliai iki 16 mg, ondansetrono dozė gali būti vartojama tik švirkšti į veną atskiedus 50-100 ml fiziologinio tirpalo arba kito suderinamo tirpalo; tokios infuzijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 min. Vienkartinės didesnės kaip 16 mg ondansetrono dozės vartoti negalima (žr. 4.4 skyrių).

Didelio emetogeniškumo chemoterapijos metu 8 mg ondansetrono dozę reikia lėtai švirkšti į veną ne greičiau kaip per 30 sekundžių arba lėtai į raumenis prieš pat gydymą, po to du kartus švirkšti į veną arba į raumenis 8 mg kas 2-4 valandas arba pastoviai infuzuoti iki 24 val. po 1 mg/val.

Vienkartinė 16 mg dozė, atskiesta 50-100 ml fiziologinio tirpalo arba kitokio suderinamo infuzinio tirpalo (žr. 6.6 skyrių), sulašinama į veną ne greičiau kaip per 15 minučių prieš pat chemoterapijos procedūrą. Didesnės kaip 16 mg dozės vartoti negalima, nes kyla nuo dozės priklausomo QT intervalo pailgėjimo rizika (žr. 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius).

Dozavimo schemą reikia parinkti pagal galimo emetogeninio poveikio stiprumą.

Didelio emetogeniškumo chemoterapijos metu ondansetrono veiksmingumą galima sustiprinti papildomai prieš chemoterapijos seansą sušvirkščiant į veną vienkartinę 20 mg deksametazono natrio fosfato dozę.

Vaisto rekomenduojama gerti norint apsaugoti nuo vėlyvojo ar užsitęsusio vėmimo po pirmųjų 24 valandų,

Norint apsaugoti nuo vėlyvojo ar užsitęsusio vėmimo (po pirmųjų 24 valandų), baigus gydymo nuo vėžio kursą, reikia tęsti (iki 5 parų) gydymą geriamuoju ondansetronu.

Vaikų populiacija:

CSPV vaikams, vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus, ir paaugliams

CSPV gydymo dozę galima apskaičiuoti pagal kūno paviršiaus plotą (KPP) arba kūno svorį (žr. toliau). Klinikinių tyrimų su vaikais metu ondansetrono buvo infuzuojama į veną atskiedus 25 ml arba 50 ml fiziologinio tirpalo arba kitu suderinamu tirpalu (žr. 6.6 skyrių) ir infuzuojama ne trumpiau kaip 15 minučių.

Skaičiuojant dozavimą pagal kūno svorį, apskaičiuojamos didesnės paros dozės lyginant su apskaičiuojamomis pagal KPP (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

Ondansetrono tirpalą būtina atskiesti 5 gliukozės arba 0,9 natrio chlorido tirpalu (žr. 6.6 skyrių), arba kitais tinkamais infuziniais skysčiais (žr. 6.6 skyrių) ir lėtai, ne greičiau kaip per 15 min., suleisti į veną.

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų apie ondansetrono vartojimą užsitęsusio ar vėlyvo CSPV profilaktikai nėra. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų apie ondansetrono vartojimą vaikams spindulinio gydymo sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti nėra.

Dozavimas pagal KPP

Ondansetrono reikia vartoti prieš pat chemoterapiją vienkartine į veną leidžiama 5 mg/m2 doze. Didžiausios į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima.

Vartojamą per burną dozę galima pradėti vartoti po dvylikos valandų ir tęsti vartoti iki 5 dienų (žr. 1 lentelę).

Didžiausios suaugusiųjų 32 mg paros dozės viršyti negalima.

1 lentelė. Dozavimas CSPV pagal KPP vaikams, vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus, ir paaugliams

a Didžiausios į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima.

b Didžiausios suaugusiųjų 32 mg paros dozės viršyti negalima.

Dozavimas pagal kūno svorį

Skaičiuojant dozavimą pagal kūno svorį apskaičiuojamos didesnės paros dozės lyginant su apskaičiuojamomis pagal KPP (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

Ondansetrono reikia vartoti prieš pat chemoterapiją vienkartine į veną suleidžiama 0,15 mg/kg doze. Didžiausios į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima.

Kitas dvi į veną leidžiamas dozes reikia vartoti kas 4 valandas. Didžiausios suaugusiųjų 32 mg paros dozės viršyti negalima.

Vartojamą per burną dozę galima pradėti vartoti po dvylikos valandų ir tęsti vartoti iki 5 dienų (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Dozavimas CSPV pagal kūno svorį vaikams, vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus, ir paaugliams

a Didžiausios į veną leidžiamos 8 mg dozės viršyti negalima.

b Didžiausios suaugusiųjų 32 mg paros dozės viršyti negalima.

Senyviems pacientams

Vyresni kaip 65 metų pacientai ondansetroną toleruoja gerai ir jiems nereikia keisti nei dozių, nei dozavimo dažnumo, nei vartojimo būdo.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Nereikia keisti nei paros dozės, nei dozavimo dažnumo, nei vartojimo būdo.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Esant vidutinio sunkumo ar sunkiam kepenų funkcijos susilpnėjimui, ondansetrono klirensas reikšmingai sumažėja, o pusinės eliminacijos iš serumo laikas reikšmingai pailgėja. Tokiems pacientams negalima viršyti 8 mg suminės dozės per parą.

Pacientams, kurių sparteino ir debrizokvino metabolizmas silpnas

Pacientų, kurie blogai metabolizuoja sparteiną ir debrizokviną, ondansetrono pusinės eliminacijos laikas būna nepakitęs. Vadinasi, kartotinių dozių poveikis šiems pacientams nesiskirs nuo poveikio bendrai populiacijai. Todėl paros dozės ar vartojimo dažnio keisti nereikia.

Pooperacinis pykinimas ir vėmimas (POPV)

Suaugusiesiems

Profilaktiškai gydant POPV, ondansetrono galima skirti gerti arba švirkšti į veną ar raumenis.

Vienkartinę 4 mg ondansetrono dozę įvadinės nejautros metu galima švirkšti į raumenis arba lėtai į veną. Gydant nustatytą POPV rekomenduojama vienkartinę 4 mg ondansetrono dozę švirkšti į raumenis arba lėtai į veną.

Vaikų populiacija

POPV vaikams nuo 1 mėnesio amžiaus ir paaugliams

POPV profilaktikai vaikams, kuriems operacijos atliekamos bendrinėje nejautroje, prieš įvadinę nejautrą arba po jos, galima lėtai (ne trumpiau kaip 30 sekundžių) suleisti į veną vienkartinę 0,1 mg/kg, bet ne daugiau kaip 4 mg, ondansetrono dozę.

Gydant POPV po operacijos vaikams, kuriems operacijos atliekamos bendrinėje nejautroje, galima lėtai (bet ne trumpiau kaip 30 sekundžių) suleisti į veną 0,1 mg/kg, bet ne daugiau kaip 4 mg, ondansetrono.

Duomenų apie ondansetrono vartojimą jaunesnių kaip 2 metų vaikų POPV gydymui nėra.

Senyviems pacientams

Senyvų pacientų POPV profilaktikos ir gydymo ondansetronu patirtis maža, tačiau vyresni kaip 65 metų pacientai chemoterapijos metu ondansetroną toleruoja gerai.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Nereikia keisti nei paros dozės, nei dozavimo dažnumo, nei vartojimo būdo.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Esant vidutinio sunkumo ar sunkiam kepenų funkcijos susilpnėjimui, ondansetrono klirensas reikšmingai sumažėja, o pusinės eliminacijos iš serumo laikas reikšmingai pailgėja. Tokiems pacientams negalima viršyti 8 mg suminės dozės per parą.

Pacientams, kurių organizme blogai metabolizuojami sparteinas ir debrizokvinas

Žmonėms, kurių organizme blogai metabolizuojami sparteinas ir debrizokvinas, ondansetrono pusinės eliminacijos laikas nepakinta. Šiuos pacientus gydant kartotinėmis dozėmis, vaistinio preparato ekspozicija nesiskiria nuo bendrosios populiacijos. Jiems nereikia keisti nei paros dozės, nei dozavimo dažnumo.

4.3 Kontraindikacijos

Vartojimas kartu su apomorfinu (žr. 4.5 skyrių)

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Buvo atvejų, kai pacientams, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas kitiems selektyviesiems 5HT3 receptorių antagonistams, pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijos gydant ondansetronu. Kvėpavimo sutrikimus reikia gydyti simptomiškai, o gydytojai turi skirti jiems ypatingą dėmesį, nes tai gali būti padidėjusio jautrumo reakcijas pranašaujantys požymiai.

Ondansetronas pailgina QT intervalą priklausomai nuo jo dozės (žr. 5.1 skyrių). Be to, pacientams, vartojusiems ondansetrono po to, kai jis pateko į rinką, pasitaikė Torsade de Pointes sutrikimų. Pacientus, kuriems nustatytas įgimtas ilgesnio QT sindromas, reikia vengti gydyti ondansetronu. Ondansetrono reikia vartoti atsargiai pacientams, kuriems nustatytas arba gali pasireikšti QTc pailgėjimas, įskaitant pacientus, kuriems nustatyti elektrolitų kiekio kraujyje pakitimai, stazinis širdies nepakankamumas, bradiaritmija arba pacientams, kurie vartoja vaistus, sukeliančius QT intervalo pailgėjimą, arba trikdo elektrolitų apykaitą organizme.

Prieš paskiriant ondansetrono reikia koreguoti hipokalemiją ir hipomagnezemiją.

Vaistiniam preparatui patekus į rinką, gauta pranešimų apie pacientus, kuriems buvo serotoninerginio sindromo požymių (įskaitant protinius pakitimus, autonominės nervų sistemos nestabilumą ir nervų-raumenų sutrikimus), kai jie su ondansetronu kartu vartojo kitų serotoninerginų vaistinių preparatų (įskaitant selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir serotonino-noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI)).

Jeigu kartu su ondansetronu būtina vartoti kito serotoninerginio vaistinio preparato, būtinas atitinkamas paciento stebėjimas.Žinoma, kad ondansetronas lėtina žarnų turinio slinkimą storosiomis žarnomis, todėl, jei yra dalinio žarnų nepraeinamumo požymių, preparatu gydomą pacientą reikia stebėti.

Pacientams po adenoidų ir migdolinių liaukų šalinimo operacijų pykinimo ir vėmimo profilaktika ondansetronu gali daryti mažiau pastebimą kraujavimą, todėl pavartojus ondansetrono reikia atidžiai stebėti tokių pacientų būklę.

Vaikų populiacija

Ondansetrono kartu su hepatotoksiškais chemoterapiniais vaistiniais preparatais vartojančius vaikus reikia atidžiai stebėti dėl galimo kepenų funkcijos sutrikimo.

POPV

Dozę skaičiuojant mg/kg kūno svorio ir vartojant 3 dozes kas 4 valandas, bendra paros dozė bus didesnė, negu vartojant vienkartinę 5 mg/m2 dozę ir geriamąją dozę. Šių dviejų dozavimų efektyvumo palyginimas nebuvo tirtas klinikinių tyrimų metu. Kryžminių tyrimų palyginimas rodo panašų abiejų dozavimų efektyvumą (žr. 5.1 skyrių).

Ondansetronas nėra skiriamas vėmimo profilaktikai bei pooperacinio vėmimo gydymui vaikams, kuriems atliekama pilvo organų chirurginė operacija.

Vienoje šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t.y. jis beveik neturi reikšmės.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nėra duomenų, kad ondansetronas skatintų arba slopintų daugumos kartu vartojamų vaistų metabolizmą. Specialių tyrimų duomenimis, sąveikos nepastebėta ondansetrono vartojant kartu su alkoholiu, temazepamu, furozemidu, alfetaniliu, tramadoliu, morfinu, lignokainu, tiopentaliu arba propofoliu.

Ondansetroną metabolizuoja keli kepenų citochromo P-450 fermentai: CYP3A2D6 bei CYP1A2. Dėl ondansetroną metabolizuojančių izofermentų įvairovės, vieno fermento inhibicija ar sumažėjęs aktyvumas (pvz., CYP2D6 genetinis nepakankamumas) paprastai kompensuojamas kitų fermentų, taigi bendrasis ondansetrono klirensas pakinta nežymiai ir dozės keisti nebūtina.

Ondansetrono vartojimas kartu su QT ilginančiais vaistiniais preparatais gali sukelti papildomą QT pailgėjimą. Ondansetrono vartojimas kartu su širdį toksiškai veikiančiais vaistais (pvz.: antraciklinais doksorubicinu, daunorubicinu arba trastuzimabu), antibiotikais (pvz.: eritromicinu) priešgrybeliniais vaistais (pvz., ketokonazolu), antiaritminiais vaistiniais preparatais (pvz., amjodaronu) ir beta adrenoblokatoriais (atenololiu arba timololiu) gali padidinti aritmijų susidarymo riziką (žr. 4.4 skyrių).

Vaistiniam preparatui patekus vaistui į rinką, gauta pranešimų apie pacientus, kuriems pasitaikė serotoninerginis sindromas (įskaitant protinius pakitimus, autonominės nervų sistemos nestabilumą ir nervų-raumenų sutrikimus) po to, kai jie su ondansetronu kartu vartojo kitų serotoninerginių vaistinių preparatų (įskaitant SSRI) ir SNRI) (žr. 4.4 skyrių).

Apomorfinas

Kadangi pranešama apie stiprią hipotenziją ir sąmonės netekimą, kai ondansetrono buvo vartojama kartu su apomorfinu, jo vartoti kartu su apomorfinu draudžiama.

Tramadolis

Nedidelių tyrimų duomenimis ondansetronas gali sumažinti tramadolio analgetinį poveikį.

Fenitoinas, karbamazepinas ir rifampicinas

Pacientams, gydomiems stipriais CYP3A4 induktoriais (pvz., fenitoinu, karbamazepinu, ir rifampicinu), išgerto ondansetrono klirensas padidėjo, o ondansetrono koncentracija kraujyje sumažėjo.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nenustatyta, ar ondansetrono saugu vartoti nėščioms moterims. Tyrimų su bandomaisiais gyvūnais duomenimis, nei tiesioginio, nei netiesioginio žalingo poveikio embriono ar vaisiaus raidai, vaisingumo eigai ir perinataliniam bei postnataliniam augimui vaistinis preparatas nedaro. Visgi, remiantis gyvūnų tyrimų duomenimis, ne visada galima numatyti poveikį žmonėms, todėl nėštumo laikotarpiu ondansetrono patariama nevartoti.

Žindymas

Tyrimai rodo, kad ondansetrono patenka į žinduolių pieną. Ondansetrono vartojančioms motinoms kūdikių patariama nežindyti.

Vaisingumas

Informacijos apie ondansetrono poveikį žmogaus vaisingumui nėra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Ondansetronas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.

Ondansetronas nepablogina psichomotorinės funkcijos ir nesukelia slopinimo. Atsižvelgiant į ondansetrono farmakologines savybes, tokiam aktyvumui žalingas poveikis nenumatomas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas reiškiniai išvardyti žemiau pagal organų sistemų klases bei dažnumą. Dažnumas charakterizuojamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥1/100 ir <1/10), nedažni (≥1/1000 ir <1/100), reti (≥1/10000 ir <1/1000), labai reti ( 1/10000), įskaitant pavienius atvejus. Labai dažni, dažni bei nedažni atvejai paprastai nustatomi remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Atsižvelgiama į atvejų dažnumą placebo grupėje. Reti ir labai reti atvejai paprastai nustatomi remiantis spontaniniais duomenimis vaisto buvimo rinkoje metu.

Žemiau išvardytas pakitimų dažnis nustatytas vartojant standartines rekomenduojamas ondansetrono dozes pagal indikacijas ir schemas. Nepageidaujamo poveikio požymiai vaikams ir paaugliams panašūs į nustatytus suaugusiesiems.

Imuninės sistemos sutrikimai

Reti: Ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos, kartais sunkios, įskaitant anafilaksiją.

Nervų sistemos sutrikimai

Labai dažni: Galvos skausmas.

Nedažni: Traukuliai, judėjimo sutrikimai (įskaitant ekstrapiramidines reakcijas, tokias kaip distonija, okulogirinė krizė ir diskinezija)1.

Reti: Galvos svaigimas vaistinio preparato greitai leidžiant veną. Daugumoje atveju to galima išvengti ilginant infuzijos laiką.

Akių sutrikimai

Reti: Trumpalaikiai regėjimo sutrikimai (pvz., neryškus matymas) dažniausiai greitos infuzijos į veną metu.

Labai reti: Trumpalaikis apakimas, daugiausia greitai leidžiant vaistinio preparato į veną.2

Širdies sutrikimai

Nedažni: Aritmijos, krūtinės skausmas su arba be ST segmento nusileidimo, bradikardija.

Reti: QT pailgėjimas (įskaitant Torsade de Pointes)

Kraujagyslių sutrikimai

Dažni: Šilumos arba karščio pylimo pojūtis.

Nedažni: Hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Nedažni: Žagsulys.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: Vidurių užkietėjimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažni: Besimptomis kepenų fermentų kiekio padidėjimas3*.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni: Vietinės reakcijos švirkštimo į veną vietoje.

1 Aiškių nuolatinių klinikinių pasekmių nebuvo.

2 Dauguma regėjimo praradimo atvejų praėjo per 20 minučių. Dauguma pacientų vartojo chemoterapinius vaistinius preparatus, kurių sudėtyje buvo cisplatinos. Buvo nustatyti kai keli žievinės kilmės laikino regėjimo praradimo atvejai.

3 Šie reiškiniai dažniausiai nustatyti pacientams, kuriems buvo skiriama cisplatinos chemoterapija.

Vaikų populiacija

Vaikams ir paaugliams pasireiškę nepageidaujami reiškiniai buvo panašūs į pasireiškusius suaugusiems žmonėms.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http:/// esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu ), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).

4.9 Perdozavimas

Simptomai ir požymiai

Apie ondansetrono perdozavimą duomenų nepakanka. Dauguma atvejų simptomai buvo panašūs į jau žinomus simptomus, pasireiškiančius pacientams, kurie gauna rekomenduojamas dozes (žr. 4.8 skyrių). Pranešta, kad perdozavus pasireiškė regėjimo sutrikimai, sunkus vidurių užkietėjimas, hipotenzija ir vagotonijos priepuoliai su trumpalaike antrojo laipsnio AV blokada. Priklausomai nuo dozės ondansetronas pailgina QT intervalą. Perdozavus vaistinio preparato, rekomenduojama kontroliuoti EKG. Visais atvejais nepageidaujami reiškiniai visiškai praėjo.

Gydymas

Specifinio priešnuodžio nėra. Įtarus, kad vaistinio preparato perdozuota, ligonį reikia gydyti palaikomosiomis ir simptominėmis priemonėmis.

Ipekakuanos vaistinių preparatų vartoti nerekomenduojama, kadangi jų poveikis dėl ondansetrono sukeliamo vėmimo slopinimo neturėtų pasireikšti.

Vaikų populiacija

Buvo pranešta apie atvejus, kai atsitiktinai geriamojo ondansetrono perdozavusiems vaikų populiacijos pacientams (kūdikiams ir vaikams nuo 12 mėnesių iki 2 metų viršijus apskaičiuotąją 4 mg/kg dozę per burną) pasireiškė į sertotonino sindromą panašus sutrikimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – serotonino (5HT3) antagonistai, ATC kodas – A04A A01.

Ondansetronas yra stipraus poveikio, labai selektyvus 5HT3 receptorių antagonistas. Kokiu būdu jis slopina pykinimą ir vėmimą, gerai nežinoma.

Gydymas chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir spindulinės terapijos taikymas gali plonojoje žarnoje sukelti 5HT išsiskyrimą, kuris stimuliuoja 5HT3 receptorius, dėl to suaktyvėja aferentinė impulsacija klajoklio nervo skaidulomis ir taip sužadinamas vėmimo refleksas. Ondansetronas blokuoja šį refleksą. Be to, suaktyvėjus aferentinei impulsacijai klajoklio nervo skaidulomis, daugiau 5HT gali išsiskirti ir struktūrose, esančiose IV smegenų skilvelio dugne (area postrema), todėl vėmimas gali būti skatinamas ir centriniu būdu. Manoma, kad ondansetronas slopina citotoksinės chemoterapijos ir spinduliuotės sukeltą pykinimą ir vėmimą, blokuodamas periferinės ir centrinės nervų sistemos neuronų 5HT3 receptorius. Kokiu būdu slopinamas pooperacinis pykinimas ir vėmimas, nežinoma, bet tikėtina, kad panašiai, kaip sukeliamas citotoksinių preparatų.

Ondansetrono reikšmė opioidų sukeltam pykinimui gydyti dar nenustatyta.

Ondansetronas nekeičia prolaktino koncentracijos kraujo plazmoje.

QT intervalo pailgėjimas

Ondansetrono poveikis QTc intervalui buvo tirtas dvigubai koduoto randomizuoto, placebu ir moksifloksacinu kontroliuojamo, kryžminio tyrimo su 58 suaugusiais vyrais ir moterimis metu. Ondansetrono 8 mg ir 32 mg dozės buvo infuzuojamos į veną per 15 minučių. Esant aukščiausioje tiriamajai dozei – 32 mg – didžiausios reikšmės skirtumas (didžiausia reikšmė 90% CI) QTsF intervalui lyginant su placebu buvo 19,6 (21,5) ms. Esant žemiausiai tiriamajai dozei – 8 mg - didžiausios reikšmės skirtumas (didžiausia reikšmė 90% CI) QTsF intervalui lyginant su placebu buvo 5,8 (7,8) ms. Šio tyrimo metu nebuvo QTcF reikšmių, didesnių negu 480 ms ir nebuvo QTcF pailgėjimo didesnio negu 60 ms. Išmatavus elektrokardiogramos PR ir QRS intervalus, reikšmingų pokyčių nepastebėta.

Vaikų populiacija

CSPV

Ondansetrono veiksmingumas, gydant vėžio chemoterapijos sukeltą vėmimą ir pykinimą, buvo įvertintas atsitiktinių imčių, dvigubai aklu būdu atlikto klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 415 pacientai nuo 1 iki 18 metų amžiaus (S3AB3006), metu. Chemoterapijos dieną pacientai gavo arba 5 mg/m2 ondansetrono į veną ir po 8–12 valandų 4 mg per burną vartojamo ondansetrono arba 0,45 mg/kg ondansetrono į veną ir po 8–12 valandų per burną vartojamo placebo. Po chemoterapijos abi grupės 3 paras vartojo po 4 mg ondansetrono sirupo du kartus per parą. Blogiausią chemoterapijos dieną vėmimas buvo visiškai kontroliuojamas 49 % (5 mg/m2 ondansetrono į veną kartu su 4 mg per burną vartojamo ondansetrono vartojusiųjų grupėje) ir 41 % (0,45 mg/kg ondansetrono į veną kartu su per burną vartojamu placebu vartojusiųjų grupėje). Po chemoterapijos abi grupės 3 paras vartojo po 4 mg ondansetrono sirupo du kartus per parą. Nepageidaujamų reiškinių bendro dažnio ir reiškinių pobūdžio tarp abiejų gydymo grupių nenustatyta.

Atsitiktinių imčių, dvigubai aklu būdu atlikto, placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo, atlikto su 438 pacientais nuo 1 iki 17 metų amžiaus, metu nustatyta visiška vėmimo kontrolė blogiausią chemoterapijos dieną:

73 % pacientų, kai 5 mg/m2 ondansetrono buvo vartojama į veną kartu su 2–4 mg per burną vartojamo deksametazono;

71 % pacientų, kai chemoterapijos dieną 8 mg ondansetrono sirupo buvo vartojama kartu su 2–4 mg per burną vartojamo deksametazono.

Po chemoterapijos abi grupės 2 paras vartojo po 4 mg ondansetrono sirupo du kartus per parą. Nepageidaujamų reiškinių bendro dažnio ir reiškinių pobūdžio tarp abiejų gydymo grupių nenustatyta.

Ondansetrono veiksmingumas buvo tiriamas atviro, nelyginamojo, vienos grupės klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 75 vaikai nuo 6 iki 48 mėnesių amžiaus, metu (S3A40320). Visi vaikai gavo tris ondansetrono dozes po 0,15 mg/kg į veną 30 minučių prieš chemoterapiją ir vėliau ketvirtą ir aštuntą valandą po pirmos dozės. Vėmimas buvo visiškai kontroliuojamas 56 % pacientų.

Kito atviro, nelyginamojo, vienos grupės klinikinio tyrimo (S3A239) metu buvo tiriamas ondansetrono 0,15 mg/kg dozės, leidžiamos į veną, veiksmingumas, vėliau vartojant dvi per burną vartojamo ondansetrono dozes po 4 mg vaikams iki 12 metų amžiaus ir po 8 mg vaikams, vyresniems nei 12 metų amžiaus (bendras vaikų skaičius: 28). Vėmimas buvo visiškai kontroliuojamas 42 % pacientų.

POPV

Ondansetrono vienkartinės dozės veiksmingumas pooperacinio pykinimo ir vėmimo profilaktikai buvo įvertintas atsitiktinių imčių, dvigubai aklu būdu atlikto, placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 670 vaikai nuo 1 iki 24 mėnesių amžiaus (amžius nuo apvaisinimo ≥ 44 savaitės, svoris ≥ 3 kg), metu. Dalyvavusiems pacientams buvo paskirta planinė operacija su bendra nejautra, ir jų būklė pagal ASA (angl. ) buvo ≤ III. Vienkartinė ondansetrono 0,1 mg/kg dozė buvo leidžiama per pirmas penkias minutes pradėjus taikyti anesteziją. Pacientų, kuriems pasireiškė mažiausiai vienas vėmimo epizodas per 24 valandų vertinimo laikotarpį, santykis placebą vartojusiųjų grupėje buvo didesnis negu vartojusiųjų ondansetroną (atitinkamai 28 % ir 11 %, p <0,0001).

Dvigubai aklu būdu buvo atlikti keturi placebu kontroliuojami klinikiniai tyrimai, dalyvaujant 1469 vyriškos ir moteriškos lyties pacientams (nuo 2 iki 12 metų amžiaus), kuriems buvo taikoma bendra nejautra. Pacientai buvo atrinkti vartoti arba vienkartinę ondansetrono dozę į veną (0,1 mg/kg – vaikams, sveriantiems mažiau nei 40 kg, ir 4 mg – vaikams, sveriantiems daugiau nei 40 kg; pacientų skaičius – 735), arba placebą (pacientų skaičius – 734). Tiriamasis vaistinis preparatas buvo vartojamas mažiausiai 30 sekundžių prieš pat anesteziją arba iškart ją pradėjus. Ondansetronas buvo gerokai veiksmingesnis nei placebas pykinimo ir vėmimo profilaktikai. Šių tyrimų rezultatai apibendrinti 3 lentelėje.

3 lentelė. POPV profilaktika ir gydymas vaikams. Gydymo atsakas po 24 valandų

CR – nėra vėmimo epizodų, pasveikimas arba vaisto vartojimo nutraukimas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas ondansetronas pasyviai ir visiškai absorbuojamas iš virškinimo trakto ir aktyviai metabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu. Išgėrus 8 mg dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (apie 30 ng/ml) susidaro maždaug po 1,5 valandos. Vartojant didesnes negu 8 mg dozes, sisteminė ondansetrono ekspozicija padidėja labiau, negu padidinama vartojama dozė. Taip gali būti dėl to, kad, geriant didesnes dozes, sumažėja preparato metabolizmas pirmojo prasiskverbimo metu. Preparato išgėrus kartu su maistu, biologinis prieinamumas šiek tiek padidėja, o nuo antacidinių preparatų nepakinta. Ištyrus senyvus sveikus savanorius, nustatyta, kad silpnai ir kliniškai nereikšmingai padidėja geriamojo ondansetrono biologinis prieinamumas (65 %) ir pailgėja pusinės eliminacijos laikas (5 val.), tai lemia su amžiumi susiję organizmo ypatumai. Tyrimais nustatyta, kad moterų organizme išgerto ondansetrono absorbcijos greitis ir apimtis didesni, o sisteminis klirensas ir pasiskirstymo tūris (priklausomai nuo kūno svorio) mažesni negu vyrų.

Išgertas, sušvirkštas į raumenis ir į veną ondansetronas organizme pasiskirsto panašiai: jo galutinės pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3 valandos, o pasiskirstymo tūris nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai — maždaug . Sušvirkštus ondansetrono į raumenis ir į veną sisteminė ekspozicija esti vienoda.

4 mg ondansetrono infuzuojant į veną per 5 minutes susidaro maždaug 65 ng/ml didžiausia koncentracija kraujo plazmoje. Į raumenis sušvirkšto ondansetrono didžiausia koncentracija kraujo plazmoje būna maždaug 25 ng/ml, ji susidaro praėjus 10 minučių po sušvirkštimo.

Nelabai daug (70—76 %) ondansetrono jungiasi prie kraujo plazmos baltymų. Ondansetroną kepenyse metabolizuoja daug įvairių fermentų. Tai daugiausia veikia jo pasišalinimą iš sisteminės kraujotakos. Mažiau kaip 5 % absorbuoto preparato išsiskiria nepakitusio pavidalo su šlapimu. Nesant fermento CYP2D6 (debrizokvino polimorfizmas), ondansetrono farmakokinetika nekinta. Vartojant kartotines dozes ondansetrono farmakokinetinės savybės nepakinta.

Ypatingos populiacijos

Vaikai ir paaugliai (nuo 1 mėnesio iki 17 metų amžiaus)

Operuojamų 1–4 mėnesių amžiaus vaikų (n = 19) klirensas, apskaičiuotas pagal kūno svorį, buvo maždaug 30 % lėtesnis negu 5–24 mėnesių amžiaus pacientų (n = 22), bet panašus kaip ir 3–12 metų amžiaus pacientų klirensas. Pusinės eliminacijos periodas 1–4 mėnesių amžiaus pacientų grupėje buvo vidutiniškai 6,7 val., o 5–24 mėnesių ir 3–12 metų amžiaus pacientų pusinės eliminacijos laikas buvo 2,9 val. Farmakokinetinių rodiklių skirtumą 1–4 mėnesių amžiaus pacientų grupėje, galima iš dalies paaiškinti didesniu procentiniu naujagimių ir kūdikių kūno skysčių turiu bei didesniu vandenyje tirpių vaistinių preparatų, tokių kaip ondansetronas, pasiskirstymo tūriu.

Operuojamų 3–12 metų amžiaus vaikų, kuriems taikyta bendra nejautra, absoliučios ondansetrono klirenso ir pasiskirstymo tūrio reikšmės, vartojant vienkartinę 2 mg (3-7 metų amžiaus vaikams) arba 4 mg (8-12 metų amžiaus vaikams) dozę į veną, buvo mažesnės negu suaugusiųjų. Abiejų parametrų reikšmės proporcingai didėjo priklausomai nuo svorio, ir nuo 12 metų amžiaus pacientų rodikliai buvo panašūs kaip jaunų suaugusiųjų. Skirtumo reikšmė buvo priklausoma nuo amžiaus, klirensui mažėjant nuo maždaug 300 ml/min. 12 metų vaikams iki 100 ml/min. 3 metų. Pasiskirstymo tūris krito nuo maždaug 75 l 12 metų vaikams iki 17 l 3 metų. Klirensą ir pasiskirstymo tūrį nustatant pagal kūno svorį (0,1 mg/kg iki max 4 mg), šių parametrų rodikliai buvo vienodi skirtingų amžiaus grupių populiacijose. Vaikams dozavimas pagal kūno svorį kompensuoja su amžiumi susijusius skirtumus ir yra veiksmingas normalizuojant sisteminį poveikį.

Populiacijos farmakokinetikos analizė buvo atlikta remiantis duomenimis apie 428 asmenis (vėžiu sergantys, operuojami pacientai, sveiki savanoriai) nuo 1 mėnesio iki 44 metų amžiaus, kuriems ondansetrono buvo leidžiama į veną. Remiantis šia analize, ondansetrono vartojamo per burną ar leidžiamo į veną vaikų ir paauglių sisteminė ekspozicija (AUC) buvo panaši į suaugusiųjų, išskyrus 1-4 mėnesių kūdikius. Pasiskirstymo tūris priklausė nuo amžiaus: suaugusiųjų buvo mažesnis nei kūdikių ir vaikų. Klirensas priklausė nuo svorio, bet ne nuo amžiaus, išskyrus 1-4 mėnesių kūdikius. Dėl nedidelio šios amžiaus grupės tiriamųjų skaičiaus sunku nuspręsti ar klirenso sumažėjimas 1-4 mėnesių kūdikiams yra susijęs su amžiumi ar su įgimtu kintamumu. Kadangi pacientams jaunesniems nei 6 mėn. amžiaus bus skiriama vienkartinė POPV dozė, tikėtina, kad sumažėjęs klirensas nėra kliniškai reikšmingas.

Sutrikusi inkstų funkcija

Pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (kreatinino klirensas — 15-60 ml/min.), sušvirkštus ondansetrono į veną, sisteminis klirensas bei pasiskirstymo tūris sumažėjo ir lėmė menką, kliniškai nereikšmingą pusinės eliminacijos laiko pailgėjimą (5,4 val.). Tyrimai, kuriuose dalyvavo pacientai, sirgę sunkiu inkstų nepakankamumu ir gydomi reguliariomis hemodializėmis (tirta tarp dializės procedūrų), rodė, kad į veną sušvirkšto ondansetrono farmakokinetika iš esmės nepakito.

Senyvi pacientai

Specialių senyvų asmenų ir inkstų nepakankamumu sergančių ligonių tyrimų, kuriais analizuota geriamojo ir į veną leidžiamo preparato farmakokinetika, atlikta mažai.

Sutrikusi kepenų funkcija

Jei kepenų funkcija susilpnėjusi, išgerto, į veną ar raumenis sušvirkšto ondansetrono sisteminis klirensas smarkiai sumažėja, o pusinės eliminacijos laikas pailgėja (15-32 val.), išgerto preparato biologinis prieinamumas beveik siekia 100 % dėl sumažėjusio ikisisteminio metabolizmo.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Remiantis įprastinių ikiklinikinių farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksinio, genotoksinio ir kancerogeninio poveikio tyrimų duomenimis specifinio pavojaus žmogui turėtų nebūti. Ondansetronas ir jo metabolitai kaupiasi žiurkių piene, preparato koncentracijos santykis piene ir kraujo plazmoje yra 5,2.

Labai mažos ondansetrono koncentracijos (mikromoliais) blokuoja klonuotų žmogaus širdies ląstelių HERG kalio kanalus. Klinikinė šių radinių reikšmė neaiški.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Citrinų rūgštis monohidratas

Natrio citratas

Vandenilio chlorido rūgštis (pH sureguliavimui)

Natrio chloridas

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Setronon injekcinio tirpalo negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus tuos, kurie nurodyti 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

Neatidarius - 3 metai.

Atskiedus – cheminės ir fizinės savybės nekinta 24 valandas, laikant 2 C – 8 C temperatūroje.

Mikrobiologiniu požiūriu, produktas turi būti suvartotas nedelsiant. Priešingu atveju, vartojamo produkto laikymo sąlygos ir laikas iki suvartojimo yra vartotojo atsakomybė, tačiau neturi būti laikomas ilgiau nei 24 val. 2 C – 8 C temperatūroje, nebent atskiedimas vyko kontroliuojamose ir įteisintose aseptinėse sąlygose.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Apie laikymo sąlygas po vaistinio preparato praskiedimo žiūrėkite 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

I tipo stiklo permatomos 2 ml ampulės. Vienoje ampulėje yra 2 ml tirpalo.

I tipo stiklo permatomos 5 ml ampulės. Vienoje ampulėje yra 4 ml tirpalo.

Kartono dėžutė, kurioje supakuota po 1 arba 5 ampules.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Setronon injekcinio tirpalo negalima autoklavuoti.

Suderinamumas su intraveniniais tirpalais

Setronon injekcinį tirpalą galima maišyti su šiais rekomenduojamais tirpalais:

natrio chlorido 0,9 % intraveniniu infuziniu tirpalu;

gliukozės 5 % intraveniniu infuziniu tirpalu;

manitolio 10% intraveniniu infuziniu tirpalu;

Ringerio intraveniniu infuziniu tirpalu;

kalio chlorido 0,3 % ir natrio chlorido 0,9 % intraveniniu infuziniu tirpalu;

kalio chlorido 0,3 % ir gliukozės 5 % intraveniniu infuziniu tirpalu.

Laikantis geros farmacinės praktikos taisyklių, ondansetrono injekcinį tirpalą reikia atskiesti tirpalu infuzijai į veną prieš pat atliekant infuziją arba iki jos pradžios laikyti 2- temperatūroje ne ilgiau kaip 24 valandas.

Suderinamumo tyrimai patvirtino, kad, atliekant šio tirpalo infuziją, galima naudoti polivinilchlorido infuzinius maišus ir polivinilchlorido infuzinę sistemą. Manoma, kad adekvatus tirpalo stabilumas taip pat turėtų būti pripažintas naudojant polietileno infuzinius maišus arba pirmojo tipo stiklinius butelius. Įrodyta, kad ondansetronas praskiestas natrio chlorido 0,9 % arba gliukozės 5% tirpalu išlieka stabilus polipropileno švirkštuose. Manoma, kad ondansetrono injekcinis tirpalas praskiestas kitais suderintais infuziniais tirpalais turėtų išlikti stabilus polipropileno švirkštuose.

Suderinamumas su kitais vaistais

Ondansetroną galima skirti infuzija į veną 1 mg/val. greičiu, pvz., naudojant infuzinį maišą arba švirkštinę pompą. Toliau išvardyti vaistai gali būti skiriami per ondansetrono infuzinės sistemos (skirtos 16-160 mikrogramų/ml ondansetrono, pvz., 8 mg/500 ml ar 8 mg/50 ml) Y formos atsišakojimą.

Cisplatiną, iki 0,48 mg/ml koncentracijomis (pvz., 240 mg / 500 ml), galima infuzuoti per 1-8 valandas.

5-fluorouracilas iki 0,8 mg/ml koncentracijomis (pvz., 2,4 g / 3 l arba 400 mg / 500 ml) infuzuojamas mažiausiai 20 ml per valandą greičiu (500 ml per 24 valandas). Didesnės 5-fluorouracilo koncentracijos gali sukelti ondansetrono precipitaciją. 5-fluorouracilo infuziniame tirpale gali būti iki 0,045 % magnio chlorido ir kitų suderinamų sudėtinių medžiagų.

Karboplatina: 0,18 mg/ml - 9,9 mg/ml koncentracijomis (pvz., nuo 90 mg / 500 ml iki 990 mg / 100 ml) infuzuojama per 10 min.-1 val. Etopozidas: 0,14 mg/ml – 0,25 mg/ml koncentracijomis (pvz., nuo 72 mg / 500 ml iki 250 mg/ l ) infuzuojama per 30 min. – 1 val.

Ceftazidimas: 250 mg  -  2000 mg dozė ištirpinama injekciniame vandenyje tokiu santykiu, kaip rekomenduoja gamintojas (pvz., 2,5 ml injekcinio vandens – 250 mg ceftazidimo, o 10 ml – ) ir suleidžiama į veną maždaug per penkias minutes.

Ciklofosfamidas: 100 mg – 1 g dozė ištirpinama injekciniame vandenyje (5 ml injekcinio vandens – 100 mg ciklofosfamido, kaip rekomenduoja gamintojas) ir suleidžiama į veną maždaug per penkias minutes.

Doksorubicinas: 10-100 mg ištirpinama injekciniame vandenyje (5 ml injekcinio vandens – 10 mg doksorubicino, kaip rekomenduoja gamintojas ) ir suleidžiama į veną maždaug per penkias minutes.

Deksametazonas: 20 mg deksametazono natrio fosfato galima lėtai (2-5 minutes) leisti į veną per ondansetrono infuzinės sistemos (maždaug per 15 minučių infuzuojama 8 arba 16 mg ondansetrono, praskiesto 50-100 ml atitinkančio infuzinio tirpalo) Y formos atsišakojimą. Suderinamumas tarp deksametazono natrio fosfato ir ondansetrono įrodytas remiantis šių vaistų skyrimu per tą pačią infuzinę sistemą, kurioje buvo 32 mikrogramai – 2,5 mg/ml deksametazono natrio fosfato ir 8 mikrogramai – 1 mg/ml ondansetrono.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7. REGISTRUOTOJAS

Teva Pharma B.V.

Swensweg 5

2031 GA Haarlem Nyderlandai

8. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Ampulė (2 ml), N5 - LT/1/05/0192/005

Ampulė (4 ml), N5 - LT/1/05/0192/006

Ampulė (2 ml), N1 - LT/1/05/0192/007

Ampulė (4 ml), N1 - LT/1/05/0192/008

9. REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2005 m. spalio 26 d.

Paskutinio perregistravimo data 2009 m. balandžio 10 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2017 m. kovo 7 d.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje