1. Odos prausimas

Veido odos prausimas turi būti atliekamas du kartus per dieną: ryte ir vakare. Tai pašalina nešvarumus, prakaitą, riebalus ir kitus teršalus.

Naudojite švelnius, odos tipui tinkamus valiklius. Agresyvūs produktai gali pažeisti odos barjero funkciją ir sukelti sausumą ar dirginimą.

2. Eksfoliacija

Eksfoliacija pašalina negyvas odos ląsteles, kurios gali užkimšti poras.

Rekomenduojama atlikti 1-2 kartus per savaitę naudojant švelnius eksfoliacines priemones. Pernelyg dažnas ar agresyvus eksfoliavimas gali pažeisti odą.

3. Oro drėkinimas

Drėkintuvai padeda išlaikyti odos drėgmę, suteikdami jai sveiką ir šviežią išvaizdą.

Pasirinkite drėkintuvą pagal savo odos tipą: riebalinė, sausa, kombinuota ar jautri.

4. Saulės apsauga

UV spinduliai gali sukelti ankstyvą odos senėjimą, pigmentacijos pokyčius ir didinti odos vėžio riziką.

Net ir debesuotomis dienomis, reikėtų naudoti saulės kremą su bent SPF 30.

5. Maitinimas iš vidaus

Geras odos išvaizdos pradžia yra sveika mityba. Vartokite daug vaisių, daržovių, baltymų ir sveikų riebalų.

Vengkite per didelio alkoholio, cukraus ir perdirbtų maisto produktų vartojimo.

Gerkite daug vandens. Hidratacija yra svarbi sveikai odos būklei.

6. Miegas ir stresas

Miego trūkumas gali daryti įtaką odos sveikatai, todėl stenkitės miegoti bent 7-8 valandas per parą.

Stresas taip pat turi neigiamą poveikį odai. Ieškokite būdų, kaip sumažinti stresą: meditacija, mankšta, skaitymas ar bet kokia kita raminanti veikla.

7. Specialios procedūros

Odos priežiūros specialistai gali pasiūlyti įvairias procedūras, tokias kaip mikrodermabrazija, cheminiai pilingai ar lazerinė terapija, kurios gali pagerinti odos būklę.

8. Kosmetikos pasirinkimas

Renkantis odos priežiūros produktus, svarbu atsižvelgti į savo odos tipą ir problematiką.

Vengkite produktų su dirginančiomis medžiagomis, ypač jei turite jautrią odą.

9. Įpročiai

Stenkitės neliesti veido rankomis per dieną, kad išvengtumėte nešvarumų patekimo į poras.

Reguliariai valykite mobiliuosius telefonus ir kitus daiktus, kurie liečia veidą.

10. Sveikas gyvenimo būdas

Rūkymas, alkoholis ir narkotikai gali turėti neigiamą poveikį odos sveikatai. Stenkitės išlaikyti sveiką gyvenimo būdą ir vengti kenksmingų įpročių.

Įvadas

Hipotenzija yra medicinos terminas, kuris apibūdina žemą kraujo spaudimą. Žema kraujo spaudimo būklė gali sukelti simptomų spektrą ir turėti įvairias priežastis. Dabar aptarsime šias priežastis, simptomus ir tradicinius gydymo būdus.

Kas tai yra hipotenzija?

Hipotenzija yra būklė, kai kraujospūdis yra mažesnis nei laikomas normaliu. Tai gali sukelti organų ir audinių deguonies ir maistinių medžiagų tiekimo trūkumą, dėl ko kyla daugelis simptomų.

Hipotenzijos priežastys

1. Dehidratacija. Kūnas reaguoja į vandens stoką sumažindamas kraujo tūrį, o tai gali sukelti kraujo spaudimo sumažėjimą. Lengvas ar vidutinio sunkumo dehidratacijos atveju galima patirti silpnumą, sausumą burnoje arba tamsą akimis.

2. Širdies problemos. Nusilpusi širdies veikla gali negebėti efektyviai siųsti kraujo į visą kūną, dėl ko spaudimas sumažėja. Bradikardija, širdies nepakankamumas ar širdies vožtuvų problemos gali sukelti šią būklę.

3. Endokrininės problemos. Kai kurie hormoniniai sutrikimai, tokie kaip Addisono liga, hipotirozė ir cukrinis diabetas, gali sukelti hipotenziją.

4. Nėštumas. Dėl kraujagyslių sistemos plėtimosi nėštumo metu gali sumažėti kraujo spaudimas. Tai dažnai yra laikina būklė, kuri grįžta į įprastą po gimdymo.

5. Infekcijos. Kai kurios rimtos infekcijos, ypač kai jos plinta kraujyje (sepsis), gali sukelti hipotenziją.

6. Medikamentai. Daugybė vaistų gali turėti šalutinį poveikį mažinant kraujo spaudimą, įskaitant diuretikus, kai kuriuos antidepresantus, beta blokatorius ir daugelį kitų.

Hipotenzijos simptomai

Nepaisant priežasties, žemo kraujo spaudimo simptomai gali būti panašūs:

• Svaigulys ar galvos svaigimas: Dėl nepakankamo kraujo tiekimo į smegenis.
• Tam tikroje pozoje, pvz., išgulėjus ar sėdint, staiga atsistojus: Dėl staigaus kraujo tekėjimo pokyčio.
• Sąmonės praradimas: Kraujospūdžio sumažėjimas gali būti toks didelis, kad žmogus gali prarasti sąmonę.
• Silpnumas: Dėl nepakankamo kraujo tiekimo į raumenis.
• Regėjimo sutrikimas, tamsa akimis: Dėl nepakankamo kraujo tiekimo į akis.
• Pykinimas: Dėl nepakankamo kraujo tiekimo į virškinimo sistemą.
• Spartus kvėpavimas: Kūnas bando kompensuoti deguonies stoką.

Hipotenzijos gydymas

Žemo kraujo spaudimo (hipotenzijos) gydymas priklauso nuo konkrečios priežasties ir pasireiškiančių simptomų. Keletas pagrindinių gydymo metodų yra šie:

1. Pakeisti arba peržiūrėti vaistus

• Vaistų peržiūra: Kai kurie vaistai, ypač hipertenzijai gydyti skirti, gali sukelti hipotenziją kaip šalutinį poveikį. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti mažinti dozę, keisti vaistą arba visai jį atšaukti.
• Papildomi vaistai: Kai kuriais atvejais gali būti paskirti vaistai, kurie padidins kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, fludrokortizonas gali padidinti kraujo tūrį, o midodrinas gali susiaurinti kraujagysles.

2. Padidinti druskos suvartojimą

• Druska gali padėti išlaikyti daugiau vandens kūne, taip padidindama kraujo tūrį ir kraujospūdį. Tačiau, prieš padidinant druskos suvartojimą, būtina pasitarti su gydytoju, kadangi per didelis druskos kiekis gali sukelti kitų sveikatos problemų.

3. Hidratacija

• Vanduo padidina kraujo tūrį, o tai gali padidinti kraujospūdį. Rekomenduojama gerti pakankamai vandens per dieną ir ypač atsižvelgti į tai esant karštiems orams ar dideliam fiziniam krūviui.

4. Kompresinė apranga

• Kompresinės kojinės gali padėti gerinti kraujotaką ir sumažinti kraujo kaupimąsi kojose. Tai gali būti ypač naudinga žmonėms, sergantiems ortostatine hipotenzija (staigus kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus).

5. Dietos ir gyvensenos pokyčiai

• Mažesnės, bet dažnesnės valgymo porcijos: Dideli maisto kiekiai gali sumažinti kraujo tekėjimą į kitas kūno dalis, nukreipiant jį į virškinimo sistemą.
• Vengti alkoholio: Alkoholis gali padidinti kraujo spaudimo svyravimus ir pabloginti hipotenzijos simptomus.
• Laikykitės subalansuotos dietos: Svarbu įtraukti į savo mitybą pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų.

6. Kūno padėties keitimas

• Atsikėlus ar atsistojus, tai daryti lėtai. Tai ypač svarbu ryte, kai kraujospūdis gali būti žemiausias.
• Prieš atsistojant, galima šiek tiek pajuokti kojomis ar paspausti rankomis, kad padidinti kraujo tekėjimą.

7. Fizinis aktyvumas

• Reguliarus lengvas mankštinimasis gali stiprinti širdį ir pagerinti kraujotaką, taip padėdamas išvengti hipotenzijos simptomų. Tačiau visada reikėtų konsultuotis su gydytoju prieš pradedant naują treniruočių programą.

Apibendrinimas

Nors hipotenzija gali kelti rūpestį, daugelis žmonių su tinkamais gydymo būdais ir gyvensenos pokyčiais gali efektyviai valdyti savo kraujospūdį ir gyventi sveiką bei pilnavertį gyvenimą. Jei manote, kad sergate hipotenzija, svarbu pasitarti su gydytoju ir rasti tinkamiausią gydymo strategiją.

Kraujospūdžio stebėjimas yra labai svarbus bendros sveikatos ir geros savijautos palaikymo aspektas. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti aptikti ir valdyti hipertenziją – dažną būklę, kuri gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Naudojant tinkamas priemones ir metodus, kraujospūdžio stebėseną galima lengvai ir tiksliai atlikti įvairiomis sąlygomis – tiek gydytojo kabinete, tiek savo namuose. Nesvarbu, ar norite užkirsti kelią aukštam kraujospūdžiui, ar jį valdyti, norint pasiekti savo sveikatos tikslų, labai svarbu nuolat sekti rodmenis. Žemiau pateikiame taisykles ir patarimus kaip teisingai pamatuoti kraujospūdį, jog gautumėte patikimus rodmenis.

 

KRAUJOSPŪDŽIO MATAVIMO TAISYKLĖS

• Nematuokite kraujospūdžio iš karto po valgio: turi praeiti bent pusvalandis, o senyviems žmonėms – ir pora valandų. Perpildytas skrandis, žarnynas arba šlapimo pūslė turi įtakos kraujospūdžiui

• Prieš matavimą venkite aktyvios fizinės veiklos, o po sunkaus fizinio krūvio turi praeiti pora valandų
• Bent 5–10 min. prieš matuojant kraujo spaudimą patogiai pasėdėkite ir atsipalaiduokite.

• Matuojant reikia sėdėti ramiai, remtis į atlošą. Negalima remtis ant alkūnės, nes dėl rankai tenkančio kūno svorio, kraujo spaudimas gali būti didesnis. Ranka turi būti atpalaiduota, padėta delnu į viršų, šiek tiek sulenkta.
• Matuojant kraujo spaudimą, ranką reikia laikyti taip, kad veržiamoji juosta būtų širdies aukštyje. Tai labai svarbu, jei naudojate riešo matuoklį – dažniausiai žmonės ranką laiko nuleistą ir kraujospūdžio rodmenys tuomet būna didesni nei iš tikrųjų. Laikant per aukštai – parodomas mažesnis nei iš tikrųjų yra. Riešo matuokliai turi būti segami tik ant kairės rankos

• Matuodami kraujospūdį nejudėkite ir netgi nekalbėkite, kvėpuokite ramiai

• Jei kraujo spaudimą norite pamatuoti dar kartą, darykite kelių minučių pertrauką, kad atsistatytų kraujo tėkmė. Matavimai gali būti klaidingi, jei kraujospūdžio matuoklis bus naudojamas šalia įrenginių, kurie sukuria stiprius elektromagnetinius laukus, pavyzdžiui, televizoriaus, mobiliojo telefono, mikrobangų krosnelės.