AST (aspartato aminotransferazė)

Informacija ir interpretacija: AST (aspartato aminotransferazės)

Aspartato aminotransferazė (AST) yra fermentas, kuris yra įvairiuose organizmo audiniuose, įskaitant kepenis ir širdį. Jis dalyvauja baltymų metabolizme, konkrečiai – aminorūgščių keitimo procese. Kai audiniuose įvyksta pažeidimas, AST išsiskiria į kraują, todėl jos koncentracijos padidėjimas yra vienas iš kepenų ar širdies ligų požymių.

Apie AST (aspartato aminotransferazės) tyrimą

AST tyrimas yra laboratorinis kraujo tyrimas, kurio metu nustatoma aspartato aminotransferazės koncentracija kraujyje. Šis tyrimas atliekamas pacientui atidavus kraujo mėginį, kuris tada yra ištyrinėjamas laboratorijoje.

Kada atliekamas tyrimas

AST (aspartato aminotransferazės) tyrimas dažniausiai yra rekomenduojamas, kai yra įtarimas apie kepenų pažeidimą. Taip pat jis gali būti atliekamas norint stebėti kepenų funkcijos būklę gydant kepenų ligas, tokią kaip hepatitas ar cirozė, arba vaistų, galinčių pažeisti kepenis, vartojimo metu.

Pasiruošimas AST (aspartato aminotransferazės) tyrimui

Prieš atliekant AST tyrimą, pacientas turėtų susilaikyti nuo maisto ir gėrimų ne mažiau kaip 8-12 valandų. Taip pat reikia informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir maisto papildus, nes kai kurie iš jų gali paveikti tyrimo rezultatus.

Ką reiškia padidėjimas: AST (aspartato aminotransferazės) tyrimo rezultatų interpretacija

AST koncentracijos padidėjimas kraujyje gali reikšti kepenų, širdies ar raumenų pažeidimą. Tai gali būti susiję su kepenų ligomis, tokiomis kaip hepatitas, cirozė, kepenų vėžys, arba su širdies infarktu, miokarditu ir kitomis širdies ligomis.

Ką reiškia sumažėjimas: AST (aspartato aminotransferazės) tyrimo rezultatų interpretacija

AST koncentracijos sumažėjimas kraujyje yra retas ir paprastai nesukelia nerimo. Tačiau, jei jis pastebimas kartu su kitais kepenų funkcijos sutrikimų požymiais, tai gali rodyti sunkią kepenų ligą.

Ribojimai: AST (aspartato aminotransferazės) tyrimo apribojimai, galimos klaidos ir veiksniai, galintys paveikti rezultatus.

AST tyrimo rezultatus gali paveikti kai kurie veiksniai, tokie kaip nėštumas, fizinis krūvis, tam tikrų vaistų vartojimas. Be to, tyrimo rezultatai gali kisti priklausomai nuo laboratorijos, kurioje jis atliekamas.