Dokumento skyriai
I PRIEDAS
PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA
VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Azoto oksidas Messer 800 ppm (V/V) suslėgtosios medicininės dujos
KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
800 ppm (V/V) azoto oksidas (NO).
Iš 2 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 381 litrą dujų.
Iš 10 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 1 903 litrus dujų.
Iš 20 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 3 806 litrus dujų.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
FARMACINĖ FORMA
Suslėgtosios medicininės dujos.
KLINIKINĖ INFORMACIJA
Terapinės indikacijos
Azoto oksidas Messer kartu su dirbtine plaučių ventiliacija ir kitomis tinkamomis veikliosiomis medžiagomis yra skirtas:
gydyti naujagimiams, kurių gestacijos amžiaus trukmė yra 34 ar daugiau savaičių ir kurie serga hipoksiniu kvėpavimo nepakankamumu, susijusiu su klinikiniais ar echokardiografiniais plaučių hipertenzijos požymiais. Azoto oksidas vartojamas oksigenacijai padidinti ir sumažinti ekstrakorporalinės membraninės oksigenacijos būtinybę;
kaip gydymo dalis, gydant suaugusiųjų ir naujagimių, kūdikių, pradėjusių vaikščioti kūdikių, vaikų ir paauglių (nuo 0 iki 17 metų) perioperacinę ir pooperacinę hipertenziją atliekant širdies operacijas, siekiant selektyviai sumažinti kraujospūdį plaučių arterijose ir pagerinti dešiniojo skilvelio funkciją bei oksigenaciją.
Dozavimas ir vartojimo metodas
(Išlikusi) naujagimio plaučių hipertenzija (angl. PPHN)
Azoto oksidas turi būti vartojamas, stebint patyrusiam naujagimių intensyviosios terapijos gydytojui. Juo gydyti leidžiama tik tuose neonatologijos skyriuose, kurių personalas yra išmokytas tinkamai naudotis azoto oksido tiekimo sistema. Azoto oksidas turi būti tiekiamas tik laikantis neonatologo nurodymų.
Azoto oksidas turi būti skiriamas naujagimiams, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija ir numatoma, kad ji truks ilgiau kaip 24 valandas. Azoto oksidas turi būti vartojamas tik optimizavus kvėpavimo palaikymą. Tai apima kvėpuojamojo tūrio / slėgio ir plaučių veiklos palaikymo optimizavimą (surfaktantu, didelio dažnio dirbtine plaučių ventiliacija ir teigiamu slėgiu iškvėpimo gale).
Su širdies chirurgija siejama plautinė hipertenzija
Skiriant azoto oksido būtina patirtį kardiotorakalinėje anestezijoje ir intensyviojoje terapijoje turinčio gydytojo priežiūra. Vartojimas turi apsiriboti apimant tik tuos širdies ir krūtinės ligų skyrius, kurių personalas tinkamai apmokytas naudoti azoto oksido tiekimo sistemą. Azoto oksidą galima tiekti tik anesteziologo arba intensyvios terapijos gydytojo nurodymu.
Dozavimas
(Išlikusi) naujagimio plaučių hipertenzija (PPHN)
Didžiausia rekomenduojama azoto oksido dozė yra 20 ppm (dalių milijonui), ir ji neturi būti viršijama. Pagrindžiamųjų klinikinių tyrimų metu pradinė dozė buvo 20 ppm. Pradedant kiek galima greičiau, 4–24 valandų laikotarpiu nuo gydymo pradžios, dozė turi būti sumažinta iki 5 ppm, su sąlyga, kad, esant šiai mažesnei dozei, arterinė oksigenacija yra pakankama. Įkvepiamasis gydymas azoto oksidu turi būti tęsiamas skiriant 5 ppm dozę tol, kol pagerėja naujagimio oksigenacija tiek, kad FiO2 rodiklis (įkvėpto deguonies frakcija) gali būti mažesnis kaip 0,60.
Gydymas gali būti tęsiamas iki 96 valandų arba tol, kol pašalinamas esminis deguonies trūkumas ir naujagimį galima baigti gydyti azoto oksidu. Gydymo trukmė gali būti įvairi, bet paprastai ji yra trumpesnė kaip keturios paros. Jeigu į įkvepiamą azoto oksidą nereaguojama, žr. 4.4 skyrių.
Laipsniškas gydymo nutraukimas
Gydymas azoto oksidu laipsniškai nutraukiamas labai sumažinus dirbtinę plaučių ventiliaciją arba po 96 valandų nuo gydymo pradžios. Nusprendus nutraukti gydymą įkvepiamuoju azoto oksidu, dozė turi būti sumažinta iki 1 ppm per laikotarpį nuo 30 minučių iki 1 valandos. Jeigu vartojant azoto oksido 1 ppm dozę oksigenacija nesikeičia, FiO2 turi būti padidintas 10 %, gydymas azoto oksidu nutraukiamas, o naujagimis nuodugniai stebimas, siekiant nustatyti, ar nėra hipoksemijos požymių. Jeigu oksigenacija sumažėja daugiau nei 20 %, gydymas azoto oksidu turi būti atnaujintas, skiriant 5 ppm dozę, o sprendimas dėl gydymo azoto oksidu nutraukimo persvarstomas po 12–24 valandų. Kūdikiai, kurių nepavyksta atpratinti nuo azoto oksido per 4 paras, turi būti kruopščiai diagnostiškai patikrinami, siekiant nustatyti, ar jie neserga kitomis ligomis.
Su širdies operacijomis susijusi plautinė hipertenzija
Azoto oksido galima vartoti tik paskyrus geriausią konservatyvų gydymą. Atliekant klinikinius tyrimus, azoto oksidas buvo skiriamas šalia kitų standartinių gydymo režimų perioperaciniu laikotarpiu, įskaitant inotropinius ir vazoaktyvius vaistinius preparatus. Azoto oksidas turi būti skiriamas atidžiai stebint hemodinamiką ir oksigenaciją.
Naujagimiams, kūdikiams ir pradedantiems vaikščioti kūdikiams, vaikams ir paaugliams nuo 0 iki 17 metų
Pradinė įkvepiamojo azoto oksido dozė yra 10 ppm (dalių milijonui) įkvepiamų dujų. Ši dozė gali būti didinama iki 20 ppm, jei mažesnė dozė nedaro pakankamo klinikinio poveikio. Turi būti skiriama mažiausia veiksminga dozė ir ji turi būti laipsniškai mažinama po 5 ppm, atsižvelgiant į tai, kad kraujo spaudimas plaučių arterijose ir sisteminė arterinė oksigenacija esant šiai mažesnei dozei išlieka pakankama.
Klinikiniai duomenys, paremiantys 12–17 metų amžiaus vaikams siūlomą dozę, yra riboti.
Suaugusiesiems
Pradinė įkvepiamojo azoto oksido dozė yra 20 ppm (dalių milijonui) inhaliuojamų dujų. Ši dozė gali būti didinama iki 40 ppm, jei mažesnė dozė nedaro pakankamo klinikinio poveikio. Turi būti skiriama mažiausia veiksminga dozė ir ji turi būti laipsniškai mažinama po 5 ppm, atsižvelgiant į tai, kad kraujo spaudimas plaučių arterijose ir sisteminė arterinė oksigenacija esant šiai mažesnei dozei išlieka pakankama.
Įkvepiamojo azoto oksido poveikis yra staigus, kraujospūdžio sumažėjimas plaučių arterijose ir pagerėjusi oksigenacija pastebima per 5–20 minučių. Esant nepakankamam atsakui, dozę galima titruoti po mažiausiai 10 minučių.
Jeigu per 30 minučių bandomojo gydymo nevyksta teigiamų fiziologinių pokyčių, turi būti apgalvotas gydymo nutraukimas.
Siekiant sumažinti slėgį plaučiuose, perioperaciniu laikotarpiu gydymą galima pradėti bet kuriuo metu. Klinikiniuose tyrimuose gydymas dažnai buvo pradedamas prieš atjungiant nuo dirbtinės kraujotakos aparato. Įkvepiamasis azoto oksidas buvo skiriamas atskirais laikotarpiais iki 7 parų perioperaciniu laikotarpiu, tačiau įprasta gydymo trukmė yra 24–48 valandos.
Laipsniškas gydymo nutraukimas
Stabilizavus hemodinamiką, reikia pradėti laipsniškai nutraukti gydymą azoto oksidu, kartu laipsniškai nutraukiant dirbtinę plaučių ventiliaciją ir palaikomąjį inotropinį gydymą. Gydymą įkvepiamuoju azoto oksidu reikia nutraukti palaipsniui. Dozę reikia laipsniškai mažinti iki 1 ppm per 30 minučių, atidžiai stebint sisteminį ir centrinį kraujospūdį, o tada nutraukti. Jei paciento būklė stabili esant mažai azoto oksido dozei, reikia bandyti bent kas 12 val. laipsniškai nutraukti gydymą azoto oksidu.
Per staiga nutraukus gydymą įkvepiamuoju azoto oksidu kyla rizika, kad per staiga padidės kraujospūdis plaučių arterijose ir dėl to kraujotaka taps nestabili.
Vaikų populiacija
Azoto oksido saugumas ir veiksmingumas neišnešiotiems naujagimiams, kurių gestacijos amžius yra mažesnis nei 34 savaitės, dar neištirtas. Turimi duomenys pateikiami 5.1 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima.
Vartojimo metodas
Vartoti į trachėją ir (ar) bronchus.
Azoto oksidas, praskiestas deguonies / oro mišiniu, pacientui yra tiekiamas dirbtinės plaučių ventiliacijos metu, naudojant patvirtintą (CE paženklintą) azoto oksido tiekimo sistemą. Paruošiant ją darbui prieš gydymo pradžią užtikrinkite, kad prietaiso nustatymai atitinka balionėlio dujų koncentraciją.
Tiekimo sistema turi tiekti pastovios koncentracijos įkvepiamą azoto oksidą, nepriklausomai nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Naudojant pastovios tėkmės naujagimių dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, tai galima pasiekti, silpną azoto oksido srovę nukreipus į dirbtinės ventiliacijos aparato kanalo įkvėpimui skirtą antgalį. Esant protarpinei naujagimių dirbtinei plaučių ventiliacijai, azoto oksido koncentracija gali labai svyruoti. Azoto oksido tiekimas protarpinės ventiliacijos metu turi būti adekvatus, siekiant išvengti staigaus azoto oksido koncentracijos padidėjimo.
Įkvepiama azoto oksido koncentracija įkvėpimui skirtame kanalo antgalyje šalia paciento turi būti nuolat matuojama. Azoto dioksido (NO2) koncentracija ir FiO2 taip pat turi būti matuojami toje pačioje vietoje, naudojant kalibruotą ir patvirtintą (CE paženklintą) stebėjimo įrangą. Pacientų saugumui įrangoje turi būti nustatyti atitinkami pavojaus signalai ribinėms azoto oksido (± 2 ppm nuo nustatytos dozės), NO2 (1 ppm) ir FiO2 (± 0,05) reikšmėms. Kad būtų galima laiku pakeisti dujų balionėlį, neapdairiai nesutrikdant gydymo eigos, reikia stebėti azoto oksido slėgio dujų balionėlyje pokyčius ir pasirūpinti atsarginiais balionėliais. Be to, turi būti sudaryta galimybė panaudoti azoto oksidą gydymą manualinės dirbtinės ventiliacijos metu – išsiurbimo, paciento transportavimo ir reanimacijos metu.
Sutrikus tiekimo sistemai arba dingus elektros tiekimui kištukiniame lizde, elektros maitinimą turi užtikrinti atsarginė baterija, o azoto oksido tiekimą – atsarginė tiekimo sistema. Stebėjimo įrangos maitinimas turi būti nepriklausomas nuo tiekimo įtaiso funkcionavimo.
Ribinė (viršutinė) azoto oksido ekspozicija, kurią personalui nustato darbo įstatymai, daugelyje šalių yra 25 ppm per 8 valandas (30 mg/m3), o atitinkama NO2 ekspozicijos riba yra 2–3 ppm (4–6 mg/m3).
Vartojimo metodo mokymas
Pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia išnagrinėti mokant ligoninės personalą, yra šie.
Tinkamas surinkimas ir prijungimas
Prijungimas prie dujų balionėlio ir dirbtinės ventiliacijos aparato kanalo, pro kurį pacientas kvėpuoja.
Naudojimas
Prieš naudojimą reikia patikrinti sąraše išvardytas procedūras (atlikti seriją veiksmų, kurių būtina imtis nedelsiant prieš pradedant gydyti kiekvieną pacientą, norint įsitikinti, ar sistema veikia tinkamai ir yra išvalyta nuo NO2).
Tinkamos įvedamo azoto oksido koncentracijos aparate nustatymas.
Didžiausios ir mažiausios pavojingos ribos nustatymas kontroliniuose NO, NO2 ir O2 stebėjimo prietaisuose.
Naudojimasis rankinio valdymo atsargine tiekimo sistema.
Tinkamo dujų balionėlių keitimo ir sistemos valymo procedūros.
Pavojaus signalai gedimų atveju.
Kontrolinių NO, NO2 ir O2 stebėjimo prietaisų kalibravimas.
Kas mėnesį atliekamos sistemos funkcionavimo tikrinimo procedūros.
Methemoglobino (MetHb) susidarymo stebėjimas
Žinoma, kad naujagimių ir kūdikių MetHb reduktazės aktyvumas, lyginant su suaugusiųjų aktyvumu, yra mažesnis. Methemoglobino koncentracija turi būti išmatuota per valandą nuo gydymo azoto oksidu pradžios, naudojant analizatorių, kuris patikimai skiria vaisiaus hemoglobiną ir methemoglobiną. Jeigu tokia koncentracija yra didesnė nei 2,5 %, azoto oksido dozė turi būti sumažinta ir gali būti svarstoma galimybė skirti methemoglobino koncentraciją mažinančių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, metileno mėlynojo. Nors ir neįprasta, kad methemoglobino lygis gerokai padidėtų, jeigu pradinė jo koncentracija būna žema, tikslinga methemoglobiną matuoti kasdien arba kas antrą dieną.
Suaugusiems, kuriems atliekama širdies operacija, methemoglobino koncentracija turi būti išmatuota per valandą nuo gydymo azoto oksidu pradžios. Jei methemoglobino frakcija padidėja iki lygio, kuris gali kelti pavojų tinkamam deguonies tiekimui, azoto oksido dozė turi būti sumažinta ir gali būti svarstoma galimybė skirti methemoglobino koncentraciją mažinančių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, metileno mėlynojo.
Azoto dioksido (NO2) susidarymo stebėjimas
Prieš kiekvieno paciento gydymą turi būti atliktos reikiamos procedūros, norint sistemą išvalyti nuo NO2. Turi būti išlaikyta kuo mažesnė NO2 koncentracija ir visada mažesnė nei 0,5 ppm. Jeigu NO2 koncentracija yra didesnė nei 0,5 ppm, reikia nustatyti, ar nesutriko tiekimo sistema, atliekamas pakartotinis NO2 analizatoriaus kalibravimas, o azoto oksido ir / arba FiO2 rodikliai, jei įmanoma, sumažinti. Jeigu netikėtai pasikeičia azoto oksido koncentracija, reikia nustatyti, ar tiekimo sistemoje neįvyko gedimas ir pakartotinai atlikti analizatoriaus kalibravimą.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Naujagimiams, kurie yra priklausomi nuo kraujo nuosrūvio „iš dešinės į kairę“ arba žymaus kraujo nuosrūvio „iš kairės į dešinę“.
Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Nepakankama reakcija
Jei nusprendžiama, kad klinikinis atsakas po 4–6 valandų nuo gydymo azoto oksidu pradžios yra nepakankamas, turi būti atsižvelgta į toliau nurodytus dalykus.
Pacientams, kurie siunčiami į kitą ligoninę, transportavimo metu turi būti užtikrintas azoto oksido tiekimas, kad jų būklė nepablogėtų dėl staigaus gydymo azoto oksidu nutraukimo. Jei būklė negerėja arba blogėja, ir tai rodo kiekvienu atskiru atveju apibrėžti tam tikri kriterijai, reikia įvertinti, ar naudingos kitos pagalbos priemonės, pvz., ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (angl. ECMO).
Ypatingos pacientų populiacijos
Atliekant klinikinius tyrimus, inhaliavimui skirto azoto oksido vartojimas pasirodė neveiksmingas pacientams, kuriems yra įgimta diafragmos išvarža.
Gydymas inhaliuojamu azoto oksidu gali pasunkinti širdies nepakankamumą esant įgimtoms širdies formavimosi ydoms su nuosrūviu „iš kairės į dešinę“. Tai atsitinka dėl nepageidaujamo plaučių kraujagyslių išsiplėtimo, kurį sukelia inhaliuojamas azoto oksidas ir kuris dar labiau padidina jau esamą plaučių hiperperfuziją, taip sukeldama didelio ar mažo minutinio tūrio nepakankamumą. Todėl prieš skiriant azoto oksidą rekomenduojama atlikti plaučių arterijos kateterizavimą arba echokardiografinį centrinės hemodinamikos tyrimą. Inhaliuojamą azoto oksidą reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra komplikuotų širdies formavimosi ydų, kai aukštas kraujospūdis plaučių arterijose yra svarbus kraujotakos palaikymui.
Inhaliuojamą azoto oksidą reikia atsargiai skirti pacientams su pablogėjusia kairiojo skilvelio funkcija ir sumažėjusiu baziniu plaučių kapiliarų spaudimu (angl. pulmonary capillary pressure, PCWP), nes jiems yra didesnė širdies nepakankamumo (pvz., plaučių edemos) rizika.
Gydymo nutraukimas
Azoto oksido dozė neturi būti nutraukta staiga, nes tai gali sukelti kraujospūdžio plaučių arterijose padidėjimą (pulmonary artery pressure, PAP) ir / arba kraujo oksigenacijos (PaO2) pablogėjimą.
Naujagimių oksigenacijos pablogėjimas ir kraujospūdžioplaučių arterijose padidėjimas gali įvykti ir ne dėl tiesioginio organizmo atsako į azoto oksidą. Įkvepiamuoju azoto oksido tiekimo nutraukimas turi būti atliekamas atsargiai. Pacientams, kuriems reikalingas nepertraukiamas įkvepiamojo azoto oksido tiekimas ir kurie yra transportuojami į kitas medicinos įstaigas papildomam gydymui, turi būti užtikrintas nepertraukiamas įkvepiamojo azoto oksido tiekimas. Gydytojas turi turėti prieigą prie šalia paciento lovos esančios atsarginės azoto oksido tiekimo sistemos.
Methemoglobino (MetHb) formavimasis
Didelė dalis įkvėpto azoto oksido patenka į sisteminę kraujotaką. Galutiniai azoto oksido produktai, kurie patenka į sisteminę kraujotaką, daugiausia yra methemoglobinas ir nitratai. Methemoglobino koncentracija kraujyje turi būti stebima (žr. 4.2 skyrių).
Azoto dioksido (NO2) susidarymas
Dujų mišiniuose, kurių sudėtyje yra azoto oksido ir O2, greitai susidaro NO2 todėl azoto oksidas gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą ir juos pažeisti. Azoto oksido dozę reikia sumažinti, jeigu NO2 koncentracija viršija 0,5 ppm.
Poveikis trombocitams
Bandymų su gyvūnais pavyzdžiai parodė, kad azoto oksidas gali turėti įtakos hemostazei, kuri pasireiškia tuo, kad pailgėja kraujavimo laikas. Duomenys apie poveikį suaugusiems žmonėms yra prieštaringi, taip pat nepastebėta didesnio skaičiaus su kraujavimu susijusių komplikacijų atsitiktinės atrankos kontroliuojamų tyrimų metu išnešiotiems bei beveik išnešiotiems naujagimiams su hipoksiniu kvėpavimo nepakankamumu.
Jei azoto oksido skiriama ilgiau nei 24 valandoms pacientams, kuriems yra funkcinių arba kiekybinių trombocitų anomalijų, mažas krešėjimo faktorius ar taikomas gydymas antikoaguliantais, rekomenduojama reguliariai stebėti kraujo krešėjimą ir matuoti kraujavimo laiką.
Plaučių venų okliuzinė liga
Gauta pranešimų apie gyvybei pavojingos plaučių edemos atvejus, nustatytus azoto oksidą vartojantiems pacientams, sergantiems plaučių venų okliuzine liga. Todėl, jeigu pavartojus azoto oksido pacientams, kuriems nustatyta plaučių hipertenzija, pasireikštų plaučių edemos požymiai, reikėtų atidžiai įvertinti venų okliuzinės ligos galimybę. Patvirtinus venų okliuzinę ligą, gydymą azoto oksidu reikia nutraukti.
Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Nebuvo atliktas nė vienas sąveikos tyrimas.
Remiantis turimais duomenimis, negalima atmesti kliniškai svarbios sąveikos su kitais vaistiniais preparatais, vartojamais gydant hipoksinį kvėpavimo nepakankamumą. Šiuo atveju azoto oksidas gali turėti papildomą poveikį methemoglobinemijos išsivystymo rizikai, vartojant azoto oksidą tiekiančius junginius, įskaitant natrio nitroprusidą ir nitrogliceriną. Azoto oksidą saugu vartoti kartu su tolazolinu, dopaminu, dobutaminu, steroidais, surfaktantu, taip pat didelio dažnio dirbtinės plaučių ventiliacijos metu.
Vartojimas kartu su vazodilatoriais (pvz., sildenafiliu) nėra plačiai ištirtas. Prienami duomenys nurodo adityvius poveikius centrinei kraujotakai, spaudimui plaučių arterijose ir dešiniojo skilvelio darbui. Įkvepiamojo azoto oksido ir kitų vazodilatorių, veikiančių per cGMP ar cAMP sistemas, būtina vartoti atsargiai.
Methemoglobino susidarymo rizika padidėja, jeigu medžiagos, apie kurias žinoma, kad jos turi polinkį didinti methemoglobino koncentraciją, yra vartojamos kartu su azoto oksidu (pvz. alkilnitratai ir sulfonamidai). Taigi vaistinius preparatus, kurie didina methemoglobino koncentraciją, gydymo azoto oksidu metu reikia vartoti atsargiai. Geriamas, parenteraliai ar vietiškai vartojamas prilokainas gali sukelti methemoglobinemiją. Su vaistiniais preparatais, turinčiais prilokaino, azoto oksido turi būti skiriamas atsargiai.
Deguonies aplinkoje azoto oksidas greitai oksiduojamas į darinius, kurie yra toksiški bronchų epitelio ir alveolių-kapiliarų membranų atžvilgiu. Azoto dioksidas (NO2) yra pagrindinis susidarantis junginys, kuris gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą ir pažeidimą. Yra tyrimų su gyvūnais duomenų, rodančių padidėjusį jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms esant ekspozicijai nedidele NO2 koncentracija. Gydymo azoto oksidu metu NO2 koncentracija neturi viršyti 0,5 ppm, esant azoto oksido dozei, mažesnei kaip 20 ppm. Jeigu bet kuriuo metu NO2 koncentracija viršija 1 ppm, azoto oksido dozę reikia nedelsiant sumažinti. Informacija apie azoto dioksido stebėjimą pateikiama 4.2 skyriuje.
Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Nėra pakankamų duomenų apie azoto oksido vartojimą nėščioms moterims. Galima rizika žmonėms nežinoma.
Žindymas
Ar azoto oksidas išsiskiria į moterų pieną, nėra žinoma.
Azoto oksidas neturi būti vartojamas nėštumo ir žindymo metu.
Vaisingumas
Poveikis vaisingumui netirtas.
Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Duomenys neaktualūs.
Nepageidaujamas poveikis
Saugumo duomenų santrauka
Staigiai nutraukus gydymą įkvepiamuoju azoto oksidu, netikėtai gali pasireikšti ūminė atkryčio reakcija; oksigenacijos sumažėjimas ir centrinio kraujospūdžio padidėjimas ir po to sekantis sisteminio kraujospūdžio sumažėjimas. Atkryčio reakcija yra dažniausiai pasitaikanti nepageidaujama įkvepiamojo azoto oksido klinikinio vartojimo metu. Atkrytis gali būti pastebimas tiek gydymo pradžioje, tiek gydymo metu vėliau.
Vieno klinikinio tyrimo (NINOS) metu gydomų pacientų, kuriems nustatyta intrakranialine hemoragija, IV laipsnio hemoragija, periventrikulinė leukomaliacija, galvos smegenų infarktas, traukulių priepuoliai, kuriems reikalingas gydymas antiepilepsiniais vaistiniais preparatais, plaučių hemoragija arba virškinimo trakto hemoragija, grupės pagal atvejų dažnumą ir sunkumą buvo panašios.
Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje
Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą (NRV), pastebėtos vartojant įkvepiamojo azoto oksido CINGRI tyrimo, kuriame dalyvavo 212 naujagimių, metu arba pastebėtos naujagimiams (≤ 1 mėnesio amžiaus) po vaistinio preparato patekimo į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip:
labai dažnas | (≥ 1/10), |
dažnas | (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), |
nedažnas | (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), |
retas | (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), |
labai retas | (< 1/10 000), |
nežinomas | (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). |
Sistemos organų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenijaa | - | Methemog lobinemijaa | - | - | - |
Širdies sutrikimai | - | - | - | - | - | Bradikardijab (staigiai nutraukus gydymą) |
Kraujagyslių sutrikimai | - | Hipotenzija a,b,d | - | - | - | - |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpusienio sutrikimai | - | Atelektazėa | - | - | - | Hipoksijab,d Dusulysc Nemalonus pojūtis krūtinėjec Sausumas gerklėjec |
Nervų sistemos sutrikimai | - | - | - | - | - | Galvos skausmasc Svaigulysc |
a Nustatyta klinikinio tyrimo metu.
b Nustatyta po vaistinio preparato patekimo į rinką.
c Nustatyta po vaistinio preparato patekimo į rinką, pasireiškė medicinos personalui po atsitiktinės ekspozicijos. d Saugumo stebėjimo duomenys po vaistinio preparato patekimo į rinką, efektai susiję su staigiu gydymo nutraukimu ir (arba) kraujotakos sistemos nepakankamumu. Buvo aprašyta, kad po staigaus gydymo įkvepiamuoju azoto oksidu nutraukimo pasireiškė ūminės atkryčio reakcijos, tokios, kaip sustiprėjęs plaučių kraujagyslių susitraukimas ir hipoksija, pagreitinusios kardiopulmoninio kolapso išsivystymą.
Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas
Gydymas inhaliuojamu azoto oksidu gali padidinti methemoglobino kiekį.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.
Perdozavimas
Simptomai
Azoto oksido perdozavimas pasireiškia methemoglobino ir NO2 koncentracijų padidėjimu. Padidėjusi NO2 koncentracija gali sukelti ūmų plaučių pažeidimą. Padidėjusi methemoglobinemija sumažina kraujotaka išnešiojamo deguonies kiekį.
Gydymas
Klinikiniuose tyrimuose NO2 padidėjimas iki daugiau nei 3 ppm arba methemoglobino padidėjimas iki daugiau nei 7 % buvo gydomas sumažinus įkvepiamojo azoto oksido dozę arba nutraukus gydymą juo.
Methemoglobinemija, kurios nepavyksta išgydyti sumažinus azoto oksido dozę arba nutraukus gydymą, gali būti gydoma, priklausomai nuo klinikinės situacijos, į veną švirkščiamu vitaminu C, metileno mėlynuoju ar kraujo perpylimu.
FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – kiti kvėpavimo sistemos preparatai, ATC kodas – R07AX01.
Veikimo mechanizmas
Azoto oksidas yra junginys, kurį gamina daugelis kūno ląstelių. Jis atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis, prisijungdamas prie citozolinės guanilatciklazės hemo dalies, sužadindamas guanilatciklazę ir padidindamas intraląstelinę ciklinio guanozino-3’,5’-monofosfato koncentraciją – dėl šių procesų kraujagyslės išsiplečia. Įkvėptas azoto oksidas sukelia selektyvų plaučių kraujagyslių išsiplėtimą.
Farmakodinaminis poveikis
įkvėptas azoto oksidas padidina dalinį deguonies slėgį arteriniame kraujyje (PaO2), išplėsdamas geriau ventiliuojamų plaučių sričių kraujagysles, perskirstydamas kraujo tėkmę plaučiuose atokiau nuo tų plaučių sričių, kuriose yra žemas ventiliacijos/perfuzijos (V/Q) koeficientas, link tų sričių, kur šis koeficientas yra normalus.
Išlikusi naujagimio plaučių hipertenzija (persistent pulmonary hypertension of the newborn, PPHN) atsiranda kaip pirminis vystymosi defektas arba kaip antrinė liga dėl kitų patologinių būklių, pavyzdžiui: vaisiaus išmatų aspiracijos sindromo, pneumonijos, sepsio, hialininių membranų ligos, įgimtos diafragmos išvaržos ir plaučių hipoplazijos. Esant šioms būklėms, plaučių kraujagyslių rezistentiškumas yra didelis ir tai sukelia antrinę hipoksemiją dėl įgimtų širdies ydų su kraujo nuosrūviu, iš dešinės į kairę, kai kraujas teka pro paciento ductus arteriosus ir foramen ovale. Įkvepiamasis azoto oksidas naujagimiams su PPHN gali pagerinti oksigenaciją (tai rodo žymus PaO2 padidėjimas).
Klinikinis veiksmingumas ir saugumas
Įkvepiamojo azoto oksido veiksmingumas buvo tirtas išnešiotų ir beveik išnešiotų naujagimių įvairios etiologijos hipoksiniam kvėpavimo nepakankamumui gydyti.
NINOS tyrimo metu atsitiktinai atrinktiems 235 naujagimiams su hipoksiniu kvėpavimo nepakankamumu buvo duodama 100 % O2 su (n=114) arba be (n=121) azoto oksido. Daugeliu atvejų gydymas pradėtas 20 ppm koncentracija, kiek įmanoma mažintos dozės; vidutinė gydymo trukmė siekė 40 valandų. Šio dvigubai koduoto, atsitiktinės atrankos, placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar įkvėptas azoto oksidas sumažina mirties atvejų skaičių ir/arba ekstrakorporalinės membraninės oksigenacijos reikalingumo dažnumą. Taip pat buvo tiriama naujagimių, kurių reakcija į 20 ppm dozę buvo mažesnė už maksimalią, reakcija į 80 ppm azoto oksido ar kontrolinių dujų dozę. Bendras mirčių skaičius ir/ar ekstrakorporalinės membraninės oksigenacijos gydymo dažnumas (apskaičiuotoji numanoma reikšmė) parodė akivaizdų grupės, kuri buvo gydoma azoto oksidu, pranašumą (atitinkamai 46 % ir 64 %, p=0,006). Vėlesni duomenys parodė, kad didesnė azoto oksido dozė papildomos naudos nedavė. Susumavus nepageidaujamo poveikio elementus, jų dažnumo koeficientas abejose grupėse buvo panašus. Paskesnių kūdikių protinių, motorinių savybių, taip pat audiologinių ir neurologinių tyrimų 18–24 gyvenimo mėnesiais rezultatai buvo panašūs abiejose grupėse.
CINRGI tyrimo metu atsitiktinai atrinktiems 186 išnešiotiems ir beveik išnešiotiems naujagimiams su hipoksiniu kvėpavimo nepakankamumu ir be hipoplazijos buvo duodama azoto oksido (n=97) arba azoto dujų (placebas; n=89), esant pradinei 20 ppm dozei, kuri per 4–24 valandas buvo mažinama iki 5 ppm; vidutinė gydymo trukmė siekė 44 valandas. Buvo apskaičiuojamas ekstrakorporalinės membraninės oksigenacijos gydymo dažnumas. Azoto oksido grupėje rečiau reikėjo ekstrakorporalinės membraninės oksigenacijos, lyginant su kontroline grupe (atitinkamai 31 % ir 57 %, p < 0,001).
Azoto oksido grupėje žymiai pagerėjo oksigenacija, kuri vertinama pagal PaO2, OI ir alveolinį-arterinį gradientą (p < 0,001 pagal visus rodiklius). Iš 97 pacientų, gydytų azoto oksidu, 2 (2 %) buvo pašalinti iš vaistinio preparato tyrimo dėl padidėjusios jų kraujyje iki daugiau kaip 4 proc. methemoglobino koncentracijos. Nepageidaujamų poveikių dažnumas ir atvejų skaičius abejose tiriamųjų grupėse buvo panašus.
Pacientams, kuriems buvo atlikta širdies operacija, plaučių arterijos spaudimo padidėjimas dėl plaučių vazokonstrikcijos dažnai pastebimas. Nustatyta atvejų, kai įkvepiamasis azoto oksidas pasirinktinai sumažino plaučių kraujagyslių pasipriešinimą ir padidėjusį plaučių arterijos spaudimą. Dėl to gali padidėti dešiniojo skilvelio išmetimo frakcija. Dėl šių poveikių pagerinama kraujotaka ir plaučių kraujotakos aprūpinimas deguonimi.
INOT27 tyrimo metu atsitiktinai atrinktiems 795 neišnešiotiems naujagimiams (GA< 29 savaitės) su hipoksiniu kvėpavimo nepakankamumu buvo duodama arba azoto oksido (n=395) 5 ppm dozė, arba azoto (placebo n=400), pradedant nuo pirmųjų 24 gyvenimo valandų ir gydant bent po 7 dienas, iki 21 dienų. Pirminis rezultatas esant mišriam veiksmingumui, kai gydymas baigėsi mirtimi arba bronchopulmonine displazija (BPD) pasiekus 36 savaičių gestacinį amžių (GA), skirtingose grupėse žymiai nesiskyrė netgi laikant nepriklausomu kintamuoju gestacinį amžių (p=0,40) arba gimimo svorį (p=0,41). Bendras NO gydytų naujagimių intraventrikulinės hemoragijos atvejų skaičius buvo 114 (28,9 %) lyginant su 91 (22,9 %) kontrolinių naujagimių. Bendras mirčių 36-ąją savaitę skaičius NO grupėje buvo šiek tiek didesnis – 53/395 (13,4 %) lyginant su kontrolinių naujagimių 42/397 (10,6 %). INOT25 tyrimo, kurio metu buvo tiriamas NO poveikis hipoksiškos būklės neišnešiotiems naujagimiams, duomenys nerodo pagerėjimo gyviems kūdikiams be BDP. Tačiau šio tyrimo metu nepastebėtas intraventrikulinės hemoragijos (IVH) ar mirčių skaičiaus skirtumas. BALLR1 tyrimo metu taip pat buvo tiriamas NO poveikis neišnešiotiems naujagimiams, tačiau NO pradedant skirti nuo 7 dienų 20 ppm dozėmis, ir jo duomenys parodė, kad žymiai padidėjo gyvų naujagimių be BPD skaičius 36 gestacinę savaitę – 121 (45 % lyginant su 95 (35,4 %) p< 0,028. Šio tyrimo metu nepastebėta jokių nepageidaujamų poveikių padidėjimo.
Azoto oksidas chemiškai reaguoja su deguonimi ir susidaro azoto dioksidas.
2
2
Azoto oksidas turi nesuporuotą elektroną, ir dėl to molekulė yra chemiškai aktyvi. Biologiniuose audiniuose iš azoto oksido gali susidaryti peroksinitritas su superoksido (O2-) radikalu. Tai yra nepatvarus junginys, galintis pažeisti audinį tolesnėmis oksidacijos-redukcijos reakcijomis. Be to, azoto oksidas yra chemiškai giminingas (turi cheminį afinitetą) baltymams, kurių sudėtyje yra metalų, ir taip pat gali reaguoti su baltymo SH grupėmis, sudarydamas nitrozilo junginius. Klinikinė azoto oksido cheminio reakcingumo audiniuose reikšmė nėra žinoma. Tyrimai rodo, kad azoto oksidas turi farmakodinaminį poveikį plaučiams, kai jo koncentracija kvėpavimo takų viduje yra 1 ppm.Europos vaistų agentūra nereikalauja įsipareigoti pateikti inhaliuojamo azoto oksido tyrimų su visomis vaikų populiacijos amžiaus grupėmis sergant persistuojančia plautine hipertenzija ir kitomis plaučių ir širdies ligomis rezultatų. Informacijos apie vartojimą vaikams žr. 4.2 skyrių.
Farmakokinetinės savybės
Absorbcija ir pasiskirstymas
Farmakokinetinės azoto oksido savybės buvo tiriamos atliekant tyrimus su suaugusiaisiais. Įkvėptas azoto oksidas absorbuojamas į sisteminę kraujotaką. Didesnioji jo dalis patenka į plaučių kapiliarų tinklą, kur jis susijungia su hemoglobinu, kuris būna prisotintas deguonimi nuo 60 % iki 100 %. Esant šiam prisotinimo deguonimi lygiui, azoto oksidas paprastai susijungia su oksihemoglobinu, ir susidaro methemoglobinas ir nitratas. Esant žemam prisotinimo deguonimi lygiui, azoto oksidas gali reaguoti su deoksihemoglobinu, ir susidaro tarpinis junginys –nitrozilhemoglobinas, kuris dėl deguonies poveikio virsta azoto oksidais ir methemoglobinu.
Plaučiuose azoto oksidas gali jungtis su deguonimi ir vandeniu ir sudaryti atitinkamai azoto dioksidą ir nitritus, kurie sąveikauja su oksihemoglobinu, sudarydami methemoglobiną ir nitratus. Taigi, galutiniai azoto oksido produktai, kurie patenka į sisteminę kraujotaką, paprastai yra methemoglobinas ir nitratai.
Biotransformacija
Methemoglobino poveikis buvo tyrinėtas kaip laiko ir azoto oksido ekspozicijos koncentracijos funkcija naujagimiams su kvėpavimo nepakankamumu. Methemoglobino koncentracija padidėja per pirmas 8 valandas nuo buvimo azoto oksido aplinkoje pradžios. Vidutinės methemoglobino koncentracijos išliko žemesnės nei 1 % placebo grupėje ir azoto oksido grupėse, kur dozės sudarė 5 ppm ir 20 ppm, bet azoto oksido grupėje jos pasiekė maždaug 5 %, esant 80 ppm dozei. Didesnės nei 7 % methemoglobino koncentracijos buvo pasiektos tik tų pacientų atveju, kurie gavo 80 ppm dozę; jie sudarė 35 % visos grupės. Vidutinis laikas, per kurį šių 13 pacientų atveju buvo pasiektas methemoglobino koncentracijos maksimumas, buvo 10 ± 9 (SD) valandų (vidurkis – 8 valandos); tačiau vieno paciento methemoglobino koncentracija neviršijo 7 % po 40 valandų.
Eliminacija
Nustatyta, kad nitratai yra pagrindiniai azoto oksido apykaitos produktai, pašalinami kartu su šlapimu ir sudarantys daugiau nei 70 % įkvėpto azoto oksido dozės. Nitratus iš kraujo plazmos išskiria inkstai, o jo išskyrimo pro juos greitis yra panašus į glomerulų filtracijos greitį.
Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis pastebėtas tik kai ekspozicija buvo tokia, kuri laikoma pakankamai viršijančia maksimalią žmogui, todėl jo klinikinė reikšmė yra maža.
Ūminis toksiškumas susijęs su deguonies stoka, atsiradusia dėl methemoglobino kiekio padidėjimo.
Kai kuriose tyrimų sistemose azoto oksidas yra genotoksiškas. Nėra akivaizdžių įrodymų dėl kancerogeninio poveikio, kai žiurkėms taikyto įkvėpimo ekspozicija neviršijo rekomenduojamos dozės (20 ppm) 20 val./parą laikotarpiu iki dvejų metų. Didesnės ekspozicijos nebuvo tirtos.
Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų neatlikta.
FARMACINĖ INFORMACIJA
Pagalbinių medžiagų sąrašas
Azotas.
Nesuderinamumas
Esant deguonies, NO greitai virsta NO2 (žr. 4.5 skyrių).
Tinkamumo laikas
4 metai
Specialios laikymo sąlygos
Laikyti žemesnėje kaip 50 °C temperatūroje.
Turi būti laikomasi visų aukšto slėgio talpyklių naudojimo taisyklių.
Laikyti gamintojo dujų balionėlyje. Negalima perkelti turinio iš gamintojo dujų balionėlio į kitą dujų balionėlį.
Laikyti dujų balionėlius gerai vėdinamose patalpose arba lauke vėdinamose pastogėse, kur jie būtų apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių.
Saugoti dujų balionėlius nuo smūgių, kritimo, oksidavimosi ir degiųjų medžiagų, drėgmės, šilumos ir užsiliepsnojančių šaltinių.
Laikymas vaistinėje
Laikyti dujų balionėlius erdvioje, švarioje ir rakinamoje vietoje, skirtoje tik medicininėms dujoms laikyti. Azoto oksido dujų balionėliams laikyti turi būti skirta atskira patalpa.
Laikymas gydymo skyriuje
Dujų balionėlis turi būti pastatytas tinkamai įrengtoje vietoje, kad laikytųsi vertikalioje padėtyje.
Dujų balionėlių transportavimas
Dujų balionėliai turi būti transportuojami su apsaugine medžiaga, apsaugančia juos nuo smūgių ir kritimo.
Perkeliant pacientus, gydomus azoto oksidu, ligoninės viduje arba iš vienos ligoninės į kitą, dujų balionėlius reikia laikyti fiksuotus vertikalioje padėtyje, kad jie nenukristų arba būtų išvengta ne laiku pasikeitusio dujų srovės stiprumo pavojaus. Norint išvengti atsitiktinio gedimo, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas ir į slėgio reguliatoriaus užfiksavimą.
Talpyklės pobūdis ir jos turinys
2 litrų, 10 litrų ir 20 litrų aliuminio dujų balionėlis (atpažįstamas pagal žalsvai melsvą viršutinę dalį ir baltą korpusą), pripildytas esant 200 barų slėgiui, aprūpintas nerūdijančio plieno liktinio slėgio vožtuvu su specialia išėjimo jungtimi.
Talpyklės vandens talpa [l] | Atitinkamas azoto oksido dujų kiekis, esant 1 baro slėgiui ir 15 °C temperatūrai |
2 | 381 |
10 | 1 903 |
20 | 3 806 |
Pakuotės dydžiai:
2 litrų aliuminio dujų balionėlis
10 litrų aliuminio dujų balionėlis
20 litrų aliuminio dujų balionėlis
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Vartojimo ir darbo su azoto oksidu instrukcijos
Prijungiant azoto oksido balionėlį prie tiekimo sistemos reikia visada užtikrinti, kad balionėlio koncentracija yra tokia pati, kokia yra suprogramuota sistema.
Norint išvengti nelaimingų atsitikimų, turi būti laikomasi visų toliau pateiktų nurodymų.
Prieš naudojimą turi būti patikrinta, ar dujų balionėlio būklė yra gera.
Dujų balionėliai turi būti tvirtai padėti, kad jie netyčia nenukristų.
Naudojant vožtuvas turi būti švelniai, lėtai atidarytas.
Dujų balionėlis, kurio vožtuvas nėra apsaugotas dangteliu arba gaubtu, nenaudotinas.
Kiekvienąkart prieš naudojimą slėgio reguliatorių reikia pripildyti azoto ir azoto oksido mišiniu, kad negalėtų susidaryti ir nebūtų įkvėptas azoto dioksidas.
Nenaudoti ir netaisyti sugedusio vožtuvo. Grąžinti tiekėjui/gamintojui.
Slėgio reguliatoriaus negalima spausti replėmis, nes galima sutraiškyti tarpiklį.
Visa azoto oksido tiekimo įranga, įskaitant jungtis, vamzdelius ir žiedinius kelius, privalo būti pagaminta iš suderinamų su dujomis medžiagų. Turint omenyje koroziją, tiekimo sistema gali būti padalinta į dvi zonas: 1) nuo dujų balionėlio vožtuvo iki drėkintuvo (sausų dujų) ir 2) nuo drėkintuvo iki išvesties (drėgnų dujų, kurių sudėtyje gali būti NO2). Bandymai parodė, kad sauso azoto oksido mišiniai gali būti naudojami su daugeliu medžiagų. Tačiau azoto oksido ir drėgmės sąlygomis susikuria agresyvi atmosfera. Iš metalinių konstrukcinių medžiagų rekomenduojamas tik nerūdijantysis plienas. Išbandyti polimerai, kurie gali būti naudojami su azoto oksido vartojimo sistemomis, yra polietilenas (PE) ir polipropilenas (PP). Butilo gumos, poliamido ir poliuretano naudoti nereikėtų.
Politrifluorochloroetilenas, heksafluoropropeno vinilo koopolimerai ir politetrafluoroetilenas buvo intensyviai naudojami su grynu azoto oksidu ir kitomis korozinėmis dujomis. Jos buvo laikomos tokios inertiškos, kad neprireikė bandymų.
Montuoti azoto oksido vamzdynų sistemą su dujų balionėlių tiekimo punktu, įtaisytais tinklo ir terminalų elementais draudžiama.
Nėra būtinybės išleisti dujų pertekliaus, tačiau reikėtų įvertinti darbo vietos aplinkos oro kokybę, stebėti NO ar NO2/NOx koncentraciją, kuri neturi viršyti šalyje nustatytų profesinio poveikio ribinių įverčių. Atsitiktinė ligoninės personalo ekspozicija azoto oksidu yra susijusi su nepageidaujamais reiškiniais (žr. 4.8 skyrių).
Dujų balionėlio išmetimas
Dujų balionėliui ištuštėjus, jo neišmeskite. Tuščius dujų balionėlius grąžinti tiekėjui.
REGISTRUOTOJAS
UAB „ELME MESSER LIT“
Ateities g. 10b-1
Vilnius LT-08303
Lietuva
REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
LT/1/20/4543/001 – 2 l, N1
LT/1/20/4543/002 – 10 l, N1
LT/1/20/4543/003 – 20 l, N1
REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA
Registravimo data 2020 m. balandžio 22 d.
Paskutinio perregistravimo data 2025 m. gegužės 5 d.
TEKSTO PERŽIŪROS DATA
2025 m. gegužės 5 d.
Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/.
II PRIEDAS
REGISTRACIJOS SĄLYGOS
GAMINTOJAS, ATSAKINGAS UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ
TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI
KITOS SĄLYGOS IR REIKALAVIMAI REGISTRUOTOJUI
SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI, SKIRTI SAUGIAM IR VEIKSMINGAM VAISTINIO PREPARATO VARTOJIMUI UŽTIKRINTI
GAMINTOJAS, ATSAKINGAS UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ
Messer Austria GmbH
Industriestrasse 5
A-2352 Gumpoldskirchen
Austrija
TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI
Receptinis vaistinis preparatas.
KITOS SĄLYGOS IR REIKALAVIMAI REGISTRUOTOJUI
Periodiškai atnaujinami saugumo protokolai (PASP)
Registruotojas šio vaistinio preparato PASP teikia remdamasis Direktyvos 2001/83/EB 107c straipsnio 7 dalyje numatytame Sąjungos referencinių datų sąraše (EURD sąraše), kuris skelbiamas Europos vaistų tinklalapyje, nustatytais reikalavimais.
SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI, SKIRTI SAUGIAM IR VEIKSMINGAM VAISTINIO PREPARATO VARTOJIMUI UŽTIKRINTI
Rizikos valdymo planas (RVP)
Nereikia.
III PRIEDAS
ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS
A. ŽENKLINIMAS
INFORMACIJA ANT VIDINĖS PAKUOTĖS
Dujų balionėlis
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Azoto oksidas Messer 800 ppm (V/V) suslėgtosios medicininės dujos
azoto oksidas
2. VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)
800 ppm (V/V) azoto oksidas (NO).
3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
Sudėtyje taip pat yra azoto.
4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE
Suslėgtosios medicininės dujos
Iš 2 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 381 litrą dujų.
Iš 10 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 1 903 litrus dujų.
Iš 20 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 3 806 litrus dujų.
5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)
Vartoti į trachėją ir (ar) bronchus.
Gali vartoti ir paskirti tik specialiai apmokytas, kaip naudoti ir elgtis su azoto oksidu, personalas.
Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.
6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE
Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
7. KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)
Prieš vartojant šį vaistą vaikams, tėvai arba globėjai turi perskaityti ir susipažinti su pakuotės lapelyje pateiktais nurodymais ir įspėjimais.
8. TINKAMUMO LAIKAS
EXP: mm/MMMM
9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS
Laikyti žemesnėje kaip 50 °C temperatūroje.
Turi būti laikomasi visų aukšto slėgio talpyklių naudojimo taisyklių.
Laikyti gamintojo dujų balionėlyje. Negalima perkelti turinio iš gamintojo dujų balionėlio į kitą dujų balionėlį.
Laikyti dujų balionėlius gerai vėdinamose patalpose arba lauke vėdinamose pastogėse, kur jie būtų apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių.
Saugoti dujų balionėlius nuo smūgių, kritimo, oksidavimosi ir degiųjų medžiagų, drėgmės, šilumos ir užsiliepsnojančių šaltinių.
Laikymas vaistinėje
Laikyti dujų balionėlius erdvioje, švarioje ir rakinamoje vietoje, skirtoje tik medicininėms dujoms laikyti. Azoto oksido dujų balionėliams laikyti turi būti skirta atskira patalpa.
Laikymas gydymo skyriuje
Dujų balionėlis turi būti pastatytas tinkamai įrengtoje vietoje, kad laikytųsi vertikalioje padėtyje.
Dujų balionėlių transportavimas
Dujų balionėliai turi būti transportuojami su apsaugine medžiaga, apsaugančia juos nuo smūgių ir kritimo.
Perkeliant pacientus, gydomus azoto oksidu, ligoninės viduje arba iš vienos ligoninės į kitą, dujų balionėlius reikia laikyti fiksuotus vertikalioje padėtyje, kad jie nenukristų arba būtų išvengta ne laiku pasikeitusio dujų srovės stiprumo pavojaus. Norint išvengti atsitiktinio gedimo, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas ir į slėgio reguliatoriaus užfiksavimą.
10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)
Neišmeskite panaudotų dujų balionėlių. Visi dujų balionėliai turi būti grąžinti tiekėjui.
11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS
UAB „ELME MESSER LIT“
Ateities g. 10b-1
Vilnius LT-08303
Lietuva
12. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
LT/1/20/4543/001 – 2 l, N1
LT/1/20/4543/002 – 10 l, N1
LT/1/20/4543/003 – 20 l, N1
13. SERIJOS NUMERIS
Lot:
14. PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA
Receptinis vaistas.
15. VARTOJIMO INSTRUKCIJA
16. INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU
Priimtas pagrindimas informacijos Brailio raštu nepateikti
17. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS
Duomenys nebūtini.
18. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS
Duomenys nebūtini.
B. PAKUOTĖS LAPELIS
Pakuotės lapelis: informacija vartotojui
Azoto oksidas Messer 800 ppm (V/V) suslėgtosios medicininės dujos
azoto oksidas
Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.
Neišmeskite šio lapelio, nes gali prireikti jį vėl perskaityti.
Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją. Žr. 4 skyrių.
Apie ką rašoma šiame lapelyje?
Kas yra Azoto oksidas Messer ir kam jis vartojamas
Kas žinotina prieš vartojant Azoto oksidas Messer
Kaip vartoti Azoto oksidas Messer
Galimas šalutinis poveikis
Kaip laikyti Azoto oksidas Messer
Pakuotės turinys ir kita informacija
Kas yra Azoto oksidas Messer ir kam jis vartojamas
Azoto oksidas Messer sudėtyje yra azoto oksido dujų, kurios yra skirtos gydyti:
naujagimiams su plaučių nepakankamumu, atsiradusiu dėl didelio kraujospūdžio plaučiuose; ši būklė yra žinoma hipoksinio kvėpavimo nepakankamumo pavadinimu. Įkvėpus šių dujų, kraujo tekėjimas per plaučius gali pagreitėti, o tai savo ruožtu gali padėti padidinti deguonies kiekį, patenkantį į Jūsų kūdikio kraują;
naujagimiams, kūdikiams, vaikams, paaugliams nuo 0 iki 17 metų ir suaugusiesiems, turintiems aukštą plaučių kraujospūdį, susijusį su širdies operacijomis. Šios dujos gali pagerinti širdies veiklą ir plaučių kraujotaką, o tai gali padėti padidinti deguonies kiekį, kuris pasiekia kraują.
Azoto oksidas Messer gali skirti tik sveikatos priežiūros specialistas.
Kas žinotina prieš vartojant Azoto oksidas Messer
Azoto oksidas Messer vartoti draudžiama:
jeigu Jums (kaip pacientui) arba Jūsų vaikui (kaip pacientui) yra alergija (padidėjęs jautrumas) azoto oksidui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
jeigu Jums (kaip pacientui) arba Jūsų vaikui (kaip pacientui) pranešta, kad Jūsų ar Jūsų vaiko kraujo apytaka širdies ertmėse yra nenormali.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba slaugytoju, prieš pradėdami vartoti Azoto oksidas Messer.
Gydymas įkvepiamuoju azoto oksidu ne visada bus veiksmingas, todėl gydytojas apgalvos ir kitus Jūsų arba Jūsų vaiko gydymo būdus.
Įkvėptas azoto oksidas gali paveikti deguonies pernešimo Jūsų krauju galimybes (vadinamojo methemoglobino susidarymą). Tai bus stebima imant kraujo mėginius ir prireikus įkvepiamojo azoto oksido dozė bus sumažinta.
Azoto oksidas gali reaguoti su deguonimi ir sudaryti azoto dioksidą, kuris gali sudirginti kvėpavimo takus. Jūsų arba Jūsų vaiko gydytojas įkvepiamame ore stebės azoto dioksido kiekį ir, padidėjus jo kiekiui, gydymas Azoto oksidas Messer bus koreguotas, atitinkamai sumažinant.
Įkvepiamasis azoto oksidas gali šiek tiek paveikti Jūsų arba Jūsų vaiko trombocitus (komponentus, dėl kurių kraujas kreša), todėl būtina sekti dėl bet kokių kraujavimo ir (ar) kraujosruvų požymių. Jeigu pastebite kokių nors požymių ar simptomų, kuriuos būtų galima sieti su kraujavimu, iš karto turėtumėte apie tai informuoti savo gydytoją.
Gauta pranešimų apie skysčių susilaikymo plaučiuose atvejus, nustatytus taikant gydymą azoto oksidu pacientams, sergantiems liga, kurią sukelia užsikimšusi arba susiaurėjusi plaučių vena. Jeigu Jums (kaip pacientui) arba Jūsų vaikui (kaip pacientui) pasireikštų dusulys arba pasidarytų sunku kvėpuoti, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
Vaikams
Įkvepiamojo azoto oksido poveikis kūdikiams, kuriems yra įgimta diafragmos formavimosi yda, taip vadinamoji „įgimta diafragminė išvarža“, neaprašytas.
Naujagimiams, kuriems yra įgimtų širdies formavimosi ydų, ką gydytojai vadina „įgimtomis širdies ydomis“, įkvepiamasis azoto oksidas gali pabloginti kraujotaką.
Azoto oksidas Messer nederėtų vartoti prieš laiką gimusiems kūdikiams, kurių gestacijos amžius yra mažesnis nei 34 savaitės.
Kiti vaistai ir Azoto oksidas Messer
Gydytojas nuspręs, kada Jus ar Jūsų vaiką gydyti Azoto oksidas Messer ir kitais vaistais, ir atidžiai stebės gydymo eigą.
Praneškite savo gydytojui, jei Jūs (kaip pacientas) arba Jūsų vaikas (kaip pacientas) vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto.
Kai kurie vaistai gali pakenkti kraujo gebėjimui pernešti deguonį. Vieni iš jų yra prilokainas (vietinio poveikio anestetikas, vartojamas sumažinti skausmą dėl nedidelių skausmingų procedūrų, pvz., susiuvimo, ir nedidelių chirurginių ar diagnostinių procedūrų) arba glicerolio trinitratas (vartojamas mažinti krūtinės skausmą). Jūsų gydytojas turėtų atidžiai patikrinti, ar kraujas perneša pakankamai deguonies Jums vartojant šio vaisto.
Kartu vartojant azoto oksido ir vazodilatatorių (vaistų, vartojamų kraujagyslėms plėsti), tokių kaip sildenafilis, gali pasireikšti adityvus poveikis kraujotakai, spaudimui plaučiuose ar širdies veiklai.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Azoto oksidas Messer nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiais. Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju.
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Duomenys neaktualūs.
Azoto oksidas Messer sudėtyje yra azoto
Kaip vartoti Azoto oksidas Messer
Jūsų gydytojas nuspręs, kokia Azoto oksidas Messer dozė yra tinkama.
Azoto oksidas Messer teikiamas dozėmis nuo 10 iki 20 ppm (dalių milijonui) dujų, kurias Jūs ar Jūsų vaikas turi įkvėpti. Maksimali dozė yra 20 ppm vaikams ir 40 ppm suaugusiesiems. Gydytojas parinks mažiausią įmanomą dozę.
Vartojimo metodas
Jūsų gydytojas pasirūpins, kad Azoto oksidas Messer į Jūsų ar Jūsų vaiko plaučius būtų tiekiamas per sistemą, skirtą tiekti šioms dujoms. Ši tiekimo sistema užtikrins, kad būtų tiekiamas tinkamas azoto oksido kiekis, atskiedžiant Azoto oksidas Messer deguonies / oro mišiniu prieš pat gydymo pradžią.
Atsižvelgiant į Jūsų ar Jūsų vaiko saugumą, Azoto oksidas Messer vartojimui skirta tiekimo sistema turi prietaisus, kurie nuolat matuoja į plaučius patenkančio azoto oksido, deguonies ir azoto dioksido (cheminės medžiagos, susidarančios susimaišius azoto oksidui su deguonimi) kiekius.
Vartojimo trukmė
Jūsų gydytojas nuspręs, kiek laiko Jūs ar Jūsų vaikas turės būti gydomas Azoto oksidas Messer.
Naujagimius su plaučių ligomis, siejamomis su kraujospūdžiu plaučių srityje, įprastai reikia gydyti apie 4 paras. Vaikams ir suaugusiesiems su dideliu plaučių srities kraujospūdžiu, siejamu su širdies chirurgija, Azoto oksidas Messer įprastai skiriama 24–48 valandoms. Tačiau gydymas Azoto oksidas Messer gali trukti ilgiau.
Ką daryti Jums ar Jūsų vaikui pavartojus per didelę Azoto oksidas Messer dozę
Per daug įkvėpto azoto oksido gali paveikti deguonies pernešimo krauju galimybes. Tai bus stebima imant kraujo mėginius ir prireikus Azoto oksidas Messer dozė sumažinama, o siekiant pagerinti deguonies pernešimo galimybes gali būti apsvarstytas vaistų, tokių kaip vitaminas C, metilenas mėlynasis, paskyrimas arba galiausiai kraujo perpylimas.
Nustojus vartoti Azoto oksidas Messer
Gydymo Azoto oksidas Messer negalima nutraukti staiga. Žinoma, kad staiga nutraukus gydymą Azoto oksidas Messer, iš pradžių nemažinant dozės, gali itin sumažėti kraujospūdis ar staiga padidėti slėgis plaučiuose.
Gydymo pabaigoje gydytojas pamažu mažins Jums arba Jūsų vaikui skiriamą Azoto oksidas Messer kiekį, kad kraujo apytaka plaučiuose galėtų prisitaikyti prie deguonies / oro be Azoto oksidas Messer. Todėl, kol Jums arba Jūsų vaikui bus nutrauktas gydymas Azoto oksidas Messer, gali praeiti viena ar dvi paros.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.
Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Gydytojas nuodugniai ištirs Jus ar Jūsų vaiką dėl galimo šalutinio poveikio.
Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):
mažas kraujo plokštelių kiekis.
Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):
žemas kraujo spaudimas, nepripildyti oro arba subliuškę plaučiai.
Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):
methemoglobino kiekio padidėjimas, dėl to sumažėjęs pajėgumas pernešti deguonį.
Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):
bradikardija (retas širdies susitraukimų dažnis) arba per mažas deguonies kiekis kraujyje (įsotinimo deguonimi sumažėjimas / hipoksemija) dėl staigaus gydymo nutraukimo;
galvos skausmas, svaigulys, gerklės džiūvimas ar dusulys dėl atsitiktinės ekspozicijos azoto oksidu aplinkos ore (pvz., esant nuotėkiui įrangoje arba balionėlyje).
Jeigu būdamas (-a) arti savo vaiko, kuriam skiriamas Azoto oksidas Messer, pajuntate galvos skausmą, iš karto informuokite personalą.
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote bet kokį šalutinį poveikį, nepaminėtą šiame informaciniame lapelyje, net ir po to, kai Jūs ar Jūsų vaikas išrašomi iš ligoninės, pasakykite savo gydytojui.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite užpildyti ir pateikti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais arba paskambinti nemokamu telefonu +370 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
Kaip laikyti Azoto oksidas Messer
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant etiketės po („EXP“) nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti žemesnėje kaip 50 °C temperatūroje.
Turi būti laikomasi visų aukšto slėgio dujų balionėlių naudojimo taisyklių.
Gydymą Azoto oksidas Messer gali atlikti ir tęsti tik ligoninės personalas.
Norint išvengti nukritimų ir galimos žalos / sužalojimų Azoto oksidas Messer balionėlius reiktų laikyti pritvirtinus.
Azoto oksidas Messer gali naudoti ir paskirti tik specialiai apmokytas, kaip naudoti ir elgtis su Azoto oksidas Messer, personalas.
Laikyti gamintojo dujų balionėlyje. Negalima perkelti turinio iš gamintojo dujų balionėlio į kitą dujų balionėlį.
Laikyti dujų balionėlius gerai vėdinamose patalpose arba lauke vėdinamose pastogėse, kur jie būtų apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių.
Saugokite dujų balionėlius nuo smūgių, kritimo, oksidavimosi ir degiųjų medžiagų, drėgmės, šilumos ir užsiliepsnojančių šaltinių.
Laikymas vaistinėje
Dujų balionėliai turi būti laikomi erdvioje, švarioje ir rakinamoje vietoje, skirtoje tik medicininėms dujoms laikyti. Juos reikia laikyti nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Azoto oksido dujų balionėliams laikyti turi būti skirta atskira patalpa.
Laikymas gydymo skyriuje
Dujų balionėlis turi būti pastatytas tinkamai įrengtoje vietoje, kad laikytųsi vertikalioje padėtyje.
Dujų balionėlių transportavimas
Dujų balionėliai turi būti transportuojami su apsaugine medžiaga, apsaugančia juos nuo smūgių ir kritimo.
Perkeliant pacientus, gydomus azoto oksidu, ligoninės viduje arba iš vienos ligoninės į kitą, dujų balionėlius reikia laikyti fiksuotus vertikalioje padėtyje, kad jie nenukristų arba būtų išvengta ne laiku pasikeitusio dujų srovės stiprumo pavojaus. Norint išvengti atsitiktinio gedimo, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas ir į slėgio reguliatoriaus užfiksavimą.
Balionėliui ištuštėjus jo neišmeskite. Tuščius balionėlius grąžinti tiekėjui.
Pakuotės turinys ir kita informacija
Azoto oksidas Messer sudėtis
Veiklioji medžiaga yra azoto oksidas 800 ppm (V/V).
Iš 2 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 381 litrą dujų.
Iš 10 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 1 903 litrus dujų.
Iš 20 litrų dujų balionėlio, pripildyto esant 200 barų absoliutiniam slėgiui, 15 °C temperatūroje 1 baro slėgyje galima gauti 3 806 litrus dujų.
Pagalbinė medžiaga yra azotas.
Azoto oksidas Messer išvaizda ir kiekis pakuotėje
Azoto oksidas Messer yra suslėgtosios medicininės dujos.
2 litrų, 10 litrų ir 20 litrų aliuminio dujų balionėlis (atpažįstamas pagal žalsvai melsvą viršutinę dalį ir baltą korpusą), pripildytas esant 200 barų slėgiui, aprūpintas nerūdijančio plieno liktinio slėgio vožtuvu su specialia išėjimo jungtimi.
Azoto oksidas Messer tiekiamas 2 litrų, 10 litrų ir 20 litrų aliuminio dujų balionėliuose.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Registruotojas ir gamintojas
Registruotojas
UAB „ELME MESSER LIT“
Ateities g. 10b-1
Vilnius LT-08303
Lietuva
Tel.: +370 5 271 5605
El. paštas: info@elmemesser.lt
Gamintojas
Messer Austria GmbH
Industriestrasse 5
A-2352 Gumpoldskirchen
Austrija
Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į registruotoją.
Šis vaistas Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:
Lietuva Azoto oksidas Messer 800 ppm (V/V) suslėgtosios medicininės dujos
Latvija Slāpekļa oksīds Messer 800 ppm (V/V) medicīniskā gāze, saspiesta
Estija Lämmastikoksiid MESSER, 800 ppm (V/V) meditsiiniline gaas, kokkusurutud
Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2025-05-05.
Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/.