Jamesi 50 mg/850 mg

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino ir 850 mg metformino hidrochlorido.

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino ir 1000 mg metformino hidrochlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės yra ovalios formos, abipus išgaubtos, matmenys maždaug 20,5 mm x 9,5 mm, rausvos spalvos, vienoje jos pusėje yra įspaudas „S476“, kita pusė lygi.

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės yra ovalios formos, abipus išgaubtos, matmenys maždaug 21,5 mm x 10,0 mm, rudos spalvos, vienoje jos pusėje yra įspaudas „S477“, kita pusė lygi.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

Terapinės indikacijos

Jamesi skirtas 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių pacientų gydymui.

Jamesi skirtas papildomam gydymui, taikant dietą ir fizinį krūvį, siekiant pagerinti glikemijos sureguliavimą pacientams, kuriems vien didžiausia toleruojama metformino dozė glikemiją sureguliuoja nepakankamai arba kurie jau vartoja sitagliptino ir metformino derinį.

Jamesi skirtas papildomam gydymui deriniu su sulfonilurėjos dariniu (t. y. gydymui trijų vaistinių preparatų deriniu), taikant dietą ir fizinį krūvį pacientams, kuriems didžiausia toleruojama metformino ir sulfonilurėjos darinio dozė glikemiją sureguliuoja nepakankamai .

Jamesi skirtas gydymui trijų vaistinių preparatų deriniu su peroksisomos proliferatoriaus aktyvuojamų gama receptorių (PPARγ) agonistu (t. y. tiazolidinedionu), gydymui dieta ir fiziniu krūviu papildyti pacientams, kuriems didžiausia toleruojama metformino ir PPARγ agonisto dozė glikemiją sureguliuoja nepakankamai .

Be to, Jamesi skirtas pridėtiniam gydymui kartu su insulinu (t. y. gydymui trijų vaistinių preparatų deriniu), gydymui dieta ir fiziniu krūviu papildyti, siekiant pagerinti glikemijos sureguliavimą pacientams, kuriems stabiliomis insulino ir metformino dozėmis glikemija sureguliuojama nepakankamai.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje mažinančio vaistinio preparato Jamesi dozė pacientui turi būti parinkta individualiai atsižvelgiant į taikomo gydymo režimą, veiksmingumą, toleravimą ir neviršijant didžiausios rekomenduojamos 100 mg per parą sitagliptino dozės.

Suaugusieji, kurių inkstų funkcija normali (GFG ≥ 90 ml/min.)

Pacientams, kuriems glikemija vien didžiausia toleruojama metformino doze sureguliuojama nepakankamai

Pacientams, kuriems vien metforminu glikemija sureguliuojama nepakankamai, įprastinė pradinė dozė yra 50 mg sitagliptino, vartojamo du kartus per parą (paros dozė 100 mg) kartu su jau vartojama metformino doze.

Pacientams, kuriems gydymas atskirais kartu vartojamais sitagliptinu ir metforminu yra keičiamas

Pacientams, kuriems gydymas atskirais kartu vartojamais sitagliptinu ir metforminu yra keičiamas, Jamesi reikia pradėti vartoti doze, atitinkančia prieš tai vartotų sitagliptino ir metformino dozes.

Pacientams, kuriems glikemija nėra pakankamai sureguliuojama metformino deriniu su sulfonilurėjos dariniu, vartojant jų didžiausias toleruojamas dozes

Vartojant fiksuotų dozių derinį reikia užtikrinti 50 mg sitagliptino dozę, vartojamą du kartus per parą (paros dozė 100 mg) ir metformino dozę, panašią į jau vartojamą. Jamesi vartojant kartu su sulfonilurėjos dariniu, gali reikėti sumažinti sulfonilurėjos darinio dozę, kad sumažėtų hipoglikemijos rizika (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kuriems glikemija nėra pakankamai sureguliuojama metformino deriniu su PPARγ agonistu, vartojant jų didžiausias toleruojamas dozes

Vartojant fiksuotų dozių derinį reikia užtikrinti 50 mg sitagliptino dozę, vartojamą du kartus per parą (paros dozė 100 mg) ir metformino dozę, panašią į jau vartojamą.

Pacientams, kuriuos gydant insulino deriniu su didžiausia toleruojama metformino doze glikemija nėra pakankamai sureguliuojama

Vartojant fiksuotų dozių derinį reikia užtikrinti 50 mg sitagliptino dozę, vartojamą du kartus per parą (paros dozė 100 mg) ir metformino dozę, panašią į jau vartojamą. Jamesi vartojant deriniu su insulinu, gali reikėti mažinti insulino dozę, kad sumažėtų hipoglikemijos rizika (žr. 4.4 skyrių).

Kad būtų patogu metforminą dozuoti, Jamesi tiekiamas skirtingos sudėties: 50 mg sitagliptino ir 850 mg metformino hidrochlorido arba 1000 mg metformino hidrochlorido.

Visi pacientai turi toliau laikytis jiems rekomenduotos dietos, tinkamai paskirstant per parą suvartojamų angliavandenių kiekį.

Ypatingos populiacijos

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis [GFG] ≥ 60 ml/min), dozės koreguoti nereikia. Prieš pradedant gydymą vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra metformino, ir po to ne rečiau kaip kasmet turi būti įvertintas GFG. Pacientams, kuriems yra didesnė inkstų funkcijos sutrikimo tolesnio progresavimo rizika, ir senyviems žmonėms inkstų funkcija turi būti įvertinama dažniau, pvz., kas 3-6 mėnesius.

Rekomenduojama didžiausią metformino paros dozę dalyti į 2-3 paros dozes. Prieš svarstant galimybę pradėti gydymą metforminu pacientams, kurių GFG < 60 ml/min., turi būti peržiūrėti veiksniai, kurie gali didinti pieno rūgšties acidozės riziką (žr. 4.4 skyrių).

Jeigu nėra tinkamo Jamesi stiprumo, vietoj fiksuotų dozių derinio reikia vartoti atskirus vienos veikliosios medžiagos vaistinius preparatus.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Jamesi vartoti negalima pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 5.2 skyrių).

Senyviems pacientams

Kadangi metforminas ir sitagliptinas išskiriami per inkstus, senyviems pacientams Jamesi turi būti vartojamas atsargiai. Būtina inkstų funkcijos stebėsena, kuri padėtų užkirsti kelią su metformino vartojimu susijusiai pieno rūgšties acidozei, ypač senyviems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Vaikų populiacija

Jamesi negalima vartoti vaikams ir paaugliams nuo 10 iki 17 metų, kadangi jiems veiksmingumas

nepakankamas. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Jamesi poveikis jaunesniems

kaip 10 metų vaikams neištirtas.

Vartojimo metodas

Jamesi turi būti vartojamas du kartus per parą valgio metu, kad sumažėtų su metformino vartojimu susijusios nepageidaujamos virškinimo trakto reakcijos.

Kontraindikacijos

Jamesi draudžiama skirti pacientams, kuriems yra:

padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius);

bet kokio tipo ūminė metabolinė acidozė (pvz., pieno rūgšties acidozė, diabetinė ketoacidozė);

diabetinė prieškominė būklė;

sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas (GFG < 30 ml/min.) (žr. 4.4 skyrių);

ūminės būklės, dėl kurių gali sutrikti inkstų funkcija, pavyzdžiui:

dehidratacija,

sunki infekcinė liga,

šokas,

kontrastinių preparatų, kurių sudėtyje yra jodo, suleidimas į kraujagyslę (žr. 4.4 skyrių);

ūminė arba lėtinė liga, kuri gali sukelti audinių hipoksiją, pavyzdžiui:

širdies veiklos arba kvėpavimo nepakankamumas,

neseniai įvykęs miokardo infarktas,

šokas;

kepenų funkcijos sutrikimas;

ūminis apsinuodijimas alkoholiu, alkoholizmas;

žindymo laikotarpis.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrieji įspėjimai

Jamesi negalima vartoti 1 tipo cukrini diabetu sergantiems pacientams ir draudžiama vartoti diabetinės ketoacidozės gydymui.

Ūminis pankreatitas

Dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitorių vartojimas yra susijęs su ūminio pankreatito išsivystymo rizika. Pacientams reikia pasakyti, kad nuolatinis ir stiprus pilvo skausmas yra būdingas ūminio pankreatito simptomas.

Nutraukus sitagliptino vartojimą buvo stebimas pasveikimas nuo pankreatito (taikant palaikomąjį gydymą arba jo netaikant), tačiau gauta pranešimų ir apie labai retus nekrozinio ar hemoraginio pankreatito ir (arba) mirties atvejus. Jeigu yra įtariamas pankreatitas, Jamesi ir kitų pankreatitą galinčių sukelti vaistinių preparatų vartojimą reikia nutraukti; jeigu pankreatitas yra patvirtinamas, gydymo Jamesi atnaujinti negalima. Pankreatitu sirgusius pacientus gydyti reikia atsargiai.

Pieno rūgšties acidozė

Pieno rūgšties acidozė, labai reta, bet sunki metabolinė komplikacija, dažniausiai pasireiškianti esant ūminiam inkstų funkcijos pablogėjimui, širdies ir plaučių ligai arba sepsiui.

Esant ūminiam inkstų funkcijos pablogėjimui, metforminas kaupiasi ir didina pieno rūgšties acidozės riziką.

Esant dehidratacijai (sunkiam vėmimui, viduriavimui, karščiavimui ar sumažėjusiam skysčių vartojimui), reikia laikinai nutraukti metformino vartojimą ir rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Vaistinių preparatų, kurie gali sukelti ūminį inkstų funkcijos sutrikimą (pvz., antihipertenzinių vaistinių preparatų, diuretikų ir nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo, NVPNU), metforminu gydomiems pacientams reikia skirti atsargiai.

Kiti pieno rūgšties acidozės rizikos veiksniai yra piktnaudžiavimas alkoholiu, kepenų nepakankamumas, nepakankamai sureguliuotas diabetas, ketozė, ilgalaikis badavimas ir su hipoksija susijusios būklės, taip pat vaistinių preparatų, kurie gali sukelti pieno rūgšties acidozę, vartojimas kartu (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Pacientus ir (arba) globėjus reikia informuoti apie pieno rūgšties acidozės riziką. Pieno rūgšties acidozei būdingas acidozinis dusulys, pilvo skausmas, raumenų mėšlungis, astenija ir hipotermija, po kurių ištinka koma. Įtarus simptomus, pacientas turi nutraukti metformino vartojimą ir nedelsdamas kreiptis medicininės pagalbos. Diagnostiniai laboratorinių tyrimų duomenys yra sumažėjęs kraujo pH (< 7,35), padidėjusi laktatų koncentracija plazmoje (> 5 mmol/l) ir padidėjęs anijoninis tarpas bei laktatų/piruvatų santykis.

Pacientai, kuriems diagnozuotos arba įtariamos mitochondrinės ligos

Pacientams, kuriems diagnozuotos mitochondrinės ligos, pvz., mitochondrinės encefalopatijos su pieno rūgšties acidoze ir į insultą panašiais epizodais (angl. Mitochondrial encephalomyopathy with lactic acidosis and stroke-like episodes, MELAS) sindromas ir iš motinos paveldėtas diabetas bei kurtumas (angl. Maternal inherited diabetes and deafness, MIDD), metformino vartoti nerekomenduojama dėl pieno rūgšties acidozės paūmėjimo ir neurologinių komplikacijų, dėl kurių gali pasunkėti liga, rizikos.

Jei pavartojus metformino atsiranda požymių ir simptomų, būdingų MELAS sindromui arba MIDD, reikia nedelsiant nutraukti gydymą metforminu ir greitai atlikti diagnostinį įvertinimą.

Inkstų funkcija

Prieš pradedant gydymą ir po to reguliariai turi būti vertinamas GFG (žr. 4.2 skyrių). Jamesi draudžiama vartoti pacientams, kurių GFG < 30 ml/min., jo vartojimą reikia laikinai nutraukti, esant būklėms, kurios gali sutrikdyti inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių).

Hipoglikemija

Pacientams, kurie vartoja Jamesi deriniu su sulfonilurėjos dariniu arba su insulinu, galima hipoglikemijos rizika. Todėl gali reikėti sumažinti sulfonilurėjos darinio arba insulino dozę.

Padidėjusio jautrumo reakcijos

Po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo pranešta apie sunkias padidėjusio jautrumo reakcijas sitagliptino vartojusiems pacientams. Šios reakcijos apima anafilaksiją, angioneurozinę edemą ir eksfoliacinius odos sutrikimus, įskaitant Stivenso-Džonsono (angl. Stevens-Johnson) sindromą. Minėtos reakcijos prasidėjo per pirmuosius 3 mėnesius nuo gydymo sitagliptinu pradžios, o keli atvejai – po pirmosios dozės. Įtariant padidėjusio jautrumo reakciją, reikia nutraukti Jamesi vartojimą, įvertinti kitas galimas reiškinio priežastis bei pradėti cukrinio diabeto gydymą kitais vaistiniais preparatais (žr. 4.8 skyrių).

Buliozinis (pūslinis) pemfigoidas

Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie pūslinio pemfigoido atvejus pacientams, kurie vartojo DPP-4 inhibitorių, įskaitant sitagliptino. Jeigu įtariama, kad pasireiškė pūslinis pemfigoidas, Jamesi vartojimas turi būti nutrauktas.

Operacija

Operacijos metu, taikant bendrąją, spinalinę arba epidurinę nejautrą, Jamesi vartojimas turi būti nutrauktas. Gydymą galima atnaujinti praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po operacijos arba po maitinimo per burną atnaujinimo ir tik jei buvo kartotinai atlikti tyrimai, kurie parodė stabilią inkstų funkciją.

Kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, skyrimas

Kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, suleidus į kraujagyslę, gali pasireikšti kontrastinių medžiagų sukelta nefropatija, dėl to gali kauptis metforminas ir padidėti pieno rūgšties acidozės rizika. Prieš vaizdinio tyrimo procedūrą arba jos metu Jamesi vartojimas turi būti nutrauktas. Vėl vartoti galima tik praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po procedūros ir tik jei buvo kartotinai atlikti tyrimai, kurie parodė stabilią inkstų funkciją (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Klinikinės būklės pokytis pacientams, kuriems 2 tipo cukrinis diabetas anksčiau buvo sureguliuotas

Jeigu pacientui, kuriam 2 tipo cukrinis diabetas vartojant Jamesi anksčiau buvo sureguliuotas gerai, atsirado laboratorinių tyrimų pokyčių ar klinikinių simptomų (ypač, kai liga neaiški ar prastai apibūdinta), jis turi būti skubiai ištirtas dėl ketoacidozės arba pieno rūgšties acidozės. Tyrimo metu būtina nustatyti elektrolitų ir ketonų kiekį kraujo serume, gliukozės kiekį kraujyje ir, jei reikalinga, kraujo pH, pieno rūgšties, piruvato ir metformino koncentracijas. Jei pasireiškia bet kurios formos acidozė, gydymą reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti kitų tinkamų koreguojamųjų priemonių taikymą.

Vitamino B12 stoka

Vartojant metformino gali sumažėti vitamino B12 koncentracija serume. Sumažėjusios vitamino B12

koncentracijos serume pasireiškimo rizika didėja vartojant didesnes metformino dozes, ilgėjant

gydymo trukmei ir (arba) tiems pacientams, kuriems jau yra vitamino B12 stoką galinčių lemti rizikos

veiksnių. Įtarus vitamino B12 stoką (pavyzdžiui, pasireiškus anemijai ar neuropatijai), reikia ištirti

vitamino B12 koncentraciją serume. Pacientams, kuriems yra vitamino B12 stoką galinčių lemti

rizikos veiksnių, vitamino B12 koncentraciją serume gali reikėti tirti periodiškai. Gydymą metforminu

reikia tęsti tol, kol jis toleruojamas ir neatsiranda kontraindikacijų, o pasireiškus vitamino B12 stokai

reikia skirti atitinkamas jo kiekį koreguojančias gydymo priemones, laikantis šiuolaikinių klinikinės

praktikos rekomendacijų.

Pagalbinės medžiagos

Šio vaistinio preparato vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų, kartu vartojančių kelias dozes sitagliptino (50 mg du kartus per parą) ir metformino (1000 mg du kartus per parą), organizme nei sitagliptino, nei metformino farmakokinetika reikšmingai nekito.

Farmakokinetinės vaistinių preparatų sąveikos tyrimų su Jamesi neatlikta, tačiau tokie tyrimai atlikti su atskiromis veikliosiomis medžiagomis sitagliptinu ir metforminu.

Kartu vartoti nerekomenduojama

Alkoholis

Intoksikacija alkoholiu yra susijusi su padidėjusia pieno rūgšties acidozės rizika, ypač badavimo, prastos mitybos ar kepenų funkcijos sutrikimo atvejais.

Kontrastinės medžiagos, kurių sudėtyje yra jodo

Prieš vaizdinio tyrimo procedūrą arba jos metu Jamesi vartojimą reikia nutraukti. Vėl vartoti galima tik praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po procedūros ir tik jei buvo kartotinai atlikti tyrimai, kurie įvertino inkstų funkciją ir patvirtino, kad ji stabili (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Deriniai, kuriuos vartojant, reikia imtis atsargumo priemonių

Kai kurie vaistiniai preparatai, pvz., NVPNU, įskaitant selektyviuosius ciklooksigenazės (COX) II inhibitorius, AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, ypač kilpiniai diuretikai, gali neigiamai veikti inkstų funkciją ir didinti pieno rūgšties acidozės riziką. Pradedant vartoti arba vartojant tokių vaistinių preparatų kartu su metforminu, reikia atidžiai stebėti inkstų funkciją.

Kartu vartojami vaistiniai preparatai, kurie konkuruoja dėl tų pačių pernašos sistemų inkstų kanalėliuose, dalyvaujančių metformino šalinimo inkstuose procesuose (pvz., organinių katijonų nešiklio-2 (angl. organic cationic transporter-2, OCT2) ar daugelio vaistinių preparatų ir toksinų išstūmimo (angl. multidrug and toxin extrusion, MATE) inhibitoriai, tokie kaip ranolazinas, vandetanibas, dolutegraviras ir cimetidinas), gali didinti sisteminę metformino ekspoziciją bei didinti pieno rūgšties acidozės riziką. Reikia apsvarstyti šių vaistinių preparatų vartojimo kartu naudą ir riziką. Vartojant šių vaistinių preparatų derinio, reikia apgalvoti atidaus glikemijos sureguliavimo stebėjimo, dozės parinkimo pagal rekomenduojamą dozavimą ir cukrinio diabeto gydymo keitimo būtinybę.

Gliukortikoidai (sisteminio ir lokalaus vartojimo), beta-2 adrenoreceptorių agonistai ir diuretikai didina gliukozės kiekį kraujyje. Apie tai reikia informuoti pacientą bei dažniau, ypač pradedant vartoti tokių vaistinių preparatų, atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimus. Jei būtina, gydymo kartu su kitu vaistiniu preparatu metu bei jį nutraukus, reikia koreguoti glikemiją mažinančio vaistinio preparato dozę.

AKF inhibitoriai gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei būtina, gydymo deriniu su kitu vaistiniu preparatu metu bei jį nutraukus, reikia koreguoti glikemiją mažinančio vaistinio preparato dozę.

Kitų vaistinių preparatų poveikis sitagliptinui

Toliau pateikti in vitro ir klinikiniai duomenys rodo, kad kliniškai reikšmingos sitagliptino sąveikos su kitais kartu vartojamais vaistiniais preparatais rizika yra maža.

Tyrimai in vitro parodė, kad svarbiausias fermentas, vykdantis ribotą sitagliptino metabolizmą, yra CYP3A4, bet dalyvauja ir CYP2C8. Pacientų, kurių inkstų funkcija normali, organizme metabolizmas, įskaitant vykdomą CYP3A4, sitagliptino klirensui turi mažą įtaką. Metabolizmas sitagliptino eliminacijai gali būti reikšmingesnis esant sunkiam inkstų sutrikimui arba galutinės stadijos inkstų ligai (GSIL). Dėl to įmanoma, kad stiprūs CYP3A4 inhibitoriai (pvz., ketokonazolas, itrakonazolas, ritonaviras, klaritromicinas) gali keisti sitagliptino farmakokinetiką pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba sergančių GSIL, organizme. Stiprių CYP3A4 inhibitorių poveikis esant sunkiam inkstų sutrikimui klinikinių tyrimų metu nebuvo vertintas.

Pernašos tyrimai in vitro parodė, kad sitagliptinas yra p-glikoproteino ir organinių anijonų nešiklio-3 (angl. organic anion transporter-3, OAT3) substratas. In vitro sitagliptino pernašą, dalyvaujant OAT3, slopino probenecidas, tačiau manoma, kad kliniškai reikšmingos sąveikos rizika yra maža. Vartojimas kartu su OAT3 inhibitoriais in vivo netirtas.

Ciklosporinas. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu vertintas stipraus p-glikoproteino inhibitoriaus ciklosporino poveikis sitagliptino farmakokinetikai. Išgėrus kartu vieną 100 mg sitagliptino dozę ir vieną 600 mg ciklosporino dozę, sitagliptino AUC ir C_max padidėjo atitinkamai apie 29  % ir 68 %. Tokie sitagliptino farmakokinetikos pokyčiai nebuvo laikomi kliniškai reikšmingais. Sitagliptino klirensas inkstuose reikšmingai nekito, todėl reikšminga sąveika su kitais p-glikoproteino inhibitoriais nėra tikėtina.

Sitagliptino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Digoksinas. Sitagliptinas šiek tiek paveikė digoksino koncentraciją plazmoje. 10 dienų kasdien vartojus po 0,25 mg digoksino kartu su 100 mg sitagliptino, digoksino AUC padidėjo vidutiniškai 11 %, C_max – vidutiniškai 18 %. Digoksino dozės keisti nerekomenduojama. Vis dėlto sitagliptino ir digoksino deriniu gydomus pacientus, kuriems yra digoksino toksinio poveikio rizika, dėl šios sąveikos reikia stebėti.

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad sitagliptinas CYP450 izofermentų neslopina ir neindukuoja. Klinikinių tyrimų metu sitagliptinas reikšmingai nekeitė metformino, gliburido, simvastatino, roziglitazono, varfarino ar geriamųjų kontraceptikų farmakokinetikos ir tai rodo, kad in vivo jo polinkis sąveikai su CYP3A4, CYP2C8 ar CYP2C9 substratais bei organinių katijonų nešikliu yra mažas. In vivo sitagliptinas gali silpnai slopinti p-glikoproteiną.

Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie sitagliptino vartojimą nėštumo metu nepakanka. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė didelių dozių toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).

Ribotas duomenų kiekis rodo, kad metformino vartojimas nėščioms moterims nėra susijęs su padidėjusia įgimtų apsigimimų rizika. Metformino tyrimai su gyvūnais kenksmingo poveikio vaikingumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, atsivedimui ar postnataliniam vystymuisi neparodė (taip pat žr. 5.3 skyrių).

Jamesi nėštumo metu vartoti negalima . Jei pacientė nori pastoti arba tampa nėščia, gydymas turi būti nutrauktas ir kiek galima greičiau pereita prie pacientės gydymo insulinu.

Žindymas

Šio vaistinio preparato veikliųjų medžiagų vartojimo derinyje tyrimų su žindančiais gyvūnais neatlikta. Tyrimų metu, kai veikliosios medžiagos skirtos atskirai, tiek sitagliptinas, tiek metforminas buvo išskiriamas su žindančių žiurkių pienu. Nedidelis kiekis metformino išskiriamas su motinos pienu. Nežinoma, ar sitagliptino išskiriamas su motinos pienu. Dėl to žindyvėms Jamesi vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Vaisingumas

Tyrimų su gyvūnais duomenys sitagliptino nepageidaujamo poveikio patinų ir patelių vaisingumui neparodė. Duomenų apie žmones nėra.

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Jamesi gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Vis dėlto vairuojant ar valdant mechanizmus reikia atsižvelgti į tai, kad vartojant sitagliptino buvo svaigulio ir somnolencijos atvejų.

Taip pat, pacientus reikia įspėti apie hipoglikemijos riziką vartojant Jamesi derinyje su sulfonilurėjos dariniu ar insulinu.

Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Klinikinių gydymo Jamesi tabletėmis tyrimų neatlikta. Tačiau Jamesi tablečių biologinis ekvivalentiškumas įrodytas ištyrus derinyje vartojamus sitagliptino ir metformino (žr. 5.2 skyrių). Gauta pranešimų apie pastebėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, įskaitant pankreatitą ir padidėjusio jautrumo reakcijas. Vartojant derinyje su sulfonilurėjos dariniu, hipoglikemija buvo pastebėta 13,8 %, o kartu su insulinu – 10,9 %.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Sitagliptinas ir metforminas

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardintos žemiau (1 lentelė) pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų, nustatytų placebu kontroliuotų sitagliptino ir metformino monoterapijos klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką, dažnis

^* Nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos po vaistinio preparato patekimo į rinką.

^† žr. 4.4 skyrių.

^‡ žiūrėkite toliau sk. TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Kai kurios nepageidaujamos reakcijos gydymo sitagliptino ir metformino deriniu su kitais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto klinikinių tyrimų metu buvo stebėtos dažniau, nei atskirai vartojamų sitagliptino ir metformino tyrimų metu. Tai buvo hipoglikemija (labai dažna vartojant su sulfonilurėjos dariniu arba insulinu), vidurių užkietėjimas (dažnas vartojant derinyje su sulfonilurėjos dariniu), periferinė edema (dažna vartojant derinyje su pioglitazonu), galvos skausmas ir burnos džiūvimas (nedažni vartojant derinyje su insulinu).

Sitagliptinas

Monoterapijos tyrimų metu lyginant kartą per parą vartojamos 100 mg sitagliptino dozės ir placebo vartojimą, praneštos nepageidaujamos reakcijos buvo galvos skausmas, hipoglikemija, vidurių užkietėjimas ir svaigulys.

Šiems pacientams nepageidaujami reiškiniai, nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, ir pasireiškę mažiausiai 5 % tiriamųjų, buvo viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir nazofaringitas. Papildomi nepageidaujami reiškiniai, (pasireiškė daugiau kaip 0,5 % didesniu dažniu sitagliptino grupėje, nei kontrolinėje grupėje), buvo osteoartritas ir galūnių skausmas.

Metforminas

Metformino klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką apie virškinimo trakto simptomus buvo pranešta labai dažnai. Virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito praradimas, dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir daugeliu atvejų išnyksta savaime. Su metforminu susijusios papildomos nepageidaujamos reakcijos yra metalo skonis (dažnas), pieno rūgšties acidozė, kepenų funkcijos sutrikimai, hepatitas, dilgėlinė, eritema ir niežėjimas (labai retas).

Dažnio kategorijos pagrįstos informacija, esančia metformino preparato charakteristikų santraukoje, paskelbtoje ES.

Vaikų populiacija

Sitagliptino ir metformino derinio klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 2 tipo cukriniu diabetu sergantys 10-17 metų vaikų populiacijos pacientai, duomenimis, nepageidaujamų reakcijų pobūdis iš esmės buvo panašus į nustatytą suaugusiesiems. Vaikų populiacijos pacientams, kuriems buvo taikomas arba netaikomas bazinis gydymas insulinu, sitagliptinas buvo susijęs su padidėjusia hipoglikemijos rizika.

TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas

Į širdies ir kraujagyslių baigčių vartojant sitagliptino vertinimo tyrimą (angl. Trial Evaluating Cardiovascular Outcomes with Sitagliptin, TECOS) įtraukti 7 332 pacientai buvo gydomi sitagliptino 100 mg paros doze (arba 50 mg paros doze, jeigu pradinis GFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m²), o 7 339 pacientai, ketinimo gydyti (angl. intention to treat) populiacijoje, vartojo placebo. Abu vaistiniai preparatai buvo paskirti papildomai prie įprastos priežiūros, vykdytos pagal regioninius HbA_1c ir širdies ir kraujagyslių (ŠK) ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus. Bendrasis sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis sitagliptino ir placebo vartojusiems pacientams buvo panašus.

Ketinimo gydyti populiacijoje tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą jau vartojo insulino ir (arba) sulfonilurėjos vaistinių preparatų, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 2,7 %, o placebo vartojusių – 2,5 %; tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą nevartojo insulino ir (arba) sulfonilurėjos vaistinio preparato, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 1,0 %, o placebo vartojusių – 0,7 %. Patvirtinto pankreatito reiškinių dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 0,3 %, o placebo vartojusių – 0,2 %.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.

Perdozavimas

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų su sveikais asmenimis metu buvo skiriamos ne didesnės kaip 800 mg vienkartinės sitagliptino dozės. Vieno tyrimo metu 800 mg sitagliptino dozė minimaliai pailgino QTc intervalą, tačiau pailgėjimas nelaikytas kliniškai reikšmingu. Didesnės kaip 800 mg dozės vartojimo patirties klinikinių tyrimų metu nėra. I fazės kartotinų dozių tyrimų metu, vartojant ne didesnes kaip 600 mg sitagliptino paros dozes iki 10 dienų ir 400 mg paros dozes iki 28 dienų, su doze susijusių klinikinių nepageidaujamų reakcijų nenustatyta.

Sunkus metformino perdozavimas (ar kartu esant pieno rūgšties acidozės rizikai) gali sukelti pieno rūgšties acidozę, kuriai pasireiškus būtina skubi medicininė pagalba ir gydymas ligoninėje. Pieno rūgštis ir metforminas veiksmingiausiai pašalinami hemodializės būdu.

Klinikinių tyrimų metu vienos 3-4 valandų trukmės hemodializės metu buvo pašalinta maždaug 13,5 % dozės. Jei kliniškai tinka, galima svarstyti ilgesnės trukmės hemodializės taikymą. Ar sitagliptino galima pašalinti peritonine dialize, nežinoma.

Perdozavimo atveju reikia taikyti įprastines palaikomąsias priemones, pvz., neabsorbuoto vaistinio preparato šalinimą iš virškinimo trakto, klinikinės būklės stebėjimą (įskaitant elektrokardiogramos užrašymą) ir, jei reikia, skirti palaikomąjį gydymą.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistiniai preparatai cukriniam diabetui gydyti, geriamųjų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių vaistinių preparatų deriniai, ATC kodas – A10BD07.

Jamesi yra dviejų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių vaistinių preparatų, papildančių vienas kito veikimo mechanizmą gerinant 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų glikemijos sureguliavimą, derinys: sitagliptinas (dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitorius) ir metformino hidrochloridas (biguanidų klasės atstovas).

Sitagliptinas

Veikimo mechanizmas

Sitagliptinas yra geriamasis, stiprus ir labai selektyvus fermento dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitorius, skirtas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti. DPP-4 inhibitoriai yra klasė medžiagų, kurioms būdingas inkretino kiekį didinantis poveikis. Sitagliptinas, slopindamas fermentą DPP-4, didina dviejų žinomų aktyvių inkretino hormonų – į glukagoną panašaus peptido-1 (angl. glucagon-like peptide1, GLP-1) ir nuo gliukozės priklausančio insulinotropinio polipeptido (GIP), kiekį. Inkretinai yra endogeninės sistemos, kuri dalyvauja fiziologiniame gliukozės homeostazės reguliavime, dalis. Kai gliukozės koncentracija kraujyje yra normali arba padidėjusi, GLP-1 ir GIP didina insulino gamybą ir išskyrimą iš kasos beta ląstelių. Be to, GLP-1 sumažina gliukagono išsiskyrimą iš kasos alfa ląstelių, dėl to sumažėja gliukozės gamyba kepenyse.

Kai gliukozės koncentracija kraujyje maža, insulino išskyrimas nestimuliuojamas ir neslopinama gliukagono sekrecija. Sitagliptinas yra stiprus ir labai selektyvus fermento DPP-4 inhibitorius, kuris terapinėmis koncentracijomis labai į šį fermentą panašių DPP-8 bei DPP-9 fermentų neslopina. Sitagliptinas chemine sandara ir farmakologiniu poveikiu skiriasi nuo GLP-1 analogų, insulino, sulfonilurėjos darinių, meglitinidų, biguanidų, peroksisomų proliferatoriaus aktyvuojamų gama receptorių (PPARγ) agonistų, gliukozidazės-alfa inhibitorių ir amilino analogų.

Dviejų parų trukmės tyrimo, kuriame dalyvavo sveiki tiriamieji, metu, vartojant vien sitagliptino padidėjo aktyvaus GLP-1 koncentracija, tuo tarpu, vartojant vien metformino, panašiu laipsniu padidėjo aktyvaus ir bendrojo GLP-1 koncentracijos. Sitagliptino vartojant kartu su metforminu, nustatytas papildomas poveikis aktyvaus GLP-1 koncentracijai. Sitagliptinas, bet ne metforminas, padidino aktyvaus GIP koncentraciją.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Apskritai sitagliptinas 2 tipo diabetu sergantiems suaugusiems pacientams pagerino glikemijos sureguliavimą ir taikant monoterapiją, ir kombinuotąjį gydymą.

Klinikinių tyrimų metus skiriant sitagliptino monoterapiją, pagerėjo glikemijos sureguliavimas: reikšmingai sumažėjo Hemoglobino A_1c (HbA_1c) kiekis, gliukozės kiekis nevalgius ir po valgio. Gliukozės kiekio kraujo plazmoje nevalgius (angl. fasting plasma glucose, FPG) sumažėjimas nustatytas 3-iąją savaitę (pirmasis laiko taškas, kada tirtas FPG). Pacientams, gydytiems sitagliptinu, hipoglikemijos dažnis buvo panašus į placebo sukeliamą. Sitagliptino vartojusių pacientų kūno svoris nuo pradinio rodmens nepadidėjo. Buvo stebėtas reikšmingas pakaitinių beta ląstelių funkcijos žymenų, tarp jų ir HOMA-β (angl. Homeostasis Model Assessment-β), proinsulino ir insulino santykio bei beta ląstelių reaktyvumo, nustatyto pagal dažnai imamų maisto mėginių toleravimo testą, rodmenų pagerėjimas.

Sitagliptino ir metformino derinio tyrimai

24 savaičių trukmės placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu buvo vertintas sitagliptino (100 mg kartą per parą) veiksmingumas ir saugumas, kai juo buvo papildytas gydymas metforminu. Sitagliptinas, palyginti su placebu, reikšmingai pagerino glikemijos rodmenis. Sitagliptinu ar placebu gydytų pacientų kūno svorio, palyginti su pradiniu, pokyčiai buvo panašūs. Šio tyrimo metu sitagliptinu ar placebu gydytiems pacientams hipoglikemijos dažnis buvo panašus.

24 savaičių trukmės placebu kontroliuoto veiksnių analizės pradinio gydymo tyrimo metu pacientams, du kartus per parą vartojusiems 50 mg sitagliptino dozę kartu su metforminu (po 500 mg arba 1000 mg du kartus per parą), reikšmingai pagerėjo glikemijos rodmenys, palyginti su tiriamaisiais, kuriems buvo taikyta monoterapija bet kuriuo iš minėtų vaistinių preparatų. Sitagliptino ir metformino deriniu gydytų pacientų kūno svorio sumažėjimas buvo panašus, kaip vartojusių vien metformino arba placebo; tiriamųjų, vartojusių tik sitagliptino kūno svoris nuo pradinio rodmens nepakito. Visų gydymo grupių tiriamiesiems hipoglikemijos dažnis buvo panašus.

Sitagliptino, metformino ir sulfonilurėjos darinio derinio tyrimas

24 savaičių trukmės placebu kontroliuoto tyrimo metu buvo vertintas sitagliptino (100 mg kartą per parą) veiksmingumas ir saugumas juo papildant gydymą vien glimepiridu arba glimepirido ir metformino deriniu. Gydymą glimepirido ir metformino deriniu papildžius sitagliptinu, reikšmingai pagerėjo glikemijos rodmenys. Sitagliptinu, palyginti su placebu, gydytiems pacientams šiek tiek padidėjo kūno svoris (+1,1 kg).

Sitagliptino, metformino ir PPARγ agonisto derinio tyrimas

26 savaičių trukmės placebu kontroliuotas klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti vieną kartą per parą vartotos 100 mg sitagliptino dozės saugumą ir veiksmingumą, juo papildant gydymą pioglitazono ir metformino deriniu. Gydymo pioglitazono ir metformino deriniu papildymas sitagliptinu reikšmingai pagerino glikemijos rodmenis. Sitagliptino ar placebo vartojusių pacientų kūno svorio pokyčiai nuo pradinio rodmens buvo panašūs. Hipoglikemijos dažnis sitagliptino ir placebo vartojusiems pacientams taip pat buvo panašus.

Sitagliptino, metformino ir insulino derinio tyrimas

24 savaičių trukmės placebu kontroliuotas klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti vieną kartą per parą vartotos 100 mg sitagliptino dozės saugumą ir veiksmingumą, juo papildant gydymą insulinu (vartojamu pastovia doze ne mažiau kaip 10 savaičių) su metforminu arba be jo (ne mažiau kaip 1 500 mg). Pacientų, vartojusių mišraus veikimo insulino, vidutinė paros dozė buvo 70,9 veikimo vieneto per parą. Pacientų, vartojusių ne mišraus insulino (vidutinės veikimo trukmės arba ilgo veikimo), vidutinė paros dozė buvo 44,3 veikimo vieneto per parą. Duomenys apie 73 % pacientų, kurie taip pat vartojo metformino, pateikti 2 lentelėje. Gydymo insulinu papildymas sitagliptinu lėmė reikšmingą glikemijos rodmenų pagerėjimą. Nė vienoje grupėje reikšmingų kūno svorio pokyčių, palyginti su pradiniu rodmeniu, nebuvo.

2 lentelė. HbA_1c rezultatai placebu kontroliuotų gydymo sitagliptino ir metformino deriniu tyrimų metu*

* Visi gydyti pacientai (ketinimo gydyti (angl. intentiontotreat) analizė).

† Mažiausiųjų kvadratų vidurkiai, koreguoti pagal ankstesnį glikemiją mažinantį gydymą ir pradinį rodmenį.

‡ p<0,001 palyginti su placebu arba placebu ir sudėtiniu gydymu.

^ǁHbA_1c (%) 24-ąją savaitę.

^¶ HbA_1c (%) 26-ąją savaitę.

§ Mažiausiųjų kvadratų vidurkiai, koreguoti pagal insulino vartojimą pirmojo vizito metu (mišrus, lyginant su nemišriu [vidutinės veikimo trukmės arba ilgo veikimo insulinas]) ir pradinį rodmenį.

52 savaičių trukmės tyrimu, kurio metu buvo lygintas kartą per parą vartotos 100 mg sitagliptino dozės arba glipizido (sulfonilurėjos) veiksmingumas ir saugumas pacientams, kuriems gydymo vien metforminu metu gliukozės kiekis kraujyje nebuvo sureguliuotas, nustatyta, kad sitagliptinas panašiai kaip glipizidas sumažino HbA_1c kiekį (-0,7 % vidutinis pokytis nuo pradinio 52-ąją savaitę, kai pradinis HbA_1c buvo maždaug 7,5 % abiejose grupėse). Vidutinė glipizido paros dozė, kurią vartojo lyginamosios grupės tiriamieji, buvo 10 mg ir apytikriai 40 % pacientų visu tyrimo laikotarpiu reikėjo ≤ 5 mg paros dozės. Tačiau dėl nepakankamo veiksmingumo gydymą sitagliptino grupėje nutraukė daugiau pacientų, negu gydymą glipizido grupėje. Sitagliptino vartojusių pacientų kūno svoris, palyginti su pradiniu, tyrimo metu reikšmingai sumažėjo (1,5 kg), o glipizido vartojusių pacientų – reikšmingai padidėjo (+1,1 kg). Šio tyrimo metu insulino gamybos ir išskyrimo veiksmingumo žymuo, t. y. proinsulino ir insulino santykis, gydant sitagliptinu pagerėjo, o gydant glipizidu pablogėjo. Sitagliptino grupėje hipoglikemijos dažnis (4,9 %) buvo reikšmingai mažesnis negu glipizido grupėje (32 %).

24 savaičių trukmės placebu kontroliuotas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 660 pacientų, buvo skirtas įvertinti insulino poreikį mažinantį sitagliptino (100 mg vieną kartą per parą) veiksmingumą ir saugumą, juo papildant gydymą insulinu glarginu kartu su metforminu (dozė ne mažesnė kaip 1 500 mg) arba be jo insulino terapijos intensyvinimo laikotarpiu. Metformino vartojusių pacientų pradinis HbA_1c buvo 8,74 %, insulino paros dozė – 37 TV. Pacientai buvo apmokyti nusistatyti sau insulino glargino dozę remiantis gliukozės kiekiu nevalgius kraujyje iš įdurto piršto. 24-ąją savaitę metforminu gydytų pacientų grupėje kasdieninės insulino dozės padidėjimas buvo 19 TV per parą gydytiems sitagliptinu, o placebu gydytiems pacientams – 24 TV per parą. HbA_1c sumažėjimas sitagliptino, metformino ir insulino deriniu gydytiems pacientams buvo 1,35 %, palyginti su 0,90 % placebo, metformino ir insulino deriniu gydytų pacientų, o skirtumas tarp jų buvo -0,45 % (95 % PI: 0,62; 0,29). Hipoglikemijos dažnis sitagliptino, metformino ir insulino deriniu gydytiems pacientams buvo 24,9 %, o placebo, metformino ir insulino deriniu gydytiems pacientams – 37,8 %. Šį skirtumą iš esmės lėmė placebo grupės pacientų, patyrusių tris ar daugiau hipoglikemijos epizodų, didesnė procentinė dalis (9,1 %, palyginus su 19,8 %). Sunkios hipoglikemijos dažnis nesiskyrė.

Metforminas

Veikimo mechanizmas

Metforminas yra gliukozės kiekį kraujyje mažinančiu poveikiu pasižymintis biguanidų grupės vaistinis preparatas, kuris mažina tiek pradinį, tiek po valgio padidėjusį gliukozės kiekį. Jis nestimuliuoja insulino sekrecijos, todėl nesukelia hipoglikemijos.

Metforminas gali veikti trimis būdais:

mažinti gliukozės gamybą kepenyse, slopindamas gliukoneogenezę ir glikogenolizę;

šiek tiek didindamas raumenų jautrumą insulinui, gerinti periferinį gliukozės pasisavinimą ir suvartojimą;

lėtinti gliukozės absorbciją iš žarnyno.

Metforminas, veikdamas glikogeno sintezę, skatina glikogeno sintezę ląstelėse. Metforminas didina specifinių tipų gliukozės pernešėjų (GLUT-1 ir GLUT-4) ląstelės membranoje pajėgumą.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Nepriklausomai nuo poveikio glikemijai, metforminas pasižymi palankiu poveikiu žmogaus organizmo lipidų apykaitai. Tai įrodyta kontroliuotų vidutinės trukmės ir ilgalaikių klinikinių tyrimų metu, vartojant gydomąsias metformino dozes: metforminas mažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTLc) ir trigliceridų kiekį kraujyje.

Perspektyvinio atsitiktinių imčių (Jungtinės Karalystės perspektyvinio diabeto tyrimo (angl. UK Prospective Diabetes Study, UKPDS) tyrimo metu nustatyta ilgalaikė intensyvaus gliukozės kiekio sureguliavimo kraujyje nauda sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu. Antsvorį turinčių pacientų, kuriems gydymas vien dieta nebuvo veiksmingas, gydymo metforminu rezultatų analizė įrodė, kad:

metformino vartojusių pacientų grupėje reikšmingai sumažėjo absoliuti bet kokių su cukriniu diabetu susijusių komplikacijų pasireiškimo rizika (29,8 atvejo/1 000 pacientų metų), palyginti su vien dieta gydytų pacientų grupe (43,3 atvejo/1 000 pacientų metų, p = 0,0023) ir deriniu su sulfonilurėjos dariniais ir insulino monoterapija gydytų pacientų grupėmis (40,1 atvejo/1 000 pacientų metų, p = 0,0034);

reikšmingai sumažėjo su diabetu susijusio mirtingumo absoliuti rizika: 7,5 atvejo/1 000 pacientų metų metformino vartojusių pacientų grupėje, palyginti su 12,7 atvejo/1 000 pacientų metų vien dieta gydytų pacientų grupėje (p = 0,017);

reikšmingai sumažėjo bendrojo mirtingumo absoliuti rizika: 13,5 atvejo/1 000 pacientų metų metformino vartojusių pacientų grupėje, palyginti su 20,6 atvejo/1 000 pacientų metų vien dieta gydytų pacientų grupėje (p = 0,011) ir 18,9 atvejo/1 000 pacientų metų derinyje su sulfonilurėjos dariniais ir insulino monoterapija gydytų pacientų grupėmis (p = 0,021);

reikšmingai sumažėjo miokardo infarkto absoliuti rizika: 11 atvejų/1 000 pacientų metų metforminą vartojusių pacientų grupėje, palyginti su 18 atvejų/1 000 pacientų metų vien dieta gydytų pacientų grupėje (p = 0,01).

Atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo TECOS ketinimo gydyti populiacijos dydis buvo 14 671 pacientas, kurių HbA_1c buvo nuo ≥ 6,5 iki 8,0 %, jie sirgo patvirtinta kardiovaskuline (KV) liga ir buvo gydomi sitagliptino (n=7 332) 100 mg per parą (arba 50 mg per parą, jeigu pradinis aGFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m²) doze arba placebu (n=7 339), kai abu preparatai buvo paskirti papildomai prie įprastos priežiūros, vykdytos pagal regioninius HbA_1c ir kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus. Pacientai, kurių aGFG buvo < 30 ml/min/1,73 m², į šį tyrimą nebuvo įtraukti. Tyrimo populiaciją sudarė 2 004 75 metų ir vyresni pacientai bei 3 324 pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi (aGFG < 60 ml/min/1,73 m²).

Šio tyrimo metu bendrasis apskaičiuotasis vidutinis (standartinis nuokrypis, SN) HbA_1c skirtumas tarp sitagliptino ir placebo grupių buvo 0,29 % (0,01), 95 % PI (-0,32; -0,27); p < 0,001.

Pagrindinė kardiovaskulinė vertinamoji baigtis buvo sudėtinė, sudaryta iš kardiovaskulinės mirties, nemirtino miokardo infarkto, nemirtino insulto ar hospitalizacijos dėl nestabilios krūtinės anginos pirmojo pasireiškimo. Antrinės kardiovaskulinės vertinamosios baigtys buvo kardiovaskulinės mirties, nemirtino miokardo infarkto ar nemirtino insulto pirmasis pasireiškimas; pagrindinės vertinamosios baigties atskirų komponentų pirmasis pasireiškimas; mirtis dėl bet kokios priežasties; hospitalizacija dėl stazinio širdies nepakankamumo.

2 tipo cukriniu diabetu sirgusiems pacientams po stebėsenos laikotarpio, kurio trukmės mediana buvo 3 metai, sitagliptinas kartu su įprasta priežiūra, sunkių nepageidaujamų kardiovaskulinių reiškinių arba hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo rizikos nepadidino, palyginti su įprasta priežiūra be sitagliptino (3 lentelė).

3 lentelė. Sudėtinių kardiovaskulinių vertinamųjų baigčių ir svarbiausių antrinių vertinamųjų baigčių dažniai

^* Dažnis per 100 paciento metų apskaičiuotas taip: 100 × (iš viso pacientų, patyrusių 1 ar daugiau reiškinių tinkamų stebėsenos laikotarpiui per visą paciento stebėsenos laikotarpį metais).

^† Remiantis Cox modeliu, suskirstant pagal regioną. Sudėtinių vertinamųjų baigčių p-vertės atitinka neprastesnio poveikio (angl. non-inferiority) testą, kuriuo siekta įrodyti, kad rizikos santykis yra mažesnis nei 1,3, rezultatus. Visų kitų vertinamųjų baigčių p-vertės atitinka rizikos santykio skirtumų testą.

^‡ Hospitalizavimo dėl širdies nepakankamumo analizė buvo pakoreguota pagal prieš pradedant tyrimą buvusį širdies nepakankamumą.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atidėjo įpareigojimą pateikti sitagliptino ir metformino hidrochlorido tyrimų su vienu ar daugiau vaikų populiacijos pogrupių duomenis 2 tipo cukrinio diabeto indikacijai (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

Papildomas gydymo sitagliptinu saugumas ir veiksmingumas 2 tipo diabetu sergantiems 10-17 metų vaikų populiacijos pacientams, kuriems nebuvo sureguliuota glikemija gydant metformino deriniu su insulinu ar be jo, buvo įvertinti atlikus du 54 savaičių trukmės tyrimus. Papildomas gydymo sitagliptinu (skiriant sitagliptino ir metformino derinį arba sitagliptino ir pailginto atpalaidavimo metformino (XR) derinį) poveikis buvo palygintas su placebo, pridėto prie metformino arba metformino XR, poveikiu.

Nors jungtinė šių dviejų tyrimų duomenų analizė parodė, kad skiriant sitagliptino ir metformino derinio arba sitagliptino ir metformino XR derinio 20-ąją savaitę poveikis HbA_1c rodmens sumažėjimui buvo veiksmingesnis nei skiriant vien metformino, tačiau kiekvieno atskiro tyrimo rezultatai buvo prieštaringi. Be to, 54-ąją savaitę nenustatytas didesnis sitagliptino ir metformino derinio arba sitagliptino ir metformino XR derinio veiksmingumas palyginus su metforminu. Taigi, dėl nepakankamo veiksmingumo sitagliptino ir metformino derinys neturi būti vartojamas vaikų populiacijos pacientams nuo 10 iki 17 metų (žr. 4.2 skyriaus informaciją apie vartojimą vaikams).

Farmakokinetinės savybės

Sitagliptinas/metforminas

Biologinio ekvivalentiškumo tyrimas su sveikais savanoriais parodė, kad sitagliptino ir metformino hidrochlorido derinio tabletės yra biologiškai ekvivalentiškos kartu vartojamoms atskiroms sitagliptino ir metformino hidrochlorido tabletėms.

Toliau pateikiama informacija apie kiekvienos Jamesi veikliosios medžiagos farmakokinetines savybes.

Sitagliptinas

Absorbcija

Sveikų tiriamųjų, išgėrusių vieną 100 mg dozę, organizme sitagliptinas buvo greitai absorbuotas, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (T_max mediana) susidarė po 14 valandų, vidutinė sitagliptino AUC buvo 8,52 µM•val, C_max – 950 nM. Absoliutus sitagliptino biologinis prieinamumas yra maždaug 87 %. Kadangi labai riebus maistas kartu vartoto sitagliptino farmakokinetikai įtakos neturi, sitagliptino galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

Sitagliptino AUC kraujo plazmoje didėjo proporcingai dozei. C_max ir C_24 val proporcingumas dozei nebuvo nustatytas (C_max didėjo daugiau negu proporcingai dozei, C_24 val – mažiau negu proporcingai dozei).

Pasiskirstymas

Į veną suleidus vieną 100 mg sitagliptino dozę, sveikų asmenų organizme vidutinis pasiskirstymo tūris nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai, buvo maždaug 198 litrai. Sitagliptino dalis, kuri laikinai prisijungia prie plazmos baltymų, yra maža (38 %).

Biotransformacija

Sitagliptino metabolizuojama mažai, daugiausia jis pašalinamas su šlapimu nepakitęs. Maždaug 79 % sitagliptino šalinama su šlapimu nepakitusia forma.

Išgėrus žymėto [¹⁴C] sitagliptino dozę, maždaug 16 % radioaktyviosios medžiagos buvo pašalinta sitagliptino metabolitų pavidalu. Buvo aptikti šešių metabolitų pėdsakai ir nesitikima, kad jie prisideda prie sitagliptino DPP-4 slopinamojo aktyvumo kraujo plazmoje. Tyrimai in vitro parodė, kad svarbiausias fermentas, atsakingas už ribotą sitagliptino metabolizmą yra CYP3A4, dalyvaujant ir CYP2C8.

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad sitagliptinas CYP izofermentų CYP3A4, 2C8, 2C9, 2D6, 1A2,

2C19 bei 2B6 neslopina, o CYP3A4 ir CYP1A2 neindukuoja.

Eliminacija

Iš sveikų asmenų, išgėrusių 100 mg žymėto [¹⁴C] sitagliptino dozę, organizmo maždaug 100 % radioaktyviosios medžiagos buvo pašalinta per savaitę: su išmatomis (13 %) bei šlapimu (87 %) . Išgėrus 100 mg sitagliptino dozę, jo tariamasis galutinis pusinės eliminacijos laikas (t_1/2) buvo maždaug 12,4 valandos. Vartojant kartotines dozes, sitagliptino organizme kaupiasi labai nedaug. Jo klirensas inkstuose buvo maždaug 350 ml/min.

Sitagliptinas šalinamas daugiausiai per inkstus aktyviosios kanalėlių sekrecijos būdu. Sitagliptinas yra žmogaus organinių anijonų nešiklio-3 (angl. human organic anion transporter-3, hOAT-3), kuris galbūt dalyvauja ir sitagliptino šalinime per inkstus, substratas. Klinikinė hOAT-3 dalyvavimo sitagliptino pernašoje reikšmė nenustatyta. Be to, sitagliptinas yra ir p-glikoproteino, taip pat galinčio dalyvauti sitagliptino šalinime per inkstus, substratas. Vis dėlto p-glikoproteino inhibitorius ciklosporinas sitagliptino inkstų klirenso nemažina. Sitagliptinas nėra nešiklių OCT2, OAT1 ar PEPT1/2 substratas. In vitro gydymui reikšminga sitagliptino koncentracija OAT3 (IC₅₀ = 160 µM) ar p-glikoproteino (iki 250 µM) vykdomos pernašos neslopino. Klinikinių tyrimų metu sitagliptinas šiek tiek veikė digoksino koncentraciją kraujo plazmoje, tai rodo, kad sitagliptinas gali būti silpnas pglikoproteino inhibitorius.

Ypatingos populiacijos

Sveikų asmenų ar pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, organizme sitagliptino farmakokinetika apskritai buvo panaši.

Sutrikusi inkstų funkcija

Buvo atliktas vienos dozės atviras klinikinis tyrimas, kurio metu vertinta sumažintos sitagliptino dozės (50 mg) farmakokinetika pacientų, sergančių įvairaus sunkumo lėtiniu inkstų funkcijos sutrikimu, organizme, palyginti su farmakokinetika sveikų kontrolinės grupės tiriamųjų organizme. Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems buvo nustatytas lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, o taip pat pacientai, kuriems buvo GSIL ir buvo taikoma hemodializė. Be to, inkstų funkcijos sutrikimo įtaka sitagliptino farmakokinetikai 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems buvo lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (įskaitant GSIL), buvo įvertinta populiacijų farmakokinetikos analizės metodu.

Palyginti su sveikais kontrolinės grupės tiriamaisiais, pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 60 ml/min. iki < 90 ml/min.) arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 45 ml/min. iki < 60 ml/min.), sitagliptino AUC kraujo plazmoje buvo padidėjęs atitinkamai maždaug 1,2 karto ir 1,6 karto. Kadangi toks padidėjimas nėra kliniškai reikšmingas, tokiems pacientams dozės keisti nereikia.

Pacientų, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 30 ml/min. iki < 45 ml/min.), organizme sitagliptino AUC kraujo plazmoje buvo padidėjęs maždaug 2 kartus, o pacientų, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 30 ml/min.) ar kurie dėl GSIL buvo gydomi hemodialize, – maždaug 4 kartus. Hemodialize sitagliptino buvo pašalinta nedaug (13,5 % per 3-4 valandų hemodializę, kuri buvo pradėta praėjus 4 valandoms po dozės pavartojimo).

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (≤ 9 pagal ChildPugh), sitagliptino dozės keisti nereikia. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (> 9 pagal ChildPugh), klinikinės gydymo patirties nėra. Vis dėlto nėra tikėtina, kad sunkus kepenų funkcijos sutrikimas galėtų paveikti sitagliptino farmakokinetiką, nes daugiausia sitagliptino pašalinama per inkstus.

Senyvi pacientai

Dėl amžiaus dozės keisti nereikia. Remiantis populiacijų farmakokinetikos duomenų, gautų I ir II fazės tyrimų metu, analize, amžius sitagliptino farmakokinetikai klinikai reikšmingo poveikio nedarė. Pagyvenusių (65-80 metų) asmenų kraujo plazmoje sitagliptino koncentracija buvo maždaug 19 % didesnė nei jaunesnių asmenų.

Vaikų populiacija

Sitagliptino farmakokinetika (skiriant vienkartines 50 mg, 100 mg arba 200 mg dozes) buvo ištirta 2 tipo diabetu sergantiems 1017 metų vaikų populiacijos pacientams. Šioje populiacijoje sitagliptino pagal dozę koreguotas AUC kraujo plazmoje buvo maždaug 18 % mažesnis nei 2 tipo diabetu sergantiems suaugusiems pacientams nustatytas rodmuo, skiriant 100 mg dozę. Jaunesniems kaip 10 metų vaikams klinikinių sitagliptino tyrimų neatlikta.

Kitų grupių pacientai

Dėl lyties, rasės ar kūno masės indekso (KMI) dozės keisti nereikia. Remiantis bendra I fazės farmakokinetikos tyrimų duomenų ir populiacijos farmakokinetikos duomenų, gautų I ir II fazės tyrimų metu, analize, minėti veiksniai kliniškai reikšmingo poveikio sitagliptino farmakokinetikai neturėjo.

Metforminas

Absorbcija

Išgėrus metformino dozę, T_max pasiekiamas po 2,5 valandos. Sveikų tiriamųjų organizme absoliutus 500 mg metformino tabletės biologinis prieinamumas yra maždaug 5060 %. Su išmatomis pašalinama 2030 % neabsorbuoto išgerto metformino.

Išgerto metformino absorbcija yra įsotinamojo pobūdžio ir nevisiška. Manoma, kad metformino absorbcijos farmakokinetika yra netiesinio pobūdžio. Jei vartojama dozė ir dozavimo intervalas yra įprastiniai, pusiausvyrinė metformino koncentracija kraujo plazmoje nusistovi per 2448 valandas ir paprastai būna mažesnė nei 1 μg/ml. Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu, net vartojant didžiausią dozę, didžiausia metformino koncentracija kraujo plazmoje (C_max) neviršijo 5 μg/ml.

Maistas mažina ir šiek tiek lėtina metformino absorbciją. Nustatyta, kad išgėrus 850 mg metformino dozę, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje būna 40 % mažesnė, 25 % sumažėja AUC ir 35 min vėliau susidaro didžiausia koncentracija kraujo plazmoje. Klinikinė tokio pokyčio reikšmė nežinoma.

Pasiskirstymas

Metforminas prie kraujo plazmos baltymų beveik nesijungia. Jis prasiskverbia į eritrocitus. Didžiausia koncentracija kraujyje būna mažesnė už didžiausią koncentraciją kraujo plazmoje, jos susidaro beveik tuo pačiu laiku. Eritrocitai tikriausiai yra antrinė pasiskirstymo terpė. Vidutinis pasiskirstymo tūris (V_d) yra 63276 litrai.

Biotransformacija

Metforminas šalinamas su šlapimu nepakitęs. Žmogaus organizme metformino metabolitų nenustatyta.

Eliminacija

Metformino inkstų klirensas > 400 ml/min, tai rodo, kad metforminas išskiriamas glomerulų filtracijos ir kanalėlių sekrecijos būdu. Išgėrus dozę, tariamasis galutinės pusinės eliminacijos laikas yra apie 6,5 val. Sutrikus inkstų funkcijai, inkstų klirensas mažėja proporcingai kreatinino klirensui, todėl pailgėja pusinės eliminacijos laikas ir didėja metformino kiekis kraujo plazmoje.

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Jamesi tyrimų su gyvūnais neatlikta.

16 savaičių trukmės tyrimų metu, kai šunys buvo gydomi vien metforminu arba metformino ir sitagliptino deriniu, jo vartojusiems gyvūnams papildomo toksinio poveikio nenustatyta. Šių tyrimų metu nustatyta, kad poveikio nesukelianti sitagliptino koncentracija (angl. no observed effect level,

NOEL), šunų organizme buvo maždaug 6 kartus didesnė už susidarančią žmogaus organizme, o metformino – maždaug 2,5 karto didesnė už susidarančią žmogaus organizme.

Toliau nurodyti duomenys nustatyti atliekant tyrimus su sitagliptinu ir metforminu atskirai.

Sitagliptinas

Toksinis poveikis graužikų inkstams ir kepenims pasireiškė tada, kai sisteminė ekspozicija jų organizme buvo 58 kartus didesnė už susidarančią žmogaus organizme. Poveikio nesukelianti ekspozicija graužikų organizme buvo 19 kartų didesnė už susidarančią žmogaus organizme.

Žiurkėms, kurių organizme vaistinio preparato ekspozicija buvo 67 kartus didesnė už atsirandančią žmogaus organizme, buvo priešakinių dantų pokyčių; remiantis 14 savaičių trukmės tyrimais su žiurkėmis, šio poveikio nesukelianti ekspozicija buvo 58 kartus didesnė už susidarančią gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme. Šių duomenų reikšmė žmogui nežinoma. Šunims, kurių organizme ekspozicija buvo 23 kartus didesnė už susidarančią gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme, pasireiškė laikinų su gydymu susijusių fizinių simptomų, kai kurie iš jų rodo toksinį poveikį nervų sistemai, pvz., kvėpavimas prasižiojus, seilėtekis, vėmimas baltomis putomis, ataksija, drebulys, aktyvumo sumažėjimas ir (arba) kuprota laikysena. Be to, histologiniu tyrimu nustatyta labai lengva ar lengva skeleto raumenų degeneracija vartojant dozes, kai ekspozicija buvo maždaug 23 kartus didesnė už susidarančią žmogaus organizme. Šio pokyčio nesukelianti ekspozicija buvo 6 kartus didesnė už susidarančią gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme.

Ikiklinikinių tyrimų metu sitagliptino genotoksinio poveikio nepastebėta. Pelėms sitagliptinas kancerogeninio poveikio nesukėlė. Žiurkėms, kurių organizme ekspozicija buvo 58 kartus didesnė už susidarančią gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme, dažniau stebėta kepenų adenoma ar karcinoma. Kadangi įrodyta, jog žiurkėms toksinis poveikis kepenims koreliuoja su kepenų naviko atsiradimu, todėl tikėtina, kad šis kepenų naviko padažnėjimas žiurkėms buvo antrinis dėl šios didelės dozės sukelto lėtinio toksinio poveikio kepenims. Nemanoma, kad pastebėti navikiniai pokyčiai gali būti svarbūs gydant žmogų, nes saugumo ribos yra didelės (šių pokyčių nesukelianti ekspozicija yra 19 kartų didesnė už susidarančią gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme).

Nepageidaujamo poveikio žiurkių patelių ir patinų, sitagliptino vartojusių prieš poravimąsi ir poravimosi metu, vaisingumui nepastebėta.

Tyrimų su žiurkėmis metu nepageidaujamų reakcijų vystymuisi prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu nepastebėta.

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų metu vaikingų žiurkių, kurių organizme ekspozicija buvo daugiau kaip 29 kartus didesnė už susidarančią žmogaus organizme, vaisiui šiek tiek dažniau pasireiškė nuo vaistinio preparato priklausomų šonkaulių sklaidos trūkumų (išsivystė ne visi šonkauliai, hipoplastiški ar banguoti šonkauliai). Toksinis poveikis vaikingoms triušių patelėms pasireiškė, kai jų organizme ekspozicija buvo daugiau kaip 29 kartus didesnė už susidarančią žmogaus organizme. Kadangi saugumo ribos yra plačios, todėl šie duomenys reikšmingos rizikos žmogaus reprodukcinei funkcijai nerodo. Žindymo laikotarpiu į žiurkių pieną sitagliptino išsiskiria reikšmingais kiekiais (kiekio piene ir plazmoje santykis yra 4:1).

Metforminas

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių metformino tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

FARMACINĖ INFORMACIJA

Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė (Avicel PH 102)

Povidonas

Natrio laurilsulfatas

Magnio stearatas

Plėvelė

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės (Opadry QX Pink (321A640002))

Skiepytasis makrogolio ir polivinilo alkoholio kopolimeras (E1209)

Talkas (E553b)

Titano dioksidas (E171)

Riebalų rūgščių mono- ir digliceridai (E471)

Polivinilo alkoholis (E1203)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės (Opadry QX Brown (321A265038))

Skiepytasis makrogolio ir polivinilo alkoholio kopolimeras (E1209)

Talkas (E553b)

Titano dioksidas (E171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Riebalų rūgščių mono- ir digliceridai (E471)

Polivinilo alkoholis (E1203)

Juodasis geležies oksidas (E172)

Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

Tinkamumo laikas

2 metai.

Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Supakuota į kartono dėžutes.

PVC/PVDC-aliuminio lizdinės plokštelės.

Pakuotės dydis: 14, 28, 56, 60 arba 196 plėvele dengtos tabletės.

DTPE buteliukas su PP uždoriu, kuriame yra silikagelio sausiklis.

Pakuotės dydis: 196 plėvele dengtos tabletės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

REGISTRUOTOJAS

Zentiva, k.s.

U kabelovny 130

Dolní Měcholupy

102 37 Praha 10

Čekija

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2022 m. balandžio 11 d.

TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2025 m. gegužės 16 d.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/.

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS SĄLYGOS

GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamintojo (-ų), atsakingo (-ų) už serijų išleidimą, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)

LABORATORIOS LICONSA S.A.

Avda. Miralcampo, Nº 7

Pol. Ind. Miralcampo

19200 Azuqueca de Henares (Guadalajara)

Ispanija

B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

Receptinis vaistinis preparatas.

III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS

A. ŽENKLINIMAS

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS

KARTONO DĖŽUTĖ IR BUTELIUKAS

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinum/metformini hydrochloridum

VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino ir 850 mg metformino hidrochlorido.

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino ir 1000 mg metformino hidrochlorido.

PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Plėvele dengta tabletė

14 plėvele dengtų tablečių

28 plėvele dengtos tabletės

56 plėvele dengtos tabletės

60 plėvele dengtų tablečių

196 plėvele dengtos tabletės

VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Vartoti per burną.

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.

SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm MMMM}

SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

Zentiva, k.s.

U kabelovny 130

Dolní Měcholupy

102 37 Praha 10

Čekija

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

50 mg/ 850 mg

Lizdinė plokštelė

LT/1/22/4933/001 – N14

LT/1/22/4933/002 – N28

LT/1/22/4933/003 – N56

LT/1/22/4933/004 – N60

LT/1/22/4933/005 – N196

Buteliukas

LT/1/22/4933/006 – N196

50 mg/ 1000 mg

Lizdinė plokštelė

LT/1/22/4934/001 – N14

LT/1/22/4934/002 – N28

LT/1/22/4934/003 – N56

LT/1/22/4934/004 – N60

LT/1/22/4934/005 – N196

Buteliukas

LT/1/22/4934/006 – N196

SERIJOS NUMERIS

Lot

PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistas.

VARTOJIMO INSTRUKCIJA

INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS

2D brūkšninis kodas su nurodytu unikaliu identifikatoriumi.

UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS

PC

SN

NN

MINIMALI INFORMACIJA ANT LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ

LIZDINĖ PLOKŠTELĖ

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinum/metformini hydrochloridum

REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS

Zentiva logo

TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm /MMMM}

SERIJOS NUMERIS

Lot

KITA

INFORMACIJA ANT VIDINĖS PAKUOTĖS

BUTELIUKAS

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinum/metformini hydrochloridum

VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino ir 850 mg metformino hidrochlorido.

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino ir 1000 mg metformino hidrochlorido.

PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Plėvele dengta tabletė

196 plėvele dengtos tabletės

VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Vartoti per burną.

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.

SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm MMMM}

SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

Zentiva, k.s.

U kabelovny 130

Dolní Měcholupy

102 37 Praha 10

Čekija

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

50 mg/ 850 mg

LT/1/22/4933/006 – N196

50 mg/ 1000 mg

LT/1/22/4934/006 – N196

SERIJOS NUMERIS

Lot

PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistas.

VARTOJIMO INSTRUKCIJA

INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS

UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS

B. PAKUOTĖS LAPELIS

Pakuotės lapelis: informacija pacientui

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinas/metformino hidrochloridas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

Kas yra Jamesi ir kam jis vartojamas

Kas žinotina prieš vartojant Jamesi

Kaip vartoti Jamesi

Galimas šalutinis poveikis

Kaip laikyti Jamesi

Pakuotės turinys ir kita informacija

Kas yra Jamesi ir kam jis vartojamas

Jamesi yra du skirtingi vaistai, vadinami sitagliptinu ir metforminu.

Sitagliptinas priklauso vaistų, vadinamų DPP-4 inhibitoriais (dipeptidilpeptidazės-4 inhibitoriais), klasei.

Metforminas priklauso vaistų, vadinamų biguanidais, klasei.

Veikdami kartu, jie reguliuoja cukraus kiekį kraujyje suaugusiems pacientams, sergantiems diabeto forma, vadinama 2 tipo cukriniu diabetu. Šis vaistas padeda padidinti insulino kiekį gaminamą po valgio ir sumažina Jūsų organizmo gaminamo cukraus kiekį.

Kartu su dieta ir fiziniais pratimais šis vaistas padeda sumažinti cukraus kiekį Jūsų kraujyje. Šis vaistas gali būti vartojamas vienas arba kartu su tam tikrais kitais vaistais nuo cukrinio diabeto (insulinu, sulfonilurėjos dariniais ar glitazonais).

Kas yra 2 tipo cukrinis diabetas?

2 tipo cukrinis diabetas yra būklė, kai Jūsų organizmas gamina nepakankamai insulino ir Jūsų organizmo pagamitas insulinas neveikia taip gerai, kaip turėtų veikti. Be to, Jūsų organizmas gamina per daug cukraus. Kai taip atsitinka, kraujyje cukraus (gliukozės) kiekis padidėja. Tai gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų, tokius, kaip širdies ligas, inkstų ligas, aklumą ir amputaciją.

Kas žinotina prieš vartojant Jamesi

Jamesi vartoti draudžiama:

jeigu yra alergija sitagliptinui arba metforminui, arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);

jeigu yra labai sutrikusi inkstų funkcija;

jeigu sergate nesureguliuotu diabetu ir yra, pvz., sunki hiperglikemija (didelis gliukozės kiekis kraujyje), pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, greitas svorio kritimas, pieno rūgšties acidozė (žr. toliau „Pieno rūgšties acidozės rizika“) arba ketoacidozė. Ketoacidozė yra būklė, kai kraujyje kaupiasi medžiagos, vadinamos ketoniniais kūnais, ji gali sukelti diabetinę prieškominę būklę. Simptomai gali būti pilvo skausmas, greitas ir gilus kvėpavimas, mieguistumas arba neįprastas vaisių kvapas iš burnos;

jeigu yra sunki infekcija arba skysčių trūkumas organizme;

jeigu Jums numatoma atlikti rentgenologinį tyrimą, kurio metu Jums bus sušvirkšta dažo (kontrasto). Jums reikės nutraukti Jamesi vartojimą rentgenologinio tyrimo metu ir 2 ar daugiau parų po jo, kiek nurodys gydytojas, atsižvelgiant į tai, kaip veikia Jūsų inkstai;

jeigu neseniai patyrėte širdies priepuolį arba Jums yra sunkių kraujotakos sutrikimų, tokių kaip šokas arba pasunkėjęs kvėpavimas;

jeigu yra sutrikusi kepenų funkcija;

jeigu nesaikingai vartojate alkoholio (arba kiekvieną dieną, arba tik retkarčiais);

jeigu žindote.

Jeigu bet kuris iš išvardytų atvejų Jums tinka, Jamesi nevartokite ir pasitarkite su savo gydytoju apie kitus Jūsų cukrinio diabeto gydymo būdus. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją, prieš pradėdami vartoti Jamesi.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pranešta apie kasos uždegimo (pankreatito) atvejus sitagliptino ir metformino derinio vartojusiems pacientams (žr. 4 skyrių).

Jeigu ant odos atsiranda pūslių, tai gali būti pūsliniu pemfigoidu vadinamos būklės požymis. Jūsų gydytojas gali nurodyti nutraukti Jamesi vartojimą.

Pieno rūgšties acidozės rizika

Jamesi gali sukelti labai retą, bet labai sunkų šalutinį poveikį, vadinamą pieno rūgšties acidoze, ypač jei Jūsų inkstai neveikia tinkamai. Pieno rūgšties acidozės pasireiškimo rizika taip pat padidėja esant nekontroliuojamam cukriniam diabetui, sunkioms infekcijoms, ilgalaikiam badavimui arba piktnaudžiavimui alkoholiu, dehidratacijai (žr. kitą informaciją toliau), kepenų funkcijos sutrikimams ir bet kurioms sveikatos būklėms, kai sumažėja organizmo dalies aprūpinimas deguonimi (pvz., ūminei sunkiai širdies ligai).

Jeigu Jums tinka bent vienas iš minėtų atvejų, kreipkitės į savo gydytoją dėl tolesnių nurodymų.

Trumpam nustokite vartoti Jamesi, jeigu Jums yra būklė, kuri gali būti susijusi su dehidratacija (reikšmingu organizmo skysčių netekimu), pvz., sunkus vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, buvimas karštoje aplinkoje arba jeigu geriate mažiau nei įprastai skysčių. Kreipkitės į savo gydytoją dėl tolesnių nurodymų.

Nustokite vartoti Jamesi ir nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją arba artimiausią ligoninę, jeigu Jums pasireiškė pieno rūgšties acidozės simptomų, nes ši būklė gali sukelti komą.

Galimi pieno rūgšties acidozės simptomai:

vėmimas,

skrandžio skausmas (pilvo skausmas),

raumenų mėšlungis,

bendas prastos savijautos pojūtis su dideliu nuovargiu,

pasunkėjęs kvėpavimas,

sumažėjusi kūno temperatūra ir retas širdies plakimas.

Pieno rūgšties acidozė yra medicininė būklė, kuri turi būti gydoma ligoninėje.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją dėl tolesnių nurodymų, jeigu:

Jums diagnozuota genetiškai paveldima liga, pažeidžianti mitochondrijas (energiją gaminančius ląstelių komponentus), pvz., MELAS sindromas (mitochondrinė encefalopatija, miopatija, pieno rūgšties acidozė ir į insultą panašūs epizodai) arba iš motinos paveldimas diabetas ir kurtumas (MIDD);

pradėjus vartoti metforminą, Jums pasireiškė bet kuris iš šių simptomų: traukuliai, pablogėjo pažintiniai gebėjimai, sutriko kūno judesiai, atsirado simptomų, rodančių nervų pažeidimą (pvz., skausmas arba tirpimas), migrena ir kurtumas.

Prieš pradedant vartoti Jamesi pasitarkite su gydytoju arba vaistininku:

jeigu sergate ar sirgote kasos liga (pavyzdžiui, pankreatitu);

jeigu Jums yra arba buvo tulžies akmenų, priklausomybė nuo alkoholio ar labai didelis trigliceridų (tam tikros rūšies riebalų) kiekis kraujyje. Šios medicininės būklės gali padidinti Jūsų riziką susirgti pankreatitu (žr. 4 skyrių);

jeigu sergate 1 tipo cukriniu diabetu. Kartais jis vadinamas nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu;

jeigu yra arba buvo alerginė reakcija sitagliptinui, metforminui arba Jamesi (žr. 4 skyrių);

jeigu vartojate sulfonilurėjos darinio arba insulino, t. y. vaistų nuo cukrinio diabeto, kartu su Jamesi, dėl ko gali per daug sumažėti cukraus kiekis kraujyje (pasireikšti hipoglikemija). Jūsų gydytojas gali sumažinti vartojamo sulfonilurėjos darinio arba insulino dozę.

Jeigu Jums reikia atlikti didelę operaciją, Jamesi vartojimą turite nutraukti procedūros metu ir tam tikrą laikotarpį po procedūros. Jūsų gydytojas nuspręs, kada turite nutraukti ir atnaujinti gydymą Jamesi.

Jeigu nesate tikri, ar jums tinka kuris nors iš išvardytų atvejų, pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku prieš pradėdami vartoti Jamesi.

Jeigu esate senyvi ir (arba) Jūsų inkstų funkcija yra sutrikusi, gydymo Jamesi metu gydytojas tikrins Jūsų inkstų funkciją ne rečiau kaip kartą per metus arba dažniau.

Vaikams ir paaugliams

Vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams šio vaisto vartoti negalima. Jis nėra veiksmingas vaikams ir nuo 10 iki 17 metų paaugliams. Ar jaunesniems kaip 10 metų vaikams šį vaistą vartoti saugu ir veiksminga, nežinoma.

Kiti vaistai ir Jamesi

Jeigu Jums reikia į kraują suleisti kontrastinės medžiagos, kurios sudėtyje yra jodo, pvz., atliekant rentgeno arba skenavimo tyrimą, prieš leidžiant arba leidimo metu turite nutraukti Jamesi vartojimą. Jūsų gydytojas nuspręs, kada turite nutraukti ir atnaujinti gydymą Jamesi.

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite savo gydytojui arba vaistininkui. Jums gali reikėti dažniau tirti gliukozės kiekį kraujyje ir inkstų funkciją arba jūsų gydytojui gali reikėti koreguoti Jamesi dozę. Ypač svarbu paminėti:

vaistus (geriamuosius, įkvepiamuosius ar leidžiamuosius), vartojamus gydyti uždegiminėms ligoms, tokioms kaip astma ar artritas (kortikosteroidus);

vaistus, kurie skatina šlapimo išsiskyrimą (diuretikus);

vaistus, vartojamus skausmui ir uždegimui mažinti (nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, NVNU ir COX-2 inhibitorius, pvz., ibuprofeną ir celekoksibą);

tam tikrus vaistus padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti (angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius ir angiotenzino II receptorių blokatorius);

specifinius vaistus bronchų astmai gydyti (beta simpatomimetikus);

kontrastines medžiagas, kurių sudėtyje yra jodo, ir vaistus, kurių sudėtyje yra alkoholio;

kai kuriuos vaistus skrandžio sutrikimų gydymui, tokius kaip cimetidinas;

ranolaziną, krūtinės anginai gydyti vartojamą vaistą;

dolutegravirą, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijai gydyti vartojamą vaistą;

vandetanibą, tam tikram skydliaukės vėžiui (meduliniam skydliaukės vėžiui) gydyti vartojamą vaistą;

digoksiną (nereguliaraus širdies plakimui ir kitiems širdies veiklos sutrikimams gydyti). Kol vartosite Jamesi, gali reikėti tikrinti digoksino kiekį kraujyje.

Jamesi vartojimas su alkoholiu

Vartodami Jamesi venkite piktnaudžiauti alkoholiu, nes tai gali padidinti pieno rūgšties acidozės riziką (žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Nėštumo metu šio vaisto vartoti negalima. Nevartokite šio vaisto žindymo laikotarpiu. Žr. 2 skyrių „Jamesi vartoti draudžiama“.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Šis vaistas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Tačiau vartojant sitagliptino buvo pranešta apie svaigulio ir mieguistumo atvejus, kurie gali paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.

Šio vaisto vartojant derinyje su vaistais, vadinamais sulfonilurėjos dariniais, arba su insulinu gali pasireikšti hipoglikemija, kuri gali pakenkti gebėjimui vairuoti, valdyti mechanizmus arba dirbti, kai nėra saugios atramos kojoms.

Jamesi sudėtyje yra natrio

Šio vaisto vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Kaip vartoti Jamesi

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Gerkite vieną tabletę:

du kartus per parą;

valgio metu, kad sumažėtų skrandžio sutrikimo tikimybė.

Gydytojui gali tekti padidinti Jūsų dozę, kad būtų galima sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Jeigu Jūsų inkstų funkcija yra sutrikusi, Jūsų gydytojas gali skirti mažesnę dozę.

Gydymo šiuo vaistu metu turite ir toliau laikytis dietos, kurią rekomendavo Jūsų gydytojas, ir pasirūpinti, kad suvartojamų angliavandenių kiekis per parą būtų tolygiai paskirstytas.

Nėra tikėtina, kad vien šis vaistas pernelyg sumažintų cukraus kiekį kraujyje (sukeltų hipoglikemiją). Šio vaisto vartojant derinyje su sulfonilurėjos dariniu arba su insulinu, cukraus kiekis kraujyje tapti mažas, todėl Jūsų gydytojas gali sumažinti vartojamo sulfonilurėjos darinio arba insulino dozę.

Ką daryti pavartojus per didelę Jamesi dozę

Jei išgėrėte didesnę negu paskirta šio vaisto dozę, nedelsdami susisiekite su savo gydytoju. Pasireiškus pieno rūgšties acidozės simptomams, tokiems kaip šaltkrėtis ar bloga savijauta, sunkus pykinimas ar vėmimas, skrandžio skausmas, nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas, mėšlungis ar greitas kvėpavimas, nedelsdami vykite į ligoninę (žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

Pamiršus pavartoti Jamesi

Jei pamiršote išgerti dozę, gerkite ją tuoj pat, kai tik prisiminsite. Jei neprisiminėte iki tol, kol bus atėjęs kitos dozės vartojimo laikas, pamirštą dozę praleiskite, o kitas dozes gerkite įprastu laiku.

Negalima vartoti dvigubos dozės, norint kompensuoti praleistą dozę.

Nustojus vartoti Jamesi

Tęskite šio vaisto vartojimą tiek laiko, kiek skyrė Jūsų gydytojas, nes tai padės toliau reguliuoti cukraus kiekį Jūsų kraujyje. Nenustokite vartoję šio vaisto, prieš tai nepasitarę su savo gydytoju. Nustojus vartoti Jamesi, Jūsų kraujyje cukraus kiekis gali vėl padidėti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Pastebėję bet kurį iš toliau išvardintų sunkaus šalutinio poveikio atvejų, NUSTOKITE vartoti Jamesi ir nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją:

stiprus nepraeinantis pilvo skausmas (skrandžio srityje), kuris gali plisti į nugarą, su pykinimu arba vėmimu, arba be šių simptomų, nes tai galo būti kasos uždegimo (pankreatito) požymiai.

Jamesi gali sukelti labai retą (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų), tačiau labai sunkų šalutinį poveikį, vadinamą pieno rūgšties acidoze (žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“). Jeigu tai atsitinka, turite nustoti vartoti Jamesi ir nedelsdami kreiptis į gydytoją arba artimiausią ligoninę, nes pieno rūgšties acidozė gali sukelti komą.

Jeigu Jums pasireiškė sunki alerginė reakcija (dažnis nežinomas), įskaitant išbėrimą, dilgėlinę, pūsleles ant odos arba odos lupimąsi bei veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimą, galintį pasunkinti kvėpavimą ar rijimą, nutraukite šio vaisto vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Gydytojas gali Jums paskirti vaistų alerginei reakcijai gydyti ir kitų vaistų nuo cukrinio diabeto.

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems metformino vartojantiems pacientams pradėjus vartoti sitagliptino:

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): mažas cukraus kiekis kraujyje, pykinimas, vidurių pūtimas, vėmimas.

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų): skrandžio skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, mieguistumas.

Kai kuriems pacientams, pradėjusiems vartoti sitagliptino derinyje su metforminu, pasireiškė viduriavimas, pykinimas, vidurių pūtimas, vidurių užkietėjimas, skrandžio skausmas ar vėmimas (dažni sutrikimai).

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, šio vaisto vartojusiems derinyje su sulfonilurėjos dariniu, tokiu kaip glimepiridas:

Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): mažas cukraus kiekis kraujyje.

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai: vidurių užkietėjimas.

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, šio vaisto vartojusiems derinyje su pioglitazonu:

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai: rankų arba kojų patinimas.

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, šio vaisto vartojusiems derinyje su insulinu:

Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai: mažas cukraus kiekis kraujyje.

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai: burnos džiūvimas, galvos skausmas.

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, klinikinių tyrimų metu vartojusiems tik sitagliptino (vienos iš Jamesi vaistinių medžiagų), arba po vaisto registracijos vartojusiems Jamesi arba sitagliptino vieno ar kartu su kitais vaistais cukriniam diabetui gydyti:

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai: mažas cukraus kiekis kraujyje, galvos skausmas, viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga, užsikimšusi arba varvanti nosis ir gerklės skausmas, osteoartritas, rankos ar kojos skausmas.

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai: svaigulys, vidurių užkietėjimas, niežulys.

Reti šalutinio poveikio reiškiniai: sumažėjęs trombocitų skaičius.

Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas: inkstų funkcijos sutrikimai (kartais prireikė dializės), vėmimas, sąnarių skausmas, raumenų skausmas, nugaros skausmas, intersticinė plaučių liga, pūslinis pemfigoidas (tam tikro tipo odos pūslės).

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, vartojusiems vien metformino:

Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio skausmas ir apetito sumažėjimas. Šie simptomai gali atsirasti pradėjus vartoti metformino ir vėliau paprastai išnyksta.

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai: metalo skonis burnoje, sumažėjusi arba žema vitamino B12 koncentracija kraujyje (kurios simptomai gali būti ypatingai ryškus nuovargis, skaudantis ir paraudęs liežuvis (glositas), dilgčiojimo pojūtis galūnėse (parestezijos) arba blyški ar pageltusi oda). Gydytojas gali nurodyti atlikti tam tikrus tyrimus, kad galėtų išsiaiškinti šių Jūsų patiriamų simptomų priežastis, kadangi kai kurie iš šių simptomų taip pat gali būti nulemti diabeto ar kitų nesusijusių sveikatos sutrikimų.

Labai reti šalutinio poveikio reiškiniai: hepatitas (kepenų sutrikimas), dilgėlinė, odos paraudimas (išbėrimas) arba niežulys.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui Pranešimą apie šalutinį poveikį galite užpildyti ir pateikti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais arba paskambinti nemokamu telefonu +370 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

Kaip laikyti Jamesi

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant lizdinės plokštelės ir dėžutės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

Pakuotės turinys ir kita informacija

Jamesi sudėtis

Veikliosios medžiagos yra sitagliptinas ir metforminas. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino, ir 850 mg metformino hidrochlorido.

Veikliosios medžiagos yra sitagliptinas ir metforminas. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino, ir 1000 mg metformino hidrochlorido.

Pagalbinės medžiagos yra:

Tabletės šerdis – mikrokristalinė celiuliozė (Avicel PH 102), povidonas, natrio laurilsulfatas, magnio stearatas.

Plėvelė (Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės) (Opadry QX Pink (321A640002)) – skiepytasis makrogolio ir polivinilo alkoholio kopolimeras (E1209), talkas (E553b), titano dioksidas (E171), riebalų rūgščių mono- ir digliceridai (E471), polivinilo alkoholis (E1203), raudonasis geležies oksidas (E172).

Plėvelė (Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės) (Opadry QX Brown (321A265038)) – skiepytasis makrogolio ir polivinilo alkoholio kopolimeras (E1209), talkas (E553b), titano dioksidas (E171), raudonasis geležies oksidas (E172), riebalų rūgščių mono- ir digliceridai (E471), polivinilo alkoholis (E1203), juodasis geležies oksidas (E172).

Jamesi išvaizda ir kiekis pakuotėje

Jamesi 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės yra ovalios formos, abipus išgaubtos, matmenys maždaug 20,5 mm x 9,5 mm, rausvos spalvos, vienoje jos pusėje yra įspaudas „S476“, kita pusė lygi.

Jamesi 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės yra ovalios formos, abipus išgaubtos, matmenys maždaug 21,5 mm x 10,0 mm, rudos spalvos, vienoje jos pusėje yra įspaudas „S477“, kita pusė lygi.

Gali būti supakuota į kartono dėžutes.

PVC/PVDC-aliuminio lizdinės plokštelės.

Pakuotės dydis: 14, 28, 56, 60 arba 196 plėvele dengtos tabletės.

DTPE buteliukas su PP uždoriu, kuriame yra silikagelio sausiklis.

Pakuotės dydis: 196 plėvele dengtos tabletės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas ir gamintojas

Registruotojas

Zentiva, k.s.

U kabelovny 130

Dolní Měcholupy

102 37 Praha 10

Čekija

Gamintojas

LABORATORIOS LICONSA S.A.

Avda. Miralcampo, Nº 7

Pol. Ind. Miralcampo

19200 Azuqueca de Henares (Guadalajara)

Ispanija

Šis vaistas Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:

Čekija: Sitagliptin/Metformin Viatris Pharma 50 mg/850 mg potahované tablety

Sitagliptin/Metformin Viatris Pharma 50 mg/1 000 mg potahované tablety

Austrija, Bulgarija, Estija, Graikija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Vengrija – Jamesi

Ispanija: Sitagliptina/Metformina Viatris Pharmaceuticals 50 mg/850 mg comprimidos recubiertos con película EFG

Sitagliptina/Metformina Viatris Pharmaceuticals 50 mg/1.000 mg comprimidos recubiertos con película EFG

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2025-11-28.

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/.