Meliglix 50 mg

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Meliglix 25 mg plėvele dengtos tabletės

Meliglix 50 mg plėvele dengtos tabletės

Meliglix 100 mg plėvele dengtos tabletės

KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido, atitinkančio 25 mg sitagliptino.

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido, atitinkančio 50 mg sitagliptino.

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido, atitinkančio 100 mg sitagliptino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Meliglix 25 mg: rausva, apvali 6,1 mm skersmens plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje yra įspaudas „25“, o kita pusė lygi.

Meliglix 50 mg: šviesiai rausva, apvali 8,1 mm skersmens plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje yra įspaudas „50“, o kita pusė lygi.

Meliglix 100 mg: šviesiai ruda, apvali 10,1 mm skersmens plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje yra įspaudas „100“, o kita pusė lygi.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

Terapinės indikacijos

Meliglix skirtas 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių pacientų glikemijos sureguliavimui pagerinti.

Monoterapija:

pacientams, kuriems vien tik taikant dietą ir fizinį krūvį, glikemijos pakankamai sureguliuoti nepavyksta ir kuriems metforminas netinka dėl kontraindikacijų ar netoleravimo.

Gydymas dviem geriamaisiais vaistiniais preparatais, vartojant derinį su:

metforminu tuo atveju, jeigu, taikant dietą, fizinį krūvį ir gydymą vien metforminu, glikemijos sureguliuoti nepavyksta;

sulfonilurėjos dariniu tuo atveju, jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir gydymą didžiausia toleruojama vieno sulfonilurėjos darinio doze glikemijos sureguliuoti nepavyksta ir jeigu dėl kontraindikacijų arba netoleravimo negalima skirti metformino;

peroksisominių proliferatorių aktyvuojamų gama receptorių (PPARγ) agonistu (t. y., tiazolidinedionu) tuo atveju, jeigu PPARγ agonistas tinka ir jeigu taikant dietą, fizinį krūvį bei gydymą vien tik PPARγ agonistu glikemijos sureguliuoti nepavyksta.

Gydymas trimis geriamaisiais vaistiniais preparatais, vartojant derinį su:

sulfonilurėjos dariniu ir metforminu tuo atveju, jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir kartu gydymą šiais dviem vaistiniais preparatais glikemijos sureguliuoti nepavyksta;

PPARγ agonistu ir metforminu tuo atveju, jeigu PPARγ agonistas tinka ir jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir kartu gydymą šiais dviem vaistiniais preparatais glikemijos sureguliuoti nepavyksta.

Be to, Meliglix taip pat skirtas gydymo insulinu papildymui (kartu su metforminu arba be jo), jeigu taikant dietą, fizinį krūvį ir gydymą pastovia insulino doze glikemijos sureguliuoti nepavyksta.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Sitagliptino dozė yra 100 mg per parą. Vartojant kartu su metforminu ir (arba) PPARγ agonistu, metformino ir (arba) PPARγ agonisto dozės turi būti nekeičiamos ir kartu skiriamas Meliglix.

Meliglix derinant su sulfonilurėjos dariniu arba insulinu, svarstytinas sulfonilurėjos darinio arba insulino dozės mažinimas, siekiant sumažinti hipoglikemijos riziką (žr. 4.4 skyrių).

Jeigu Meliglix dozę pacientas praleidžia, ją jis turi išgerti tuoj pat, kai tik prisimena. Dvigubos dozės tą pačią parą vartoti negalima.

Ypatingos populiacijos

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Svarstant apie sitagliptino ir kito vaistinio preparato nuo cukrinio diabeto paskyrimą pacientui, kurio inkstų funkcijos yra sutrikusi, turi būti patikrintos minėtų vaistinių preparatų skyrimo sąlygos.

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis [GFG] yra nuo ≥ 60 ml/min. iki < 90 ml/min.), dozės keisti nereikia.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 45 ml/min. iki < 60 ml/min.), dozės keisti nereikia.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 30 ml/min. iki < 45 ml/min.), sitagliptino dozė yra 50 mg vieną kartą per parą.

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 15 ml/min. iki < 30 ml/min.) arba galutinės stadijos lėtinė inkstų liga (GSLIL) (GFG < 15 ml/min.), įskaitant tuos, kuriems sergant reikia taikyti hemodializę ar peritoninę dializę, sitagliptino dozė yra 25 mg vieną kartą per parą. Vaistinį preparatą galima vartoti nepriklausomai nuo dializės atlikimo laiko.

Kadangi dozę reikia koreguoti pagal inkstų funkciją, rekomenduojama inkstų funkciją įvertinti prieš paskiriant sitagliptino ir periodiškai gydymo metu.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Sitagliptino vartojimas pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, netirtas, todėl jo skirti reikia atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Vis dėlto nesitikima, kad sunkus kepenų funkcijos sutrikimas paveiktų sitagliptino farmakokinetiką, nes jis daugiausia yra šalinamas per inkstus.

Senyviems pacientams

Priklausomai nuo amžiaus dozės keisti nereikia.

Vaikų populiacija

Dėl nepakankamo veiksmingumo sitagliptino neturi būti vartojama vaikams ir paaugliams nuo 10 iki 17 metų. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Sitagliptino poveikis jaunesniems kaip 10 metų vaikų populiacijos pacientams neištirtas.

Vartojimo metodas

Sitagliptino galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrieji įspėjimai

Sitagliptinas neturi būti vartojamas pacientams, kuriems yra 1 tipo cukrinis diabetas ar diabetinės ketoacidozės gydymui.

Ūminis pankreatitas

DPP-4 inhibitorių vartojimas yra susijęs su ūminio pankreatito išsivystymo rizika. Pacientai turi būti informuoti, kad nuolatinis ir stiprus pilvo skausmas yra būdingas ūminio pankreatito simptomas. Nutraukus sitagliptino vartojimą buvo stebimas pasveikimas nuo pankreatito (taikant palaikomąjį gydymą arba jo netaikant), tačiau gauta pranešimų ir apie labai retus nekrozinio ar hemoraginio pankreatito ir (arba) mirties atvejus. Jeigu yra įtariamas pankreatitas, sitagliptino ir kitų pankreatitą galinčių sukelti vaistinių preparatų vartojimas turi būti nutrauktas; jeigu ūminis pankreatitas yra patvirtinamas, gydymo sitagliptinu atnaujinti negalima.

Pankreatitu sirgusius pacientus gydyti reikia atsargiai.

Hipoglikemijos rizika vartojant derinį su kitais hiperglikemiją mažinančiais vaistiniais preparatais

Klinikinių tyrimų metu gydant vien sitagliptinu arba deriniu su vaistiniais preparatais, kurie, kiek žinoma, nesukelia hipoglikemijos (t. y. metforminu ir (arba) PPARγ agonistu), sitagliptino vartojusiems pacientams hipoglikemijos dažnis buvo panašus į nustatytą pacientams, vartojusiems placebo.

Hipoglikemija buvo nustatyta pacientams, vartojusiems sitagliptino kartu su insulinu arba sulfonilurėjos dariniu. Todėl, norint sumažinti hipoglikemijos riziką, svarstytinas mažesnės sulfonilurėjos darinio arba insulino dozės vartojimas (žr. 4.2 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Sitagliptinas šalinamas per inkstus. Norint pasiekti sitagliptino koncentraciją plazmoje panašią į pacientų, kurių inkstų funkcija yra normali, pacientams, kurių GFG yra < 45 ml/min., arba GSLIL sergantiems pacientams, kuriems reikia taikyti hemodializę ar peritoninę dializę, rekomenduojama skirti mažesnes sitagliptino dozes (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Svarstant sitagliptino skyrimą kartu su kitu vaistiniu preparatu cukriniam diabetui gydyti, turi būti patikrintos jo vartojimo sąlygos pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

Padidėjusio jautrumo reakcijos

Po vaistinio preparato pateikimo į rinką buvo pranešimų apie sunkias padidėjusio jautrumo reakcijas sitagliptino vartojusiems pacientams. Šios reakcijos pasireiškė anafilaksija, angioneurozine edema ir eksfoliaciniais odos sutrikimais, įskaitant StivensoDžonsono StevensJohnson) sindromą. Šios reakcijos pasireiškė per pirmuosius 3 mėnesius nuo gydymo pradžios, o keletu atvejų – po pirmosios dozės pavartojimo. Įtarus padidėjusio jautrumo reakciją, Meliglix vartojimas turi būti nutrauktas. Būtina įvertinti kitas galimas reiškinio priežastis ir pradėti alternatyvų diabeto gydymą.

Buliozinis (pūslinis) pemfigoidas

Poregistracinio stebėjimo metu buvo gauta pranešimų apie pūslinio pemfigoido pasireiškimo atvejus pacientams, kurie vartojo DPP-4 inhibitorių, įskaitant sitagliptiną. Jeigu įtariamas pūslinis pemfigoidas, sitagliptino vartojimas turi būti nutrauktas.

Natris

Šio vaistinio preparato kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistinių preparatų poveikis sitagliptinui

Žemiau pateikti klinikiniai duomenys rodo, kad reikšmingos sitagliptino sąveikos su kitais kartu vartojamais vaistiniais preparatais rizika yra maža.

Tyrimai in vitro rodo, kad svarbiausias fermentas, atsakingas už ribotą sitagliptino metabolizmą, yra CYP3A4, dalyvaujant ir CYP2C8. Pacientų, kurių inkstų funkcija normali, organizme metabolizmas, įskaitant dalyvaujantį CYP3A4, sitagliptino klirensui daro mažą įtaką. Metabolizmas sitagliptino eliminacijai gali būti reikšmingesnis esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui arba galutinės stadijos lėtinei inkstų ligai (GSLIL). Dėl to įmanoma, kad stiprūs CYP3A4 inhibitoriai, pvz., ketokonazolas, itrakonazolas, ritonaviras, klaritromicinas, gali keisti sitagliptino farmakokinetiką pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba GSLIL. Stiprių CYP3A4 inhibitorių poveikis esant inkstų funkcijos sutrikimui klinikinio tyrimo metu neįvertintas.

Pernašos tyrimai in vitro parodė, kad sitagliptinas yra P-glikoproteino ir organinių anijonų nešiklio-3 (angl. organic anion transporter-3, OAT3) substratas. In vitro sitagliptino pernašą, dalyvaujant OAT3, slopino probenecidas, tačiau manoma, kad kliniškai reikšmingos sąveikos rizika yra maža. Vartojimas kartu su OAT3 inhibitoriais in vivo netirtas.

Metforminas. 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų, kartotinai vartojančių 1000 mg metformino dozę 2 kartus per parą ir kartu 50 mg sitagliptino, organizme sitagliptino farmakokinetika reikšmingai nekito.

Ciklosporinas. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertintas stipraus P-glikoproteino inhibitoriaus ciklosporino poveikis sitagliptino farmakokinetikai. Išgėrus kartu vieną 100 mg sitagliptino dozę ir vieną 600 mg ciklosporino dozę, sitagliptino plotas po kreive (angl. area under the curve, AUC) kraujo plazmoje ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (angl. C_max) padidėjo atitinkamai apie 29 % ir 68 %. Šie sitagliptino farmakokinetikos pokyčiai nebuvo laikomi kliniškai reikšmingais. Sitagliptino šalinimas per inkstus reikšmingai nekito. Taigi, reikšmingos sąveikos su kitais P-glikoproteino inhibitoriais nesitikima.

Sitagliptino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Digoksinas. Sitagliptinas šiek tiek paveikė digoksino koncentraciją plazmoje. 10 dienų kasdien vartojus po 0,25 mg digoksino kartu su 100 mg sitagliptino, digoksino AUC padidėjo vidutiniškai 11 %, C_max – vidutiniškai 18 %. Digoksino dozės keisti nerekomenduojama. Vis dėlto, sitagliptino ir digoksino deriniu gydomus pacientus, kuriems yra digoksino toksinio poveikio rizika, dėl šios sąveikos reikia stebėti.

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad sitagliptinas CYP450 izofermentų neslopina ir neindukuoja.

Klinikinių tyrimų metu sitagliptinas metformino, gliburido, simvastatino, rosiglitazono, varfarino ar geriamųjų kontraceptikų farmakokinetikos reikšmingai nekeitė ir tai rodo, kad in vivo jo polinkis į sąveiką su CYP3A4, CYP2C8 ar CYP2C9 substratais bei organinių katijonų nešikliu (angl. organic cationic transporter, OCT) yra mažas. Sitagliptinas gali in vivo silpnai slopinti P-glikoproteiną.

Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie sitagliptino vartojimą nėštumo metu nepakanka. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė didelių dozių toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galima rizika žmogui nežinoma. Dėl duomenų žmonėms stokos sitagliptino nėštumo metu vartoti negalima.

Žindymas

Nežinoma, ar sitagliptino išsiskiria į gydytų moterų pieną. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad sitagliptino išsiskiria į patelių pieną. Sitagliptino žindymo laikotarpiu vartoti negalima.

Vaisingumas

Tyrimų su gyvūnais duomenys sitagliptino nepageidaujamo poveikio patinų ir patelių vaisingumui neparodė. Duomenų apie žmones nėra.

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Sitagliptinas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Vis dėlto vairuojant ar valdant mechanizmus reikia turėti omenyje, kad buvo svaigulio ir mieguistumo atvejų.

Be to, pacientai turi būti įspėti apie galimą hipoglikemijos riziką, jeigu sitagliptino vartojama derinyje su sulfonilurėjos dariniu arba su insulinu.

Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Gauta pranešimų apie pastebėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, įskaitant pankreatitą ir padidėjusio jautrumo reakcijas. Vartojant derinį su sulfonilurėjos dariniu, hipoglikemija buvo pastebėta 4,7–13,8 %, o derinį su insulinu – 9,6 % (žr. 4.4 skyrių).

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos toliau (1 lentelė) pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis placebu kontroliuotų sitagliptino monoterapijos klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui esant rinkoje

^*Nepageidaujamos reakcijos nustatytos poregistracinio stebėjimo metu.

^†Žr. 4.4 skyrių.

^‡ Žr. toliau TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Be anksčiau aprašytų su vaistiniu preparatu susijusių nepageidaujamų reiškinių, nepageidaujami reiškiniai, kurie atsirado mažiausiai 5 % sitagliptinu gydytų pacientų arba dažniau, nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, buvo viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir nazofaringitas. Papildomi nepageidaujami reiškiniai, kurie dažniau pasireiškė sitagliptinu gydytiems pacientams (dažnis nesiekė 5 %, tačiau pasireiškė daugiau kaip 0,5 % didesniu dažniu sitagliptino grupėje nei kontrolinėje grupėje), nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, buvo osteoartritas ir galūnių skausmas.

Kai kurios nepageidaujamos reakcijos dažniau buvo stebėtos sitagliptino derinių su kitais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto klinikinių tyrimų metu, nei sitagliptino monoterapijos tyrimų metu. Tai buvo hipoglikemija (labai dažna vartojant su sulfonilurėjos dariniu ir metforminu), gripas (dažnas vartojant kartu su insulinu [kartu su metforminu arba be jo]), pykinimas ir vėmimas (dažnas vartojant kartu su metforminu), vidurių pūtimas (dažnas vartojant kartu su metforminu arba pioglitazonu), vidurių užkietėjimas (dažnas vartojant kartu su sulfonilurėjos darinio ir metformino deriniu), periferinė edema (dažna vartojant kartu su pioglitazonu arba pioglitazono ir metformino deriniu), mieguistumas ir viduriavimas (nedažnas vartojant kartu su metforminu) bei burnos džiūvimas (nedažnas vartojant kartu su insulinu [kartu su metforminu arba be jo]).

Vaikų populiacija

Sitagliptino klinikinių tyrimų su 2 tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais nuo 10 iki 17 metų duomenimis, nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus į nustatytąjį suaugusiesiems.

TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas

Į Širdies ir kraujagyslių baigčių, vartojant sitagliptino, vertinimo tyrimą (angl. Trial Evaluating Cardiovascular Outcomes with Sitagliptin, TECOS) įtraukti 7332 pacientai buvo gydomi sitagliptino 100 mg per parą doze (arba 50 mg per parą, jeigu pradinis GFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m²) doze, o 7339 pacientai, ketinimo gydyti populiacijoje, vartojo placebo. Abu vaistiniai preparatai buvo paskirti papildomai prie įprastos priežiūros, vykdytos pagal regioninius HbA_1c bei širdies ir kraujagyslių (ŠK) ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus. Bendrasis sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis sitagliptino ir placebo vartojusiems pacientams buvo panašus.

Ketinimo gydyti populiacijoje tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą jau buvo gydomi insulinu ir (arba) vaistiniu preparatu, kurio sudėtyje yra sulfonilurėjos,, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 2,7 %, o placebą vartojusių – 2,5 %; tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą nevartojo insulino ir (arba) vaistinio preparato, kurio sudėtyje yra sulfonilurėjos, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 1,0 %, o placebą vartojusiųjų grupėje – 0,7 %. Patvirtinto pankreatito reiškinių dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 0,3 %, o placebą vartojusiųjų grupėje – 0,2 %.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.

Perdozavimas

Kontroliuotų klinikinių tyrimų su sveikais asmenimis metu buvo skiriamos ne didesnės kaip 800 mg vienkartinės sitagliptino dozės. Vieno tyrimo metu, skiriant 800 mg sitagliptino, stebėtas minimalus QTc intervalo prailgėjimas, kuris nelaikytas kliniškai reikšmingu. Didesnės kaip 800 mg dozės vartojimo patirties klinikinių tyrimų metu nėra. I fazės kartotinų dozių tyrimų metu vartojant ne didesnes kaip 600 mg sitagliptino paros dozes iki 10 dienų ir 400 mg paros dozes iki 28 dienų, su doze susijusių klinikinių nepageidaujamų reakcijų nenustatyta.

Perdozavimo atveju reikia taikyti įprastas palaikomąsias priemones, pvz., šalinti neabsorbuotą vaistinį preparatą iš virškinimo trakto, stebėti klinikinę būklę (įskaitant elektrokardiogramos užrašymą) ir prireikus pradėti palaikomąjį gydymą.

Dialize sitagliptino iš organizmo pašalinama nedaug. Klinikinių tyrimų metu vienos 3–4 valandų trukmės hemodializės metu buvo pašalinta maždaug 13,5 % dozės. Jei kliniškai tinka, galima svarstyti ilgesnės trukmės hemodializės taikymą. Ar sitagliptino galima pašalinti iš organizmo peritonine dialize, nežinoma.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistai cukriniam diabetui gydyti, dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitoriai, ATC kodas – A10BH01.

Veikimo mechanizmas

Meliglix priklauso geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų klasei, kuri vadinama dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitoriais. Glikemijos sureguliavimo pagerėjimas vartojant šį vaistinį preparatą galėtų būti susijęs su aktyvių inkretinų kiekio padidėjimu. Inkretinų, įskaitant į gliukagoną panašų peptidą-1 (GPP-1) ir nuo gliukozės priklausantį insulinotropinį polipeptidą (GIP), visą parą išskiria žarnynas, o jų kiekis didėja dėl atsako į maistą. Inkretinai yra endogeninės sistemos, kuri dalyvauja fiziologiniame gliukozės homeostazės reguliavime, dalis. Kai gliukozės koncentracija kraujyje yra normali arba padidėjusi, GPP-1 ir GIP didina insulino gamybą ir išskyrimą iš kasos beta ląstelių, intraląsteliniu signaliniu keliu, kuriame dalyvauja ciklinis AMF. 2 tipo cukrinio diabeto gydymas gyvūnų modeliuose panaudojant GPP-1 ar DPP-4 rodo, kad pagerėja beta ląstelių atsakas į gliukozę, stimuliuojama insulino gamyba ir išskyrimas. Esant didesnei insulino koncentracijai, padidėja gliukozės patekimas į audinius. Be to, GPP-1 sumažina gliukagono sekreciją iš kasos alfa-ląstelių. Dėl sumažėjusios gliukagono koncentracijos ir kartu padidėjusio insulino kiekio sumažėja gliukozės gamyba kepenyse, todėl sumažėja ir jos kiekis kraujyje. GPP-1 ir GIP poveikis priklauso nuo gliukozės, todėl tuo atveju, kai jos koncentracija maža, GPP-1 sukeliamo insulino išsiskyrimo stimuliavimo ir gliukagono sekrecijos slopinimo, nepasireiškia. Kai gliukozės koncentracija tampa didesnė už normalią, sustiprėja tiek GPP-1, tiek GIP sukeliamas insulino sekrecijos stimuliavimas. Be to, GPP-1 netrikdo normalaus gliukagono atsako į hipoglikemiją. GPP-1 ir GIP aktyvumą riboja fermentas DPP-4, kuris hormonus inkretinus hidrolizės būdu greitai verčia neaktyviais produktais. Sitagliptinas neleidžia fermentui DPP-4 hidrolizuoti hormonus inkretinus, todėl kraujo plazmoje padidėja aktyvių GPP-1 ir GIP formų koncentracija. Didindamas aktyvių inkretinų kiekį, sitagliptinas didina insulino išskyrimą ir mažina gliukagono kiekį priklausomai nuo gliukozės koncentracijos. 2 tipo diabetu sergantiems pacientams hiperglikemijos metu šie insulino ir gliukagono kiekių pokyčiai lemia hemoglobino A1c (HbA_1c) bei gliukozės koncentracijos sumažėjimą nevalgius ir po valgio. Nuo gliukozės priklausomas sitagliptino veikimo mechanizmas skiriasi nuo sulfonilurėjos darinių, kurie didina insulino sekreciją, net ir tuo atveju, kai gliukozės koncentracija yra maža, todėl gali sukelti hipoglikemiją tiek sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, tiek sveikiems asmenims. Sitagliptinas yra stiprus ir labai selektyvus fermento DPP-4 inhibitorius ir į šį fermentą labai panašių DPP-8 bei DPP-9 fermentų terapinėmis koncentracijomis jis neslopina.

Sveikų asmenų dviejų parų trukmės tyrimo metu, vartojant vien sitagliptino padidėjo aktyvaus GPP-1 koncentracija, tuo tarpu, vartojant vien metformino, vienodu dydžiu padidėjo aktyvaus ir bendrojo GPP-1 koncentracijos. Sitagliptino vartojant kartu su metforminu, nustatytas papildomas poveikis aktyvaus GPP-1 koncentracijai. Sitagliptinas, bet ne metforminas, padidino aktyvaus GIP koncentraciją.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Apskritai, 2 tipo diabetu sergantiems suaugusiems pacientams sitagliptinas pagerino glikemijos sureguliavimą tiek taikant monoterapiją, tiek gydymą jo deriniu (žr. 2 lentelę).

Dviejų tyrimų metu buvo vertintas sitagliptino monoterapijos veiksmingumas ir saugumas. Dviejų tyrimų metu (vienas 18, kitas – 24 savaičių trukmės), vartojant sitagliptino 100 mg dozę vieną kartą per parą, reikšmingai pagerėjo HbA1c, gliukozės kiekis kraujo plazmoje nevalgius ir gliukozės kiekis kraujo plazmoje, praėjus 2 valandoms po valgio, palyginti su placebu. Buvo stebimas reikšmingas beta ląstelių funkcijos pakaitinių žymenų, tarp jų ir HOMA-β (angl. Homeostasis Model Assessment-β), proinsulino ir insulino santykio bei beta ląstelių reaktyvumo, nustatyto pagal maisto toleravimo testus su dažnu mėginių ėmimu, rodmenų pagerėjimas. Sitagliptinu gydytiems pacientams hipoglikemijos dažnis buvo panašus į nustatytą vartojant placebo. Abiejų tyrimų metu sitagliptino vartojusių pacientų kūno svoris nepadidėjo nuo pradinio rodmens, o vartojusiųjų placebo – šiek tiek sumažėjo.

Dviejų 24 savaičių trukmės klinikinių tyrimų metu vartojant papildomai sitagliptino 100 mg dozę vieną kartą per parą kartu su metforminu (pirmas tyrimas) arba pioglitazonu (kitas tyrimas) glikemijos rodmenys buvo reikšmingai geresni palyginti su placebo. Kūno svorio pokyčiai, palyginti su pradiniu, sitagliptinu gydytų pacientų ir placebo grupėse buvo panašūs. Šių tyrimų metu hipoglikemijos epizodų dažnis sitagliptino ir placebo grupėse buvo panašus.

24 savaičių trukmės placebu kontroliuojamo tyrimo metu buvo vertintas sitagliptino (100 mg kartą per parą) veiksmingumas ir saugumas tuo atveju, kai juo buvo papildytas gydymas vien glimepiridu arba glimepirido ir metformino deriniu. Gydymą vien glimepiridu ar glimepirido ir metformino deriniu papildžius sitagliptinu, reikšmingai pagerėjo glikemijos parametrai. Sitagliptinu, palyginti su placebu, gydytiems pacientams šiek tiek padidėjo kūno svoris.

26 savaičių trukmės placebu kontroliuotas klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti sitagliptino (vieną kartą per parą vartojamos 100 mg dozės) saugumą ir veiksmingumą, papildant juo gydymą pioglitazono ir metformino deriniu. Gydymo pioglitazono ir metformino deriniu papildymas sitagliptinu reikšmingai pagerino glikemijos parametrus. Sitagliptino ar placebo vartojusių pacientų kūno svorio pokyčiai buvo panašūs palyginti su pradiniu,. Hipoglikemijos dažnis sitagliptino ir placebo vartojusiems pacientams taip pat buvo panašus.

24 savaičių trukmės placebu kontroliuotas klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti kartą per parą vartotos 100 mg sitagliptino dozės saugumą ir veiksmingumą, juo papildant gydymą insulinu (kai ne mažiau kaip 10 savaičių vartojama stabili insulino dozė) kartu su metforminu arba be jo (dozė ne mažesnė kaip 1500 mg). Pacientams, vartojusiems mišraus veikimo insulino, vidutinė paros dozė buvo 70,9 vieneto. Pacientams, vartojusiems ne mišraus veikimo insulino (vidutinės veikimo trukmės arba ilgo veikimo), vidutinė paros dozė buvo 44,3 vieneto. Gydymo papildymas sitagliptinu reikšmingai pagerino glikemijos rodmenis. Nė vienoje grupėje reikšmingų kūno svorio pokyčių, palyginti su pradiniu, nebuvo.

24 savaičių trukmės placebu kontroliuoto faktorinio pradinio gydymo tyrimo metu pacientams, du kartus per parą vartojusiems 50 mg sitagliptino ir metformino (500 mg arba 1 000 mg du kartus per parą) derinį, palyginti su tiriamaisiais, kuriems buvo taikyta monoterapija bet kuriuo iš minėtų vaistinių preparatų, reikšmingai pagerėjo glikemijos rodmenys. Sitagliptino ir metformino deriniu gydytų pacientų kūno svorio sumažėjimas buvo panašus į nustatytą vartojant vien metformino arba placebo; tiriamųjų, vartojusių tik sitagliptino, kūno svoris nuo pradinio rodmens nepakito. Visų gydymo grupių tiriamiesiems hipoglikemijos dažnis buvo panašus.

2 lentelė. HbA1c kiekio pokyčiai placebu kontroliuotų monoterapijos ir kombinuotojo gydymo tyrimų metu*

* Visi gydyti pacientai (ketinimo gydyti [angl. intention-to-treat] analizė).

† Mažiausiųjų kvadratų vidurkiai koreguoti pagal ankstesnį glikemiją mažinantį gydymą ir pradinį rodmenį.

‡ p < 0,001 palyginti su placebu arba placebu ir gydymu deriniu.

§ HbA_1c (%) 18-ąją savaitę.

^IIHbA_1c (%) 24-ąją savaitę.

# HbA_1c (%) 26-ąją savaitę.

^¶Mažiausiųjų kvadratų vidurkiai koreguoti pagal gydymą metforminu pirmojo vizito metu (taip arba ne), pagal gydymą insulinu pirmojo vizito metu (mišrus, lyginant su nemišriu [vidutinės veikimo trukmės arba ilgo veikimo insulinas]) ir pradinį rodmenį. Sąveikos pagal gydymo sluoksnius (metformino ir insulino vartojimas) nebuvo reikšmingos (p > 0,10).

24 savaičių aktyviu vaistiniu preparatu (metforminu) kontroliuoto tyrimo tikslas buvo įvertinti sitagliptino 100 mg dozės vieną kartą per parą (N = 528) veiksmingumą ir saugumą, palyginus su metforminu (N = 522) pacientams, kuriems taikant dietą ir fizinį krūvį glikemijos pakankamai sureguliuoti nepavyksta ir kuriems nebuvo taikomas cukrinio diabeto gydymas (buvo negydyti mažiausiai 4 mėnesius). Vidutinė metformino dozė buvo 1900 mg per parą. HbA_1c sumažėjimas nuo vidutinio pradinio 7,2 % rodmens buvo -0,43 %, vartojant sitagliptino, ir -0,57 %, vartojant metformino (analizė pagal protokolą). Bendrasis virškinimo trakto nepageidaujamų reakcijų, vertintų kaip susijusių su vaistiniu preparatu, dažnis sitagliptinu gydytiems pacientams buvo 2,7 %, palyginti su 12,6 % gydytiesiems metforminu. Hipoglikemijos dažnis gydymo grupėse reikšmingai nesiskyrė (sitagliptino - 1,3 %, metformino - 1,9 %). Kūno svoris nuo pradinio rodmens sumažėjo abejose grupėse (sitagliptino -0,6 kg, metformino -1,9 kg).

Tyrimu, kurio metu buvo palygintas papildomos kartą per parą vartojamos 100 mg sitagliptino dozės arba glipizido (sulfonilurėjos darinio) veiksmingumas ir saugumas pacientams, kuriems gydymu vienu metforminu gliukozės kiekis kraujyje buvo sureguliuojamas nepakankamai, nustatyta, kad sitagliptinas HbA_1c kiekį sumažino panašiai kaip glipizidas. Vidutinė glipizido paros dozė, kurią vartojo lyginamosios grupės tiriamieji, buvo 10 mg ir apytikriai 40 % pacientų visu tyrimo laikotarpiu reikėjo ≤ 5 mg per parą dozės. Vis dėlto dėl nepakankamo veiksmingumo daugiau pacientų nutraukė gydymą sitagliptinu, negu gydymą glipizidu. Sitagliptino vartojusių pacientų kūno svoris, palyginti su pradiniu, tyrimo metu reikšmingai sumažėjo, glipizido vartojusių pacientų - reikšmingai padidėjo, atitinkamai –1,5 kg ir +1,1 kg. Šio tyrimo metu insulino gamybos ir išskyrimo efektyvumo žymuo, t.y., proinsulino ir insulino santykis, gydant sitagliptinu pagerėjo, o gydant glipizidu - pablogėjo. Sitagliptino grupėje hipoglikemijos dažnis (4,9 %) buvo reikšmingai mažesnis negu glipizido grupėje (32 %).

24 savaičių trukmės placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 660 pacientų, buvo skirtas įvertinti sitagliptino (vartojant 100 mg vieną kartą per parą), kaip insulino poreikį mažinančio vaistinio preparato, veiksmingumą ir saugumą, juo papildant gydymą insulinu glarginu kartu su metforminu (dozė ne mažesnė kaip 1500 mg) arba be jo, gydymo insulinu intensyvinimo laikotarpiu. Prieš pradedant tyrimą vidutinis HbA_1c buvo 8,74 %, vidutinė insulino paros dozė – 37 TV. Pacientams buvo nurodyta koreguoti insulino glargino dozę remiantis gliukozės kiekiu nevalgius kraujyje iš kapiliarinės glikemijos. 24ąją savaitę sitagliptinu gydytiems pacientams kasdienės insulino paros dozės padidėjimas buvo 19 TV, o placebu gydytiems pacientams – 24 TV. HbA_1c sumažėjimas sitagliptino ir insulino deriniu (kartu su metforminu arba be jo) gydytiems pacientams buvo –1,31 %, palyginti su –0,87 % placebo ir insulino derinio (kartu su metforminu arba be jo) vartojusiems pacientams, skirtumas buvo –0,45 % (95 % PI: –0,60; –0,29). Hipoglikemijos dažnis sitagliptino ir insulino deriniu (kartu su metforminu arba be jo) gydytiems pacientams buvo 25,2 %, o placebo ir insulino derinio (kartu su metforminu arba be jo) vartojusiems pacientams – 36,8 %. Šį skirtumą iš esmės lėmė didesnė procentinė dalis placebo grupės pacientų, patyrusių tris ar daugiau hipoglikemijos epizodų, (9,4 %, palyginus su 19,1 %). Sunkios hipoglikemijos dažnis nesiskyrė.

Buvo atliktas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavusiems pacientams buvo vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ir kurio metu lygintas sitagliptino (25 mg ar 50 mg kartą per parą) bei glipizido (paros dozė nuo 2,5 mg iki 20 mg) poveikis. Šiame tyrime dalyvavusiems 423 pacientams buvo lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas (apskaičiuotasis glomerulų filtracijos greitis buvo mažesnis kaip 50 ml/min). Po 54 savaičių HbA_1c, palyginti su pradiniu rodmeniu, gydant sitagliptinu sumažėjo vidutiniškai –0,76 %, o gydant glipizidu − –0,64 % (analizė pagal protokolą). Kartą per parą vartojamų sitagliptino 25 mg ar 50 mg dozių veiksmingumo ir saugumo savybių pobūdis šiame tyrime iš esmės buvo panašus į stebėtą kituose monoterapijos tyrimuose, kuriuose dalyvavusių pacientų inkstų funkcija buvo normali. Hipoglikemijos dažnis sitagliptino grupėje (6,2 %) buvo reikšmingai mažesnis, nei glipizido grupėje (17,0 %). Be to, kūno svorio pokyčio nuo pradinio rodmens skirtumas tarp grupių taip pat buvo reikšmingas (sitagliptino grupėje –0,6 kg, glipizido grupėje +1,2 kg).

Kitas klinikinis tyrimas, kurio metu buvo palyginta kartą per parą vartojama sitagliptino 25 mg dozė ir glipizido paros dozė nuo 2,5 mg iki 20 mg, buvo atliktas su 129 GSLIL sirgusiais ir dializėmis gydytais pacientais. Po 54 savaičių gydant sitagliptinu HbA_1c nuo pradinio rodmens sumažėjo vidutiniškai –0,72 %, gydant glipizidu − –0,87 %. Kartą per parą vartojamos sitagliptino 25 mg dozės veiksmingumo ir saugumo savybių pobūdis šiame tyrime iš esmės buvo panašus į stebėtą kituose monoterapijos tyrimuose, kuriuose dalyvavusių pacientų inkstų funkcija buvo normali. Hipoglikemijos dažnis gydymo grupėse reikšmingai nesiskyrė (sitagliptino grupėje − 6,3 %, glipizido grupėje – 10,8 %).

Kitame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 91 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtiniu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 50 ml/min) sirgęs pacientas, gydymo kartą per parą vartojama sitagliptino 25 mg ar 50 mg doze saugumas ir toleravimas apskritai buvo panašus į placebo vartojimo duomenis. Be to, po 12 savaičių vidutinis HbA_1c (sitagliptino grupėje –0,59 %, placebo grupėje –0,18 %) ir gliukozės kiekio kraujo plazmoje nevalgius (sitagliptino grupėje –25,5 mg/dl, placebo grupėje –3,0 mg/dl) sumažėjimas iš esmės buvo panašūs į stebėtus kituose monoterapijos tyrimuose, kuriuose dalyvavusių pacientų inkstų funkcija buvo normali (žr. 5.2 skyrių).

Atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo TECOS į ketinimo gydyti populiaciją buvo įtrauktas 14671 pacientas, kurių HbA_1c buvo nuo ≥ 6,5 % iki 8,0 %, tiriamieji sirgo patvirtinta ŠK liga ir buvo gydyti sitagliptino (n = 7332) 100 mg paros doze (arba 50 mg paros doze, jeigu pradinis aGFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m²) doze arba placebu (n = 7339). Ir sitagliptinas, ir placebas buvo skirti papildomai kartu su įprasta priežiūra, vykdyta pagal regioninius HbA_1c ir kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus. Pacientai, kurių aGFG buvo < 30 ml/min/1,73 m², į šį tyrimą nebuvo įtraukti. Tyrimo populiacijoje buvo įtraukti 2004 75 metų ir vyresni pacientai bei 3324 pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi (aGFG < 60 ml/min/1,73 m²).

Šio tyrimo metu bendrasis apskaičiuotasis HbA_1c vidutinis skirtumas (SN) tarp sitagliptino ir placebo grupių buvo 0,29 % (0,01), 95 % PI: –0,32; –0,27, p < 0,001.

Pagrindinė kardiovaskulinė vertinamoji baigtis buvo sudėtinė, ją sudarė kardiovaskulinė mirtis, nemirtinas miokardo infarktas, nemirtinas insultas ar hospitalizavimas dėl nestabiliosios krūtinės anginos. Antrinės kardiovaskulinės vertinamosios baigtys buvo kardiovaskulinės mirties, nemirtino miokardo infarkto ar nemirtino insulto pirmasis pasireiškimas; pagrindinės vertinamosios baigties atskirų komponentų pirmasis pasireiškimas; mirtis dėl bet kokios priežasties ir hospitalizavimas dėl stazinio širdies nepakankamumo.

2 tipo cukriniu diabetu sirgusiems pacientams po stebėjimo laikotarpio, kurio trukmės mediana buvo 3 metai, sitagliptinas kartu su įprasta priežiūra, palyginus su įprasta priežiūra be sitagliptino, sunkių nepageidaujamų kardiovaskulinių reiškinių arba hospitalizavimo dėl širdies nepakankamumo rizikos nepadidino (3 lentelė).

3 lentelė. Sudėtinių širdies ir kraujagyslių vertinamųjų baigčių ir svarbiausiųjų antrinių vertinamųjų baigčių dažniai

^* Dažnis per 100 paciento metų apskaičiuotas taip: 100 x (iš viso pacientų, patyrusių 1 ar daugiau reiškinių tinkamų stebėsenos laikotarpiu per visą paciento stebėsenos laikotarpį metais).

^† Remiantis Cox modeliu, suskirstant pagal regioną. Sudėtinių vertinamųjų baigčių p-vertės atitinka „neprastesnio“ tyrimo, kuriuo siekiama įrodyti, kad rizikos santykis yra mažesnis nei 1,3. Visų kitų vertinamųjų baigčių p-reikšmė atitinka rizikos santykio skirtumų testą.

^‡ Hospitalizavimo dėl širdies nepakankamumo analizė buvo pakoreguota pagal prieš pradedant tyrimą buvusį širdies nepakankamumą.

Vaikų populiacija

54 savaičių trukmės, dvigubai koduotas tyrimas, buvo skirtas įvertinti kartą per parą skiriamos 100 mg sitagliptino dozės veiksmingumą ir saugumą 2 tipo diabetu sergantiems vaikams (nuo 10 iki 17 metų), kuriems bent 12 savaičių nebuvo taikytas joks glikemiją mažinantis gydymas (kai HbA_1c rodmuo buvo nuo 6,5 % iki 10 %) arba bent 12 savaičių vartojo stabilią insulino dozę (kai HbA_1c rodmuo buvo nuo 7 % iki 10 %). Pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į grupes 20 savaičių vartoti kartą per parą 100 mg sitagliptino arba placebo.

Vidutinis pradinis HbA_1c rodmuo buvo 7,5 %. Gydymas 100 mg sitagliptino doze nesukėlė reikšmingo HbA_1c rodmens pagerėjimo po 20 savaičių. HbA_1c rodmens sumažėjimas pacientams, kurie vartojo sitagliptino (N = 95), buvo 0,0 %, lyginant su 0,2 % sumažėjimu placebo vartojusiems pacientams (N = 95), t. y., skirtumas buvo –0,2 % (95 % PI: – 0,7; 0,3). Žr. 4.2 skyrių.

Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Sveikų tiriamųjų išgėrusių vieną 100 mg dozę, organizme sitagliptinas buvo greitai absorbuotas, didžiausia koncentracija plazmoje (T_max mediana) susidarė po 1–4 valandų, vidutinis sitagliptino AUC buvo 8,52 µM•val., C_max – 950 nM. Absoliutus sitagliptino biologinis prieinamumas yra maždaug 87 %. Kadangi labai riebus maistas kartu vartojamo Meliglix farmakokinetikai įtakos nedarė, sitagliptino galima gerti valgant arba nevalgius.

Sitagliptino AUC didėjo proporcingai dozei. C_max ir C_24val. proporcingumas dozei nebuvo nustatytas (C_max didėjo daugiau negu proporcingai dozei, C_24val. – mažiau negu proporcingai dozei).

Pasiskirstymas

Suleidus į veną vieną 100 mg sitagliptino dozę, sveikų žmonių organizme vidutinis pasiskirstymo tūris nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai, buvo maždaug 198 litrai. Sitagliptino kiekis, kuris laikinai prisijungia prie plazmos baltymų yra mažas (38 %).

Biotransformacija

Sitagliptino metabolizuojama mažai, daugiausia jis šalinamas su šlapimu nepakitęs. Maždaug 79 % sitagliptino šalinama su šlapimu nepakitusiu pavidalu.

Išgėrus žymėto [¹⁴C] sitagliptino dozę, maždaug 16 % radioaktyvumo buvo išskirta sitagliptino metabolitų pavidalu. Buvo aptikti šešių metabolitų pėdsakai ir nesitikima, kad jie prisideda prie sitagliptino DPP-4 slopinamojo aktyvumo plazmoje. Tyrimai in vitro parodė, kad svarbiausias fermentas, atsakingas už ribotą sitagliptino metabolizmą yra CYP3A4, dalyvaujant ir CYP2C8.

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad sitagliptinas neslopina CYP izofermentų CYP3A4, 2C8, 2C9, 2D6, 1A2, 2C19, 2B6 ir neindukuoja CYP3A4 bei CYP1A2.

Eliminacija

Iš sveikų asmenų, išgėrusių 100 mg žymėto [¹⁴C] sitagliptino dozę, organizmo maždaug 100 % radioaktyvumo buvo pašalinta per savaitę: su išmatomis (13 %) bei šlapimu (87 %). Išgėrus 100 mg sitagliptino dozę, jo tariamasis galutinis pusinės eliminacijos laikas (t_1/2) buvo maždaug 12,4 valandos. Vartojamas kartotinėmis dozėmis sitagliptino organizme kaupiasi labai mažai. Vaistinio preparato klirensas inkstuose buvo maždaug 350 ml/min.

Sitagliptinas šalinamas daugiausiai per inkstus aktyvios kanalėlių sekrecijos būdu. Sitagliptinas yra žmogaus organinių anijonų nešiklio-3 (angl. human organic anion transporter-3, hOAT-3), kuris galbūt dalyvauja ir šalinant sitagliptiną per inkstus, substratas. Klinikinė hOAT-3 dalyvavimo sitagliptino pernašoje reikšmė nenustatyta. Be to, sitagliptinas yra ir P-glikoproteino, irgi galinčio dalyvauti šalinant sitagliptiną per inkstus, substratas. Vis dėlto P-glikoproteino inhibitorius ciklosporinas sitagliptino inkstų klirenso nemažina. Sitagliptinas nėra nešiklių OCT2, OAT1 ar PEPT1/2 substratas. In vitro gydymui reikšminga sitagliptino koncentracija OAT3 (IC50 = 160 µM) ar P-glikoproteino (iki 250 µM) vykdomos pernašos neslopino. Klinikinių tyrimų metu sitagliptinas šiek tiek veikė digoksino koncentraciją kraujo plazmoje, taigi, galėtų būti laikomas silpnu P-glikoproteino inhibitoriumi.

Ypatingos populiacijos

Sveikų žmonių ar pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, organizme sitagliptino farmakokinetika paprastai buvo panaši.

Sutrikusi inkstų funkcija

Buvo atliktas vienos dozės atviras klinikinis tyrimas, kurio metu vertinta sumažintos sitagliptino dozės (50 mg) farmakokinetika pacientų, sergančių įvairaus sunkumo lėtine inkstų liga, organizme, palyginti su farmakokinetika sveikų kontrolinės grupės tiriamųjų organizme. Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems buvo nustatytas lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, o taip pat pacientai, kuriems buvo GSLIL ir kuriems buvo atliekamos hemodializės procedūros. Be to, inkstų funkcijos sutrikimo įtaka sitagliptino farmakokinetikai 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems buvo lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (įskaitant GSLIL), buvo įvertinta populiacijų farmakokinetikos analizės metodu.

Lyginant su sveikais kontrolinės grupės tiriamaisiais, pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 60 ml/min iki < 90 ml/min.) arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 45 ml/min iki < 60 ml/min.), sitagliptino AUC plazmoje buvo padidėjęs atitinkamai maždaug 1,2 karto ir 1,6 karto. Kadangi toks padidėjimas nėra kliniškai reikšmingas, šiems pacientams dozės keisti nereikia.

Pacientų, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 30 ml/min. iki < 45 ml/min.), organizme sitagliptino AUC plazmoje buvo padidėjęs maždaug 2 kartus, o pacientų, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 30 ml/min.) ar kurie dėl GSLIL buvo gydomi hemodialize – maždaug 4 kartus. Hemodialize sitagliptino buvo pašalinta nedaug (13,5 % per 3–4 valandų hemodializę, kuri buvo pradėta, praėjus 4 val. po dozės suvartojimo). Norint pasiekti sitagliptino koncentraciją plazmoje panašią į tą, kuri susidaro pacientų, kurių inkstų funkcija yra normali, organizme, pacientus, kuriems GFG yra < 45 ml/min., rekomenduojama gydyti mažesnėmis dozėmis (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (≤ 9 balai pagal Child-Pugh skalę), sitagliptino dozės keisti nereikia. Nėra klinikinės gydymo patirties su pacientais, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (> 9 balai pagal Child-Pugh skalę). Vis dėlto nėra tikėtina, kad sunkus kepenų funkcijos sutrikimas galėtų paveikti sitagliptino farmakokinetiką, nes daugiausiai vaistinio preparato šalinama per inkstus.

Senyvi pacientai

Dėl amžiaus dozės keisti nereikia. Remiantis populiacijos farmakokinetikos duomenų, gautų I ir II fazės tyrimų metu, analize, amžius sitagliptino farmakokinetikai kliniškai reikšmingo poveikio nedarė. Senyvų (65–80 metų) žmonių kraujo plazmoje sitagliptino koncentracija buvo maždaug 19 % didesnė nei jaunesnių asmenų.

Vaikų populiacija

Buvo ištirtos farmakokinetinės sitagliptino savybės (skiriant vienkartines 50 mg, 100 mg ir 200 mg dozes) 2 tipo diabetu sergantiems vaikams (nuo 10 iki 17 metų). Šioje populiacijoje pagal dozę koreguotas sitagliptino AUC plazmoje buvo maždaug 18 % mažesnis, lyginant su AUC, nustatytu suvartojus 100 mg dozę suaugusiems pacientams, kurie serga 2 tipo cukriniu diabetu. Šis skirtumas, lyginant su suaugusiais pacientais, nelaikomas kliniškai reikšmingu, atsižvelgiant į plokščią farmakokinetikos ir farmakodinamikos (FK/FD) santykį tarp 50 mg ir 100 mg dozių. Su jaunesniais kaip 10 metų vaikais klinikinių sitagliptino tyrimų neatlikta.

Kitų grupių pacientai

Dėl lyties, rasės ar kūno masės indekso (KMI) dozės keisti nereikia. Remiantis bendra I fazės farmakokinetikos tyrimų duomenų ir populiacijos farmakokinetikos duomenų, gautų I ir II fazių tyrimų metu, analize, minėti veiksniai kliniškai reikšmingo poveikio sitagliptino farmakokinetikai nedaro.

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis poveikis graužikų inkstams ir kepenims pasireiškė tada, kai vaistinio preparato ekspozicija jų organizme buvo 58 kartus didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme. Poveikio nesukelianti ekspozicija graužikų organizme buvo 19 kartų didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme.

Žiurkėms, kurių organizme vaistinio preparato ekspozicija buvo 67 kartus didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme, buvo pastebėta priekinių dantų pokyčių. Remiantis 14 savaičių trukmės tyrimais su žiurkėmis, šio poveikio nesukelianti ekspozicija buvo 58 kartus didesnė už ekspoziciją, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme. Šių duomenų reikšmė žmogui nežinoma. Šunims, kurių organizme ekspozicija buvo 23 kartus didesnė už ekspoziciją, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme, pasireiškė laikinų su gydymu susijusių fizinių simptomų. Kai kurie iš jų rodo toksinį poveikį nervų sistemai, pvz., kvėpavimas prasižiojus, seilėtekis, vėmimas baltomis putomis, ataksija, drebulys, aktyvumo sumažėjimas ir (arba) kūprinimasis. Be to, histologiniu tyrimu nustatyta labai lengva ar lengva skeleto raumenų degeneracija vartojant dozes, kai ekspozicija buvo maždaug 23 kartus didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme. Šio pokyčio nesukelianti ekspozicija buvo 6 kartus didesnė už ekspoziciją, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme.

Ikiklinikinių tyrimų metu sitagliptino genotoksinio poveikio nepastebėta. Pelėms sitagliptinas kancerogeninio poveikio nesukėlė. Žiurkėms, kurių organizme ekspozicija buvo 58 kartus didesnė už ekspoziciją, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme, dažniau pasireiškė kepenų adenoma ar karcinoma. Įrodyta, jog žiurkėms toksinis poveikis kepenims koreliuoja su kepenų naviko atsiradimu, todėl tikėtina, kad šis kepenų naviko padažnėjimas žiurkėms buvo antrinis dėl šios didelės dozės sukelto lėtinio toksinio poveikio kepenims. Nemanoma, kad pastebėti navikiniai pokyčiai gali būti svarbūs gydant žmogų, nes saugumo ribos yra plačios (šių pokyčių nesukelianti ekspozicija yra 19 kartų didesnė už ekspoziciją, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme).

Nepageidaujamo poveikio žiurkių patelių ir patinų, sitagliptino vartojusių prieš poravimąsi ir poravimosi metu, vaisingumui nepastebėta.

Tyrimų su žiurkėmis metu nepageidaujamo poveikio vystymuisi prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu nepastebėta.

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų metu vaikingų žiurkių, kurių organizme ekspozicija buvo daugiau kaip 29 kartus didesnė už ekspoziciją, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme, vaisiui šiek tiek dažniau atsirado nuo vaistinio preparato priklausomų šonkaulių sklaidos trūkumų (ne visų šonkaulių išsivystymas, hipoplastiški ar banguoti šonkauliai). Toksinis poveikis vaikingoms triušių patelėms pasireiškė tada, kai jų organizme ekspozicija buvo daugiau kaip 29 kartus didesnė už ekspoziciją, kuri būna gydomąją dozę vartojančio žmogaus organizme. Kadangi saugumo ribos yra plačios, todėl šie duomenys reikšmingos rizikos žmogaus reprodukcinei funkcijai nerodo. Žindymo laikotarpiu į žiurkių pieną sitagliptinas išskiriamas reikšmingais kiekiais (kiekio piene ir plazmoje santykis yra 4:1).

FARMACINĖ INFORMACIJA

Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė (PH101, PH102)

Kalcio-vandenilio fosfatas

Krospovidonas B tipo

Magnio stearatas augalinės kilmės

Natrio stearilfumaratas

Tabletės plėvelė

Polivinilo alkoholis (E1203)

Makrogolis (E1521)

Talkas (E553b)

Titano dioksidas (E171)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

Tinkamumo laikas

2 metai.

Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.4 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Plėvele dengtos 25 mg, 50 mg ir 100 mg sitagliptino tabletės supakuotos į Al/PVC/PE/PVDC lizdines plokšteles. Pakuotėse yra po 14, 28, 30, 56, 84, 90 arba 98 plėvele dengtas tabletes.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

REGISTRUOTOJAS

PHARMAZAC S.A.

Anastasiou Zaroliagki 1 and Dimitriou Lambros 6, Kerateas Industrial Park, Veniza, Lavreotiki, Keratea, Attica, 190 01 , Graikija

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2026 m. kovo 18 d.

TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2026 m. kovo 26 d.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS SĄLYGOS

GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamintojo (-ų), atsakingo (-ų) už serijų išleidimą, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)

Remedica Ltd.

Aharnon Street, Limassol Industrial Estate

3056, Limassol

Kipras

arba

PHARMAZAC S.A.

Anastasiou Zaroliagki 1 and Dimitriou Lambros 6, Kerateas Industrial Park, Veniza, Lavreotiki, Keratea, Attica, 190 01 , Graikija

Su pakuote pateikiamame lapelyje nurodomas gamintojo, atsakingo už konkrečios serijos išleidimą, pavadinimas ir adresas.

B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

Receptinis vaistinis preparatas.

III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS

A. ŽENKLINIMAS

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS

KARTONO DĖŽUTĖ

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Meliglix 25 mg plėvele dengtos tabletės

Meliglix 50 mg plėvele dengtos tabletės

Meliglix 100 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinum

VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido, atitinkančio 25 mg sitagliptino.

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido, atitinkančio 50 mg sitagliptino.

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido, atitinkančio 100 mg sitagliptino.

PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

14 plėvele dengtų tablečių

28 plėvele dengtos tabletės

30 plėvele dengtų tablečių

56 plėvele dengtos tabletės

84 plėvele dengtos tabletės

90 plėvele dengtų tablečių

98 plėvele dengtos tabletės

VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.

Vartoti per burną.

SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm MMMM}

SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.

SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

PHARMAZAC S.A.

Anastasiou Zaroliagki 1 and Dimitriou Lambros 6, Kerateas Industrial Park, Veniza, Lavreotiki, Keratea, Attica, 190 01 , Graikija

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

<25 mg>

LT/1/26/5981/001 – N14

LT/1/26/5981/002 – N28

LT/1/26/5981/003 – N30

LT/1/26/5981/004 – N56

LT/1/26/5981/005 – N84

LT/1/26/5981/006 – N90

LT/1/26/5981/007 – N98

<50 mg>

LT/1/26/5982/001 – N14

LT/1/26/5982/002 – N28

LT/1/26/5982/003 – N30

LT/1/26/5982/004 – N56

LT/1/26/5982/005 – N84

LT/1/26/5982/006 – N90

LT/1/26/5982/007 – N98

<100 mg>

LT/1/26/5983/001 – N14

LT/1/26/5983/002 – N28

LT/1/26/5983/003 – N30

LT/1/26/5983/004 – N56

LT/1/26/5983/005 – N84

LT/1/26/5983/006 – N90

LT/1/26/5983/007 – N98

SERIJOS NUMERIS

Lot

PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistas.

VARTOJIMO INSTRUKCIJA

INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

Meliglix 25 mg

Meliglix 50 mg

Meliglix 100 mg

UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS

2D brūkšninis kodas su nurodytu unikaliu identifikatoriumi.

UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS

PC:

SN:

NN:

MINIMALI INFORMACIJA ANT LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ

LIZDINĖ PLOKŠTELĖ

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Meliglix 25 mg plėvele dengtos tabletės

Meliglix 50 mg plėvele dengtos tabletės

Meliglix 100 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinum

REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS

PHARMAZAC S.A.

TINKAMUMO LAIKAS

EXP{mm MMMM}

SERIJOS NUMERIS

Lot

KITA

B. PAKUOTĖS LAPELIS

Pakuotės lapelis: informacija pacientui

Meliglix 25 mg plėvele dengtos tabletės

Meliglix 50 mg plėvele dengtos tabletės

Meliglix 100 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.

- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

Kas yra Meliglix ir kam jis vartojamas

Kas žinotina prieš vartojant Meliglix

Kaip vartoti Meliglix

Galimas šalutinis poveikis

Kaip laikyti Meliglix

Pakuotės turinys ir kita informacija

Kas yra Meliglix ir kam jis vartojamas

Meliglix sudėtyje yra veikliosios medžiagos sitagliptino, kuris yra vaistų klasės, vadinamos DPP-4 inhibitoriais (dipeptidilpeptidazės-4 inhibitoriais), atstovas, mažinantis cukraus kiekį kraujyje suaugusiems pacientams, kuriems yra 2 tipo cukrinis diabetas.

Šis vaistas padeda padidinti insulino kiekį pavalgius ir sumažina paties organizmo gaminamo cukraus kiekį.

Jūsų gydytojas paskyrė šį vaistą, kad jis padėtų sumažinti cukraus kiekį kraujyje, kuris yra per didelis, nes sergate 2 tipo cukriniu diabetu. Šis vaistas gali būti vartojamas vienas arba kartu su kitais cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais (insulinu, metforminu, sulfonilurėjos dariniu ar glitazonais), kurių Jūs nuo cukrinio diabeto galbūt jau vartojate kartu laikydamiesi mitybos ir fizinio aktyvumo programos.

Kas yra 2 tipo cukrinis diabetas?

2 tipo cukrinis diabetas yra būklė, kai Jūsų organizmas gamina nepakankamai insulino, o insulinas, kurį Jūsų organizmas pagamina, neveikia taip gerai, kaip turėtų veikti. Be to, Jūsų organizmas gali gaminti per daug cukraus. Kai taip atsitinka, kraujyje cukraus (gliukozės) kiekis padidėja. Tai gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies, inkstų ligą, aklumą ir amputaciją.

Kas žinotina prieš vartojant Meliglix

Meliglix vartoti draudžiama:

jeigu yra alergija sitagliptinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Meliglix.

Pranešta apie kasos uždegimo (pankreatito) atvejus Meliglix vartojusiems pacientams (žr. 4 skyrių).

Jeigu Jums netikėtai ant odos susidarė pūslių, tai gali būti pūsliniu pemfigoidu vadinamos būklės požymis. Gydytojas gali Jums nurodyti nutraukti Meliglix vartojimą.

Pasakykite savo gydytojui, jeigu Jums buvo ar yra:

kasos liga (pavyzdžiui, pankreatitas);

tulžies akmenų, priklausomybė nuo alkoholio ar labai didelis trigliceridų (tam tikros rūšies riebalų) kiekis kraujyje. Šie sutrikimai gali padidinti tikimybę susirgti pankreatitu (žr. 4 skyrių);

1 tipo cukrinis diabetas;

diabetinė ketoacidozė (cukrinio diabeto komplikacija, kuomet labai padidėja cukraus kiekis kraujyje, greitai krenta kūno svoris, pasireiškia pykinimas arba vėmimas);

bet koks ankstesnis ar dabartinis inkstų funkcijos sutrikimas;

alerginė reakcija į Meliglix (žr. 4 skyrių).

Nėra tikėtina, kad šis vaistas pernelyg sumažintų cukraus kiekį kraujyje, nes jis neveikia, jeigu cukraus kraujyje yra mažai. Vis dėlto, jeigu šio vaisto vartojate kartu su sulfonilurėjos dariniu arba insulinu, gali per daug sumažėti cukraus kiekis kraujyje (pasireikšti hipoglikemija). Jūsų gydytojas gali sumažinti vartojamo sulfonilurėjos darinio arba insulino dozę.

Vaikams ir paaugliams

Vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai šio vaisto turi nevartoti. Jis nėra veiksmingas vaikams ir nuo 10 iki 17 metų paaugliams. Nežinoma, ar šis vaistas yra saugus ir veiksmingas jaunesniems kaip 10 metų vaikams.

Kiti vaistai ir Meliglix

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Būtinai pasakykite savo gydytojui, jeigu vartojate digoksino (vaisto nuo nereguliaraus širdies plakimo ir kitų širdies problemų). Gali reikėti patikrinti digoksino koncentraciją Jūsų kraujyje, jeigu kartu vartojate Meliglix.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Nėštumo metu šio vaisto vartoti negalima.

Ar šio vaisto patenka į žindyvės pieną, nežinoma. Jeigu žindote kūdikį ar planuojate tai daryti, šio vaisto vartoti negalima.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Šis vaistas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Tačiau gauta pranešimų apie svaigulį ir mieguistumą, kurie gali paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.

Šio vaisto vartojimas kartu su vaistais, vadinamais sulfonilurėjos dariniais, arba su insulinu gali sukelti cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą (hipoglikemiją), kuri gali pakenkti Jūsų gebėjimui vairuoti, valdyti mechanizmus arba dirbti nesant saugios atramos kojoms.

Meliglix sudėtyje yra natrio

Šio vaisto kiekvienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Kaip vartoti Meliglix

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Rekomenduojama dozė yra:

viena 100 mg plėvele dengta tabletė

vieną kartą per parą

vartoti per burną.

Jeigu Jums yra inkstų veiklos (funkcijos) sutrikimas, Jūsų gydytojas gali paskirti mažesnę dozę (pvz., 25 mg ar 50 mg).

Jūs galite šio vaisto vartoti nepriklausomai nuo valgymo ir gėrimo.

Jūsų gydytojas Jums gali paskirti šio vaisto vartoti vieno arba kartu su kitais cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais.

Tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti Jūsų organizmui geriau panaudoti kraujyje esantį cukrų. Vartojant Meliglix labai svarbu laikytis dietos ir palaikyti fizinį aktyvumą, kaip rekomendavo Jūsų gydytojas.

Ką daryti pavartojus per didelę Meliglix dozę

Jei išgėrėte didesnę šio vaisto dozę, nei gydytojo skirta, nedelsdami susisiekite su savo gydytoju.

Pamiršus pavartoti Meliglix

Jei pamiršote išgerti vaisto dozę, išgerkite ją tuoj pat, kai tik prisiminsite. Jei neprisiminėte iki kol bus atėjęs kitos dozės vartojimo laikas, pamirštąją dozę praleiskite ir kitas dozes vartokite įprastu metu. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.

Nustojus vartoti Meliglix

Vartokite šio vaisto tiek laiko, kiek skyrė Jūsų gydytojas, kad galėtumėte reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Nenustokite vartoti šio vaisto, prieš tai nepasitarę su savo gydytoju.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Pastebėję bet kurį iš toliau išvardintų sunkių šalutinių poveikių, NUSTOKITE vartoti Meliglix ir nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją, jeigu:

pasireiškė stiprus nepraeinantis pilvo skausmas (skrandžio srityje), kuris gali plisti į nugarą, (kartu gali pasireikšti ar nepasireikšti pykinimas ar vėmimas), nes tai gali būti kasos uždegimo (pankreatito) požymiai.

Jeigu Jums pasireiškė sunki alerginė reakcija (dažnis nežinomas), įskaitant išbėrimą, dilgėlinę, pūslelinę odoje ar odos lupimąsi bei veido, lūpų, liežuvio ir gerklės patinimą, kuris gali pasunkinti kvėpavimą arba rijimą, šio vaisto nebevartokite ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali Jums paskirti vaistų nuo alerginės reakcijos ir kitų vaistų nuo cukrinio diabeto.

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, kuriems gydymas metforminu buvo papildytas sitagliptinu:

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10asmenų): mažas cukraus kiekis kraujyje, pykinimas, pilvo pūtimas, vėmimas.

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų): skrandžio skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, mieguistumas.

Kai kuriems sitagliptino ir metformino derinio pradėjusiems vartoti pacientams pasireiškė įvairaus pobūdžio nemalonių pojūčių skrandyje (tokie sutrikimai buvo dažni).

Kai kuriems pacientams vartojusiems sitagliptino derinį su sulfonilurėjos dariniu ir metforminu pasireiškęs šalutinis poveikis:

Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti dažniau kaip 1 iš 10 asmenų): mažas cukraus kiekis kraujyje.

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): vidurių užkietėjimas.

Kai kuriems sitagliptino derinį su pioglitazonu vartojusiems pacientams pasireiškęs šalutinis poveikis:

Dažnai šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): pilvo pūtimas, rankų arba pėdų patinimas.

Kai kuriems sitagliptino derinį su pioglitazonu ir metforminu vartojusiems pacientams pasireiškęs šalutinis poveikis:

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): rankų arba kojų patinimas.

Kai kuriems sitagliptino derinį su insulinu (kartu su metforminu arba be jo) vartojusiems pacientams pasireiškęs šalutinis poveikis:

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): gripas.

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų): burnos džiūvimas.

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, klinikinių tyrimų metu arba po vaisto registracijos vartojusiems vien sitagliptino ir (arba) jo derinį su kitais vaistais nuo cukrinio diabeto:

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): mažas cukraus kiekis kraujyje, galvos skausmas, viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga, užsikimšusi arba varvanti nosis ir kartu gerklės skausmas, osteoartritas, rankos ar kojos skausmas.

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų): svaigulys, vidurių užkietėjimas, niežulys.

Reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų): sumažėjęs trombocitų (kraujo plokštelių) skaičius.

Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis): inkstų veiklos (funkcijos) sutrikimai (kartais reikalaujantys dializės), vėmimas, sąnarių skausmas, raumenų skausmas, nugaros skausmas, plaučių uždegimas (intersticinė plaučių liga), pūslinis pemfigoidas (tam tikro tipo odos pūslės).

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite užpildyti ir pateikti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais arba paskambinti nemokamu telefonu +370 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą..

Kaip laikyti Meliglix

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant lizdinės plokštelės ir dėžutės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

Pakuotės turinys ir kita informacija

Meliglix sudėtis

Veiklioji medžiaga yra sitagliptinas.

Meliglix 25 mg. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 25 mg sitagliptino.

Meliglix 50 mg. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino.

Meliglix 100 mg Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra sitagliptino hidrochlorido monohidrato, atitinkančio 100 mg sitagliptino.

Pagalbinės medžiagos yra: tabletės šerdis: mikrokristalinė celiuliozė (PH101, PH102), kalcio-vandenilio fosfatas, krospovidonas B tipo magnio stearatas augalinės kilmės, natrio stearilfumaratas. Tabletės plėvelės sudėtyje yra: polivinilo alkoholis (E1203), makrogolis (E1521), talkas (E553b), titano dioksidas (E171), raudonasis geležies oksidas (E172), geltonasis geležies oksidas (E172).

Meliglix išvaizda ir kiekis pakuotėje

Meliglix 25 mg: rausva, apvali 6,1 mm skersmens plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje yra įspaudas „25“, o kita pusė lygi.

Meliglix 50 mg: šviesiai rausva, apvali 8,1 mm skersmens plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje yra įspaudas „50“, o kita pusė lygi.

Meliglix 100 mg: šviesiai ruda, apvali 10,1 mm skersmens plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje yra įspaudas „100“, o kita pusė lygi.

Aliuminio-PVC/PE/PVDC lizdinės plokštelės. Pakuotėse yra po 14, 28, 30, 56, 84, 90 arba 98 plėvele dengtas tabletes

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas

PHARMAZAC S.A.

Anastasiou Zaroliagki 1 and Dimitriou Lambros 6, Kerateas Industrial Park, Veniza, Lavreotiki, Keratea, Attica, 190 01 , Graikija

Gamintojas

Remedica Ltd.

Aharnon Street, Limassol Industrial Estate

3056, Limassol

Kipras

arba

PHARMAZAC S.A.

Anastasiou Zaroliagki 1 and Dimitriou Lambros 6, Kerateas Industrial Park, Veniza, Lavreotiki, Keratea, Attica, 190 01 , Graikija

Šis vaistas Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2026-09-10.

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/.