Sitagliptin Teva 100 mg

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Sitagliptin Teva 25 mg plėvele dengtos tabletės

Sitagliptin Teva 100 mg plėvele dengtos tabletės

KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino malato, atitinkančio 25 mg sitagliptino.

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino malato, atitinkančio 100 mg sitagliptino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Sitagliptin Teva 25 mg plėvele dengtos tabletės

Rausvos spalvos, apvalios formos plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje įspaustas skaitmuo "S25", kita pusė lygi. Matmenys: tabletės skersmuo apie 5,7 mm.

Sitagliptin Teva 100 mg plėvele dengtos tabletės

Oranžinės spalvos, apvalios formos plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje yra vagelė ir įspaustas skaitmuo “S|100”, kitoje pusėje taip pat yra vagelė. Matmenys: tabletės skersmuo apie 9,7 mm.

100 mg tabletę galima padalyti į lygias dozes.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

Terapinės indikacijos

Sitagliptin Teva skirtas pagerinti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių pacientų glikemijos sureguliavimą.

Monoterapija:

pacientams, kuriems vien tik gydant dieta ir fiziniu krūviu glikemijos pakankamai sureguliuoti nepavyksta, o metforminas netinkamas dėl kontraindikacijų ar netoleravimo.

Gydymas dviem geriamaisiais vaistiniais preparatais, kai vartojamas sitagliptino derinys su:

metforminu tuo atveju, jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu ir vienu metforminu glikemijos sureguliuoti nepavyksta;

sulfonilurėjos dariniu tuo atveju, jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu ir didžiausia toleruojama vieno sulfonilurėjos darinio doze glikemijos sureguliuoti nepavyksta ir jeigu dėl kontraindikacijų arba netoleravimo negalima skirti metformino;

peroksisominių proliferatorių aktyvuojamų gama receptorių (PPARγ) agonistu (t. y., tiazolidinedionu) tuo atveju, jeigu PPARγ agonistas tinka ir jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu bei vienu PPARγ agonistu glikemijos sureguliuoti nepavyksta.

Gydymas trimis geriamaisiais vaistiniais preparatais, kai vartojamas sitagliptino derinys su:

sulfonilurėjos dariniu ir metforminu tuo atveju, jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu ir kartu šiais dviem vaistiniais preparatais glikemijos sureguliuoti nepavyksta;

PPARγ agonistu ir metforminu tuo atveju, jeigu PPARγ agonistas tinka ir jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu ir kartu šiais dviem vaistiniais preparatais glikemijos sureguliuoti nepavyksta.

Be to, Sitagliptin Teva taip pat skirtas pridėtiniam gydymui (kartu su metforminu arba be jo) papildant gydymą insulinu, kai dieta, fiziniu krūviu ir pastovia insulino doze glikemijos sureguliuoti nepavyksta.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Sitagliptino dozė yra 100 mg per parą. Vartojant metformino ir (arba) PPARγ agonisto derinį su sitagliptinu, reikia tęsti įprastinę metformino ir (arba) PPARγ agonisto dozę ir kartu paskirti Sitagliptin Teva.

Skiriant Sitagliptin Teva ir sulfonilurėjos darinio arba insulino derinį, svarstytinas sulfonilurėjos darinio arba insulino mažesnės dozės vartojimas, siekiant sumažinti hipoglikemijos riziką (žr. 4.4 skyrių).

Jeigu pacientas praleidžia Sitagliptin Teva dozę, ją jis turi išgerti tuoj pat, kai tik prisimena. Dvigubos dozės tą pačią parą vartoti negalima.

Ypatingos populiacijos

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Svarstant apie sitagliptino ir kito vaistinio preparato nuo cukrinio diabeto skyrimą pacientui, kurio inkstų funkcija yra sutrikusi, turi būti patikrintos jų skyrimo sąlygos.

Pacientams, sergantiems lengvu inkstų funkcijos sutrikimu (glomerulų filtracijos greitis [GFG] yra nuo ≥ 60 ml/min iki < 90 ml/min), dozės keisti nereikia.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 45 ml/min iki

< 60 ml/min), dozės keisti nereikia.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 30 ml/min iki

< 45 ml/min), sitagliptino dozė yra 50 mg vieną kartą per parą.

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 15 ml/min iki < 30 ml/min) arba galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (GFG < 15 ml/min), įskaitant tuos, kuriems reikia taikyti hemodializę ar peritoninę dializę, sitagliptino dozė yra 25 mg vieną kartą per parą. Vaistinį preparatą galima vartoti nepriklausomai nuo dializės atlikimo laiko.

Kadangi pagal inkstų funkciją dozę reikia koreguoti, rekomenduojama inkstų funkciją įvertinti prieš paskiriant sitagliptino ir periodiškai gydymo metu.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, sergantiems lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozės keisti nereikia. Su pacientais, sergančiais sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, gydymas Sitagliptin Teva netirtas, todėl jį skirti reikia atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Vis dėlto nesitikima, kad sunkus kepenų funkcijos sutrikimas paveiktų sitagliptino farmakokinetiką, nes jis daugiausia yra šalinamas per inkstus.

Senyviems pacientams

Priklausomai nuo amžiaus dozės keisti nereikia.

Vaikų populiacija

Sitagliptino negalima vartoti vaikams ir paaugliams nuo 10 iki 17 metų, kadangi duomenų apie veiksmingumą nepakanka. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Sitagliptino poveikis jaunesniems kaip 10 metų vaikams neištirtas.

Vartojimo metodas

Sitagliptin Teva galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrieji įspėjimai

Sitagliptino negalima vartoti 1 tipo cukrinio diabeto ar diabetinės ketoacidozės gydymui.

Ūminis pankreatitas

DPP-4 inhibitorių vartojimas yra susijęs su ūminio pankreatito išsivystymo rizika. Pacientus reikia įspėti, kad nuolatinis ir stiprus pilvo skausmas yra būdingas ūminio pankreatito simptomas.

Nutraukus sitagliptino vartojimą buvo stebimas pasveikimas nuo pankreatito (taikant palaikomąjį gydymą arba jo netaikant), tačiau gauta pranešimų ir apie labai retus nekrozinio ar hemoraginio pankreatito ir (arba) mirties atvejus. Jeigu yra įtariamas pankreatitas, sitagliptino ir kitų pankreatitą galinčių sukelti vaistinių preparatų vartojimą reikia nutraukti; jeigu pankreatitas yra patvirtinamas, gydymo sitagliptinu atnaujinti negalima. Pankreatitu sirgusius pacientus gydyti reikia atsargiai.

Hipoglikemija gydant sitagliptino ir kitų gliukozės kiekį kraujyje mažinančiais vaistinių preparatų deriniais

Klinikinių tyrimų metu gydant vien sitagliptinu arba jo ir vaistinių preparatų, kurie, kiek žinoma, nesukelia hipoglikemijos (t. y. metforminu ir (arba) PPARγ agonistu) deriniu, sitagliptino vartojusiems pacientams hipoglikemijos dažnis buvo panašus kaip ir vartojusiems placebo. Pacientams vartojusiems sitagliptino ir insulino arba sulfonilurėjos darinio derinį stebėtą hipoglikemija. Todėl, norint sumažinti hipoglikemijos riziką, svarstytinas mažesnės sulfonilurėjos darinio arba insulino dozės vartojimas (žr. 4.2 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Sitagliptinas šalinamas per inkstus. Norint pasiekti sitagliptino koncentraciją plazmoje panašią į tą, kuri būna pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali, organizme, pacientus, kurių GFG yra < 45 ml/min, arba tuos, kurie serga GSIL ir kuriems reikia taikyti hemodializę ar peritoninę dializę,

rekomenduojama gydyti mažesnėmis dozėmis (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Svarstant sitagliptino ir kito vaistinio preparato nuo cukrinio diabeto skyrimą pacientui, kurio inkstų funkcija yra sutrikusi, turi būti patikrintos jų skyrimo sąlygos.

Padidėjusio jautrumo reakcijos

Vaistiniam preparatui patekus į rinką sitagliptino vartojusiems pacientams buvo nustatyta sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų. Šios reakcijos pasireiškė anafilaksija, angioedema ir eksfoliaciniais odos sutrikimais, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą. Šios reakcijos pasireiškė per pirmus 3 mėnesius nuo gydymo pradžios, o keletą atvejų – po pirmos dozės. Įtarus padidėjusio jautrumo reakciją sitagliptino vartojimą reikia nutraukti. Būtina įvertinti kitas galimas reiškinio priežastis ir, paskirti alternatyvų cukrinio diabeto gydymą.

Buliozinis (pūslinis) pemfigoidas

Poregistracinio stebėjimo metu buvo gauta pranešimų apie pūslinio pemfigoido pasireiškimo atvejus pacientams, kurie vartojo DPP-4 inhibitorių, įskaitant sitagliptiną. Jeigu įtariama, kad pasireiškė pūslinis pemfigoidas, sitagliptino vartojimą reikia nutraukti.

Natris

Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistinių preparatų poveikis sitagliptinui

Toliau pateikti klinikiniai duomenys rodo, kad reikšmingos sitagliptino sąveikos su kitais kartu vartojamais vaistiniais preparatais rizika yra maža.

Tyrimai in vitro rodo, kad svarbiausias fermentas, vykdantis ribotą sitagliptino metabolizmą yra CYP3A4, dalyvaujant ir CYP2C8. Pacientų, kurių inkstų funkcija normali, organizme metabolizmas, įskaitant vykdomą CYP3A4, sitagliptino klirensui turi mažą įtaką. Metabolizmas sitagliptino eliminacijai gali būti reikšmingesnis esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui arba galutinės stadijos inkstų ligai (GSIL). Dėl to gali būti, kad stiprūs CYP3A4 inhibitoriai, pvz., ketokonazolas, itrakonazolas, ritonaviras, klaritromicinas, gali keisti sitagliptino farmakokinetiką pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba sergančių GSIL, organizme. Stiprių CYP3A4 inhibitorių poveikis esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui klinikinių tyrimų metu vertintas nebuvo.

Pernašos tyrimai in vitro parodė, kad sitagliptinas yra P-glikoproteino ir organinių anijonų transporterio-3 (angl. organic anion transporter-3, OAT3) substratas. Sitagliptino pernašą, dalyvaujant OAT3, in vitro slopino probenecidas, tačiau manoma, kad kliniškai reikšmingos sąveikos rizika yra maža. Vartojimas kartu su OAT3 inhibitoriais in vivo netirtas.

Metforminas. 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų, kartotinai vartojančių 1 000 mg metformino dozę 2 kartus per parą ir kartu 50 mg sitagliptino, organizme sitagliptino farmakokinetika reikšmingai nekito.

Ciklosporinas. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinamas stipraus P-glikoproteino inhibitoriaus ciklosporino poveikis sitagliptino farmakokinetikai. Išgėrus kartu vieną 100 mg sitagliptino dozę ir vieną 600 mg ciklosporino dozę, sitagliptino plotas po kreive kraujo plazmoje priklausomai nuo laiko (angl. Area Under the Curve, AUC) ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (C_max) padidėjo atitinkamai apie 29 % ir 68 %. Šie sitagliptino farmakokinetikos pokyčiai nebuvo laikomi kliniškai reikšmingais. Sitagliptino klirensas inkstuose reikšmingai nekito. Todėl reikšmingos sąveikos su kitais P-glikoproteino inhibitoriais neturėtų pasireikšti.

Sitagliptino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Digoksinas. Sitagliptinas šiek tiek paveikė digoksino koncentraciją plazmoje. 10 dienų kasdien vartojus po 0,25 mg digoksino kartu su 100 mg sitagliptino, digoksino PPK padidėjo vidutiniškai 11 %, C_max – vidutiniškai 18 %. Digoksino dozės keisti nerekomenduojama. Vis dėlto sitagliptino ir digoksino deriniu gydomus pacientus, kuriems yra digoksino toksinio poveikio rizika, dėl šios sąveikos reikia stebėti.

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad sitagliptinas CYP450 izofermentų neslopina ir neindukuoja.

Klinikinių tyrimų metu sitagliptinas reikšmingai metformino, gliburido, simvastatino, rosiglitazono, varfarino ar geriamųjų kontraceptikų farmakokinetikos reikšmingai nekeitė ir tai rodo, kad in vivo jo polinkis į sąveiką su CYP3A4, CYP2C8 ar CYP2C9 substratais bei organinių katijonų nešikliais yra mažas. Sitagliptinas gali in vivo silpnai slopinti P-glikoproteiną.

Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie sitagliptino vartojimą nėštumo metu nepakanka. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė didelių dozių toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Kadangi klinikinių duomenų apie vartojimą nėštumo metu nepakanka, nėščioms moterims sitagliptino skirti negalima.

Žindymas

Nežinoma, ar sitagliptino išsiskiria su žindyvės pienu. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad sitagliptino išsiskiria su žindyvės pienu. Žindymo laikotarpiu sitagliptino vartoti negalima.

Vaisingumas

Tyrimų su gyvūnais duomenys sitagliptino nepageidaujamo poveikio patinų ir patelių vaisingumui neparodė. Duomenų apie žmones nėra.

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Sitagliptinas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.Vis dėlto vairuojant ar valdant mechanizmus reikia atsižvelgti į tai, kad buvo pastebėtas svaigulys ir mieguistumas.

Be to, pacientus reikia įspėti apie galimą hipoglikemijos riziką, vartojant sitagliptino ir sulfonilurėjos darinio arba insulino derinį.

Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Gauta pranešimų apie pastebėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, įskaitant pankreatitą ir padidėjusio jautrumo reakcijas. Vartojant sitagliptino ir sulfonilurėjos darinio derinį, hipoglikemija buvo pastebėta 4,7 % - 13,8 %, o derinį su insulinu – 9,6 % (žr. 4.4 skyrių).

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Nepageidaujamos reakcijos yra išvardintos žemiau (1 lentelė) pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo

≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis placebu kontroliuotų sitagliptino monoterapijos klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui esant rinkoje

^* Nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos vaistą pateikus į rinką.

^† žr. 4.4 skyrių.

^‡ žiūrėkite toliau sk. TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Be anksčiau aprašytų nepageidaujamų reakcijų į vaistą, mažiausiai 5 % ir daugiau sitagliptinu gydytų pacientų pastebėti nepageidaujami reiškiniai, nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, buvo viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir nazofaringitas. Papildomi nepageidaujami reiškiniai, nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, kurie dažniau pasireiškė sitagliptinu gydytiems pacientams (nesiekė 5 %, tačiau pasireiškė daugiau kaip 0,5 % didesniu dažniu sitagliptino grupėje, nei kontrolinėje grupėje), buvo osteoartritas ir galūnių skausmas.

Klinikinių tyrimų metu kai kurios nepageidaujamos reakcijos dažniau buvo stebėtos vartojusiems sitagliptino derinį su kitais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto, nei sitagliptino monoterapijos tyrimų metu. Tai buvo hipoglikemija (labai dažna vartojant derinį su sulfonilurėjos dariniu ir metforminu), gripas (dažnas vartojant kartu su insulinu (kartu su metforminu arba be jo)), pykinimas ir vėmimas (dažnas vartojant kartu su metforminu), vidurių pūtimas (dažnas vartojant kartu su metforminu arba pioglitazonu), vidurių užkietėjimas (dažnas vartojant derinį su sulfonilurėjos dariniu ir metforminu), periferinė edema (dažna vartojant kartu su pioglitazonu arba derinį su pioglitazonu ir metforminu), mieguistumas ir viduriavimas (nedažni vartojant kartu su metforminu) bei burnos džiūvimas (nedažni vartojant kartu su insulinu (kartu su arba be metformino)).

Vaikų populiacija

Sitagliptino klinikinių tyrimų su 2 tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais nuo 10 iki 17 metų duomenimis, nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus į nustatytąjį suaugusiesiems.

TECOS širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas

Į Širdies ir kraujagyslių baigčių vartojant sitagliptino vertinimo tyrimą (angl. Trial Evaluating Cardiovascular Outcomes with Sitagliptin (TECOS)) įtraukti 7332 pacientai buvo gydomi sitagliptino 100 mg per parą (arba 50 mg per parą, jeigu pradinis GFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m² kūno paviršiaus ploto) doze, o 7339 pacientai, ketinimo gydyti populiacijoje, vartojo placebo. Abu vaistiniai preparatai buvo paskirti papildomai prie įprastos priežiūros, vykdytos pagal regioninius HbA_1c ir širdies ir kraujagyslių (ŠK) ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus.

Bendrasis sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis sitagliptino ir placebo vartojusiems pacientams buvo panašus.

Ketinimo gydyti populiacijoje tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą jau buvo gydomi insulinu ir (arba) sulfonilurėjos dariniu, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 2,7 %, o placebo vartojusių - 2,5 %; tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą nevartojo insulino ir (arba) sulfonilurėjos darinio, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 1,0 %, o placebo vartojusių - 0,7 %. Patvirtinto pankreatito reiškinių dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 0,3 %, o placebo vartojusių - 0,2 %.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).

Perdozavimas

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų su sveikais asmenimis metu buvo skiriamos ne didesnės kaip 800 mg vienkartinės sitagliptino dozės. Vieno tyrimo metu 800 mg sitagliptino dozė minimaliai pailgino QTc intervalą, tačiau pailgėjimas nelaikomas reikšmingu kliniškai. Didesnės kaip 800 mg dozės vartojimo patirties klinikinių tyrimų metu nėra. I fazės kartotinų dozių tyrimų metu, vartojant ne didesnes kaip 600 mg per parą iki 10 dienų laikotarpiu ir 400 mg per parą iki 28 dienų laikotarpiu sitagliptino dozes, su doze susijusių nepageidaujamų reakcijų nenustatyta.

Perdozavimo atveju reikia taikyti įprastines palaikomąsias priemones, pvz., neabsorbuoto vaistinio preparato šalinimą iš virškinimo trakto, klinikinės būklės stebėjimą (įskaitant EKG užrašymą) ir, jei reikia, palaikomąjį gydymą.

Dializuojant sitagliptino iš organizmo pašalinama nedaug. Klinikinių tyrimų metu vienos 3-4 valandų trukmės hemodializės metu buvo pašalinta maždaug 13,5 % dozės. Jei kliniškai tinka, hemodializę būtų galima prailginti. Ar sitagliptino galima pašalinti peritonine dialize, nežinoma.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistai cukriniam diabetui gydyti, dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitoriai, ATC kodas – A10BH01.

Veikimo mechanizmas

Sitagliptinas priklauso geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų klasei, kuri vadinama dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitoriais. Glikemijos sureguliavimo pagerėjimas vartojant šį vaistinį preparatą galėtų būti susijęs su aktyvių hormonų inkretinų kiekio padidėjimu. Inkretinų, įskaitant į gliukagoną panašų peptidą-1 (GPP-1) ir nuo gliukozės priklausantį insulinotropinį polipeptidą (GIP), visą dieną išskiria žarnynas, o jų kiekis didėja dėl atsako į maistą. Inkretinai yra endogeninės sistemos, kurios dalyvauja fiziologiniame gliukozės homeostazės reguliavime, dalis. Kai gliukozės koncentracija kraujyje yra normali arba padidėjusi, GPP-1 ir GIP padidina insulino gamybą ir išskyrimą iš kasos beta ląstelių, intraląsteliniu signaliniu keliu, kuriame dalyvauja ciklinis AMF. 2 tipo cukrinio diabeto gydymas gyvūnų modeliuose panaudojant GPP-1 ar DPP-4 rodo, kad pagerėja beta ląstelių atsakas į gliukozę, stimuliuojama insulino gamyba ir išskyrimas. Esant didesnei insulino koncentracijai, padidėja gliukozės patekimas į audinius. Be to, GPP-1 sumažina gliukagono sekreciją iš kasos alfa-ląstelių. Dėl sumažėjusios gliukagono koncentracijos ir kartu padidėjusio insulino kiekio sumažėja gliukozės gamyba kepenyse, todėl sumažėja ir jos koncentracija kraujyje. GPP-1 ir GIP poveikis priklauso nuo gliukozės, todėl tuo atveju, kai jos koncentracija maža, GPP-1 sukeliamo insulino išsiskyrimo stimuliavimo ir gliukagono sekrecijos slopinimo, nepasireiškia. Kai gliukozės koncentracija tampa didesnė už normalią, sustiprėja tiek GPP-1, tiek GIP sukeliamas insulino sekrecijos stimuliavimas. Be to, GPP-1 netrikdo normalaus gliukagono atsako į hipoglikemiją. GPP-1 ir GIP aktyvumą riboja fermentas DPP-4, kuris hormonus inkretinus hidrolizės būdu greitai verčia neaktyviais produktais. Sitagliptinas neleidžia fermentui DPP-4 hidrolizuoti hormonus inkretinus, todėl kraujo plazmoje padidėja aktyvių GPP-1 ir GIP formų koncentracija. Didindamas aktyvių inkretinų kiekį, sitagliptinas didina insulino išskyrimą ir mažina gliukagono kiekį priklausomai nuo gliukozės koncentracijos. 2 tipo diabetu sergantiems pacientams hiperglikemijos metu šie insulino ir gliukagono kiekių pokyčiai lemia hemoglobino A_1c (HbA_1c) bei gliukozės koncentracijos sumažėjimą nevalgius ir po valgio. Nuo gliukozės priklausomas sitagliptino veikimo mechanizmas skiriasi nuo sulfonilurėjos darinių, kurie didina insulino sekreciją, net ir tuo atveju, kai gliukozės koncentracija yra maža, todėl gali sukelti hipoglikemiją tiek sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, tiek sveikiems asmenims. Sitagliptinas yra stiprus ir labai selektyvus fermento DPP-4 inhibitorius ir į šį fermentą labai panašių DPP-8 bei DPP-9 fermentų jo terapinė koncentracija neslopina.

Sveikų asmenų dviejų dienų trukmės tyrimo metu, vartojant vien sitagliptino padidėjo aktyvaus GPP-1 koncentracija, tuo tarpu, vartojant vien metformino, vienodu dydžiu padidėjo aktyvaus ir bendrojo GPP-1 koncentracijos. Sitagliptino vartojant kartu su metforminu, nustatytas papildomas poveikis aktyvaus GPP-1 koncentracijai. Sitagliptinas, bet ne metforminas, padidino aktyvaus GIP koncentraciją.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Apskritai, 2 tipo diabetu sergantiems suaugusiems pacientams sitagliptinas pagerino glikemijos sureguliavimą tiek gydant vien sitagliptinu, tiek ir jo deriniu (žr. 2 lentelę).

Dviejų tyrimų metu buvo vertintas sitagliptino monoterapijos veiksmingumas ir saugumas. Dviejų tyrimų (vienas 18, kitas – 24 savaičių trukmės) metu vartojant vieną kartą per parą 100 mg sitagliptino dozę, reikšmingai pagerėjo HbA_1c, gliukozės kiekis kraujo plazmoje nevalgius ir gliukozės kiekis kraujo plazmoje, praėjus 2 valandoms po valgio, palyginti su placebu. Buvo stebimas reikšmingas beta ląstelių funkcijos pakaitinių žymenų, tarp jų ir HOMA-β (angl. Homeostasis Model Assessment-β), proinsulino ir insulino santykio bei beta ląstelių reaktyvumo, nustatyto pagal dažnus maisto toleravimo testus, rodmenų pagerėjimas. Sitagliptinu gydytiems pacientams hipoglikemijos dažnis buvo panašus į placebo sukeliamą dažnį. Abiejų tyrimų metu sitagliptino vartojusių pacientų kūno svoris nepadidėjo, o vartojusių placebo truputį sumažėjo.

Dviejų 24 savaičių trukmės klinikinių tyrimų metu vartojant papildomai sitagliptino vieną kartą per parą 100 mg doze kartu su metforminu (pirmas tyrimas) arba pioglitazonu (kitas tyrimas) glikemijos rodmenys buvo reikšmingai geresni palyginti su placebo. Kūno svorio pokyčiai, palyginti su pradiniu, sitagliptinu gydytų pacientų ir placebo grupėse buvo panašūs. Šio tyrimo metu hipoglikemijos epizodų dažnis sitagliptino ir placebo grupėse buvo panašus.

24 savaičių trukmės placebu kontroliuojamo tyrimo metu buvo vertintas sitagliptino (100 mg kartą per parą) veiksmingumas ir saugumas tuo atveju, kai juo buvo papildytas gydymas vien glimepiridu arba glimepirido ir metformino deriniu. Gydymą vien glimepiridu ar glimepirido ir metformino deriniu papildžius sitagliptinu, reikšmingai pagerėjo glikemijos parametrai. Sitagliptinu, palyginti su placebu, gydytiems pacientams saikingai padidėjo kūno svoris.

26 savaičių trukmės placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas buvo sudarytas siekiant įvertinti sitagliptino (vieną kartą per parą vartojamos 100 mg dozės) saugumą ir veiksmingumą, papildant juo gydymą pioglitazono ir metformino deriniu. Gydymo pioglitazono ir metformino deriniu papildymas sitagliptinu reikšmingai pagerino glikemijos parametrus. Sitagliptiną ir placebą vartojusių pacientų kūno masės pokytis nuo buvusios prieš pradedant tyrimą buvo panašus. Hipoglikemijos dažnis sitagliptiną ir placebą vartojusiems pacientams taip pat buvo panašus.

24 savaičių trukmės placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas buvo sudarytas siekiant įvertinti sitagliptino (vieną kartą per parą vartojamos 100 mg dozės) saugumą ir veiksmingumą, papildant juo gydymą insulinu (pastovia doze mažiausiai 10 savaičių) su metforminu arba be jo (mažiausiai 1500 mg). Pacientams, vartojusiems mišraus veikimo insulino, vidutinė paros dozė buvo 70,9 vieneto per parą. Pacientams, vartojusiems ne mišraus veikimo insulino (vidutinės veikimo trukmės arba ilgo veikimo), vidutinė paros dozė buvo 44,3 vieneto per parą. Gydymo papildymas sitagliptinu lėmė reikšmingą glikemijos rodmenų pagerėjimą.

Nė vienoje grupėje reikšmingų kūno masės pokyčių, lyginant su buvusia prieš pradedant tyrimą, nebuvo.

24 savaičių trukmės placebu kontroliuojamo pradinio gydymo faktorialaus tyrimo metu pacientams, 2 kartus per parą vartojusiems 50 mg sitagliptino dozės ir metformino (po 500 mg arba 1000  mg 2 kartus per parą) derinį, reikšmingai pagerėjo glikemijos parametrai, palyginti su taikyta monoterapija bet kuriuo iš minėtų vaistinių preparatų. Sitagliptino ir metformino deriniu gydytų pacientų kūno svorio sumažėjimas buvo panašus, kaip vartojusių vien metformino arba placebo. Tiriamųjų, vartojusių tik sitagliptino kūno svoris nepakito. Visų grupių tiriamiesiems hipoglikemijos dažnis buvo panašus.

2 lentelė. HbA_1c kiekio pokyčiai placebu kontroliuojamų monoterapijos ir gydymo deriniu tyrimų metu*

* Visi gydyti pacientai (ketinimo gydyti [angl. intention-to-treat] analizė).

† Mažiausiųjų kvadratų vidurkiai, koreguoti pagal ankstesnį glikemiją mažinantį gydymą ir bazinę reikšmę.

‡ p<0,001 palyginti su placebu arba placebu ir gydymu deriniu.

§ HbA_1c (%) 18-ąją savaitę.

^IIHbA_1c (%) 24-ąją savaitę.

# HbA_1c (%) 26-ąją savaitę.

^¶Mažiausiųjų kvadratų vidurkiai koreguoti pagal gydymą metforminu pirmojo vizito metu (taip arba ne), pagal gydymą insulinu pirmojo vizito metu (mišrus, lyginant su nemišriu [vidutinės veikimo trukmės arba ilgo veikimo trukmės insulinas] ir bazinę reikšmę. Sąveikos pagal gydymo sluoksnius (metformino ir insulino vartojimas) nebuvo reikšmingos (p > 0,10).

24 savaičių aktyviu palyginamuoju vaistiniu preparatu (metforminu) kontroliuoto tyrimo tikslas buvo įvertinti sitagliptino 100 mg vieną kartą per parą dozės (N = 528) veiksmingumą ir saugumą, palyginus su metforminu (N = 522) pacientams, kuriems dieta ir fiziniu krūviu glikemijos pakankamai sureguliuoti nepavyko ir kurie negavo antihiperglikeminio gydymo (mažiausiai 4 mėnesius buvo negydomi). Vidutinė metformino dozė buvo 1900 mg per parą. HbA_1c sumažėjimas nuo vidutinio pradinio 7,2 % dydžio buvo -0,43 % vartojant sitagliptiną ir -0,57 % vartojant metforminą (analizė pagal protokolą). Bendras virškinimo trakto nepageidaujamų reakcijų, vertintų kaip susijusių su vaistiniu preparatu, dažnis sitagliptinu gydytiems pacientams buvo 2,7 %, palyginti su 12,6 % gydytiesiems metforminu. Hipoglikemijos dažnis gydymo grupėse reikšmingai nesiskyrė (sitagliptino 1,3 %, metformino 1,9 %). Kūno svoris sumažėjo nuo pradinio dydžio abiejose grupėse (sitagliptino -0,6 kg, metformino -1,9 kg).

Tyrimu, kurio metu buvo palygintas papildomos kartą per parą vartojamos 100 mg sitagliptino dozės arba glipizido (sulfonilurėjos darinio) veiksmingumas ir saugumas pacientams, kuriems gydymo vien metforminu metu gliukozės kiekis kraujyje buvo nepakankamai sureguliuojamas, nustatyta, kad sitagliptinas HbA_1c kiekį sumažino panašiai kaip glipizidas. Vidutinė glipizido paros dozė, kurią vartojo lyginamosios grupės tiriamieji, buvo 10 mg ir apytikriai 40 % pacientų visu tyrimo laikotarpiu reikėjo ≤ 5 mg per parą dozės. Tačiau dėl nepakankamo veiksmingumo gydymą sitagliptinu nutraukė daugiau pacientų, negu gydymą glipizidu. Sitagliptino vartojusių pacientų kūno svoris, palyginti su baziniu, tyrimo metu reikšmingai sumažėjo, glipizido vartojusių pacientų - reikšmingai padidėjo (atitinkamai -1,5 kg ir +1,1 kg). Šio tyrimo metu insulino gamybos ir išskyrimo efektyvumo žymuo, t. y., proinsulino ir insulino santykis, gydant sitagliptinu pagerėjo, o gydant glipizidu pablogėjo. Sitagliptino vartojusiems pacientams hipoglikemijos dažnis (4,9 %) buvo reikšmingai mažesnis negu vartojusiems glipizido (32 %).

24 savaičių trukmės placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 660 pacientų, buvo skirtas įvertinti insuliną organizme tausojantį sitagliptino (vartojant 100 mg vieną kartą per parą) veiksmingumą ir saugumą, paskyrus jį terapijos insulinu sustiprinimo laikotarpiu prie gydymo insulinu glarginu kartu su metforminu (mažiausiai 1500 mg) arba be jo. Prieš pradedant tyrimą vidutinis HbA_1c buvo 8,74 %, vidutinė insulino dozė – 37 TV per parą. Pacientai buvo išmokyti koreguoti insulino glargino dozę remiantis gliukozės koncentracija nevalgius kraujyje iš įdurto piršto. 24-ą savaitę sitagliptinu gydytiems pacientams kasdieninės insulino dozės padidėjimas buvo 19 TV per parą, o placebu gydytiems pacientams – 24 TV per parą. HbA_1c sumažėjimas sitagliptino ir insulino deriniu (kartu su metforminu arba be jo) gydytiems pacientams buvo 1,31 %, palyginti su 0,87 % placebo ir insulino deriniu (kartu su metforminu arba be jo) gydytų pacientų, o skirtumas tarp jų yra -0,45 % (95 % PI: 0,60; 0,29). Hipoglikemijos dažnis sitagliptino ir insulino deriniu (kartu su metforminu arba be jo) gydytiems pacientams buvo 25,2 %, o placebo ir insulino deriniu (kartu su metforminu arba be jo) gydytiems pacientams - 36,8 %. Šį skirtumą iš esmės lėmė placebo grupėje buvusių pacientų, patyrusių tris arba daugiau hipoglikemijos epizodų, didesnė procentinė dalis (9,4 %, palyginus su 19,1 %). Sunkios hipoglikemijos dažnis nesiskyrė.

Su pacientais, kuriems buvo vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, buvo atliktas klinikinis tyrimas, kurio metu palyginta sitagliptino 25 mg ar 50 mg vieną kartą per parą dozė su glipizido nuo 2,5 mg iki 20 mg per parą doze. Tyrime dalyvavusiems 423 pacientams nustatytas lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas (apytikriai apskaičiuotasis glomerulų filtracijos greitis [aGFG] buvo mažesnis nei 50 ml/min). Nuo buvusio prieš pradedant tyrimą per 54 savaites HbA_1c gydant sitagliptinu vidutiniškai sumažėjo -0,76 %, gydant glipizidu -0,64 % (analizė pagal protokolą). Sitagliptino 25 mg arba 50 mg vieną kartą per parą dozių veiksmingumo ir saugumo pobūdis šiame tyrime iš esmės buvo panašus į stebėtą kituose monoterapijos tyrimuose, kuriuose dalyvavusių pacientų inkstų funkcija buvo normali. Hipoglikemijos dažnis sitagliptino grupėje (6,2 %) buvo reikšmingai mažesnis, nei glipizido grupėje (17,0 %). Be to, kūno svorio pokyčio nuo buvusio prieš pradedant tyrimą skirtumas tarp grupių taip pat buvo reikšmingas (sitagliptino grupėje -0,6 kg, o glipizido grupėje +1,2 kg).

Kitas klinikinis tyrimas, kurio metu buvo palyginta sitagliptino 25 mg vieną kartą per parą dozė su glipizido dozėmis nuo 2,5 mg iki 20 mg per parą, buvo atliktas su 129 dėl GSIL dializuojamais pacientais. Nuo buvusio prieš pradedant tyrimą per 54 savaites HbA_1c sumažėjo gydant sitagliptinu vidutiniškai -0,72 %, o gydant glipizidu -0,87 %. Sitagliptino 25 mg vieną kartą per parą dozės veiksmingumo ir saugumo pobūdis šiame tyrime iš esmės buvo panašus į stebėtą kituose monoterapijos tyrimuose, kuriuose dalyvavusių pacientų inkstų funkcija buvo normali. Hipoglikemijos dažnis tarp gydymo grupių reikšmingai nesiskyrė (sitagliptino grupėje 6,3 %, glipizido – 10,8 %).

Kitame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtiniu inkstų funkcijos sutrikimu (KK < 50 ml/min) sirgęs 91 pacientas, gydymo sitagliptino 25 mg ar 50 mg vieną kartą per parą doze saugumas ir toleravimas apskritai buvo panašus į placebo. Be to, po 12 savaičių vidutinis HbA_1c (sitagliptino grupėje -0,59 %, o placebo grupėje -0,18 %) ir gliukozės koncentracijos plazmoje nevalgius (sitagliptino grupėje -25,5 mg/dl; placebo grupėje -3,0 mg/dl) sumažėjimas apskritai buvo panašus į stebėtą kituose monoterapijos tyrimuose, kuriuose dalyvavusių pacientų inkstų funkcija buvo normali (žr. 5.2 skyrių).

Atsitiktinių imčių TECOS klinikinio tyrimo metu ketinimo gydyti populiacijos dydis buvo 14671 ŠK liga sergantis pacientas, kurių HbA1c buvo nuo ≥ 6,5 iki 8,0 %; 7332 tiriamieji buvo gydyti sitagliptinu 100 mg per parą (arba 50 mg per parą, jeigu pradinis aGFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m² kūno paviršiaus ploto) doze ir 7339 - placebu, kai abu vaistiniai preparatai buvo paskirti papildomai prie įprastos priežiūros, vykdytos pagal regioninius HbA_1c ir ŠK ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus. Pacientai, kurių aGFG buvo < 30 ml/min/1,73 m² kūno paviršiaus ploto, į šį tyrimą nebuvo įtraukti. Tiriamojoje populiacijoje buvo įtraukti 2004 75 metų ir vyresni pacientai bei 3324 pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi (aGFG < 60 ml/min/1,73 m² kūno paviršiaus ploto). Šio tyrimo metu bendrasis apytikriai apskaičiuotas vidutinis (SN) HbA_1c skirtumas tarp sitagliptino ir placebo grupių buvo 0,29 % (0,01), 95 % PI (-0,32; -0,27); p < 0,001.

Pagrindinė širdies ir kraujagyslių vertinamoji baigtis buvo sudėtinė, sudaryta iš kardiovaskulinės mirties, nemirtino miokardo infarkto, nemirtino insulto ar hospitalizacijos dėl nestabilios krūtinės anginos pirmojo pasireiškimo. Antrinės širdies ir kraujagyslių vertinamosios baigtys buvo kardiovaskulinės mirties, nemirtino miokardo infarkto ar nemirtino insulto pirmasis pasireiškimas; pagrindinės vertinamosios baigties atskirų komponentų pirmasis pasireiškimas; mirtingumas dėl bet kokios priežasties; hospitalizacija dėl stazinio širdies nepakankamumo.

2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams po stebėsenos laikotarpio, kurio trukmės mediana buvo 3 metai, sitagliptinas, pridėtas prie įprastos priežiūros, sunkių nepageidaujamų ŠK reiškinių arba hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo rizikos nepadidino, palyginus su įprasta priežiūra be sitagliptino (3 lentelė).

3 lentelė. Sudėtinių širdies ir kraujagyslių vertinamųjų baigčių ir svarbiausiųjų antrinių vertinamųjų baigčių dažniai

^* Dažnis per 100 paciento metų apskaičiuotas taip: 100 × (iš viso pacientų, patyrusių 1 ar daugiau reiškinių tinkamų stebėsenos laikotarpiu per visą paciento stebėsenos laikotarpį metais).

^† Remiantis Cox modeliu, suskirstant pagal regioną. Sudėtinių vertinamųjų baigčių p-vertės atitinka „neprastesnio“ tyrimo, kuriuo siekiama įrodyti, kad rizikos santykis yra mažesnis nei 1,3. Visų kitų vertinamųjų baigčių p-vertės atitinka rizikos santykio skirtumų testą.

^‡ Hospitalizavimo dėl širdies nepakankamumo analizė buvo pakoreguota pagal prieš pradedant tyrimą buvusį širdies nepakankamumą.

Vaikų populiacija

Buvo atliktas 54 savaičių trukmės, dvigubai koduotas tyrimas, siekiant įvertinti kartą per parą skiriamos 100 mg sitagliptino dozės veiksmingumą ir saugumą vaikams (nuo 10 iki 17 metų), kurie sirgo 2 tipo diabetu ir kurie bent 12 savaičių nevartojo jokių gliukozės kiekį mažinančių vaistinių preparatų (kai HbA_1c rodmuo buvo nuo 6,5 % iki 10 %) arba bent 12 savaičių vartojo stabilią insulino dozę (kai HbA_1c rodmuo buvo nuo 7 % iki 10 %). Pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į grupes ir jiems 20 savaičių buvo skiriama arba 100 mg sitagliptino dozė kartą per parą, arba placebo.

Vidutinis pradinis HbA_1c rodmuo buvo 7,5 %. Gydymas 100 mg sitagliptino doze nelėmė reikšmingo HbA_1c rodmens pagerėjimo po 20 savaičių. HbA_1c rodmens sumažėjimas pacientams, kurie vartojo sitagliptino (N=95), buvo 0,0 %, lyginant su 0,2 % sumažėjimu placebo vartojusiems pacientams (N=95), t. y., skirtumas buvo -0,2 % (95 % PI: -0,7; 0,3). Žr. 4.2 skyrių.

Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Sveikų tiriamųjų išgėrusių vieną 100 mg dozę, organizme sitagliptinas buvo greitai absorbuotas, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (T_max mediana) susidarė po 1–4 valandų, vidutinis sitagliptino PPK buvo 8,52 µM•val., C_max – 950 nM. Absoliutus sitagliptino biologinis prieinamumas yra maždaug 87 %. Kadangi labai riebus maistas kartu vartojamo sitagliptino farmakokinetikai įtakos neturėjo, todėl Sitagliptin Teva galima gerti valgant arba nevalgius.

Sitagliptino PPK didėjo proporcingai dozei. C_max ir C_24val. proporcingumas dozei nebuvo nustatytas (C_max didėjo daugiau negu proporcingai dozei, C_24val. – mažiau negu proporcingai dozei).

Pasiskirstymas

Sušvirkštus į veną vieną 100 mg sitagliptino dozę, sveikų žmonių organizme vidutinis pasiskirstymo tūris tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, buvo maždaug 198 litrai. Sitagliptino kiekis, kuris laikinai prisijungia prie plazmos baltymų yra mažas (38 %).

Biotransformacija

Sitagliptino metabolizuojama mažai, daugiausia jis pašalinamas su šlapimu nepakitęs. Maždaug 79 % sitagliptino išsiskiria su šlapimu nepakitusio preparato pavidalu.

Išgėrus žymėto [¹⁴C] sitagliptino dozę, maždaug 16 % radioaktyvumo buvo išskirta su sitagliptino metabolitais. Buvo aptikti šešių metabolitų pėdsakai ir nesitikima, kad jie prisideda prie sitagliptino DPP-4 slopinamojo aktyvumo plazmoje. Tyrimai in vitro parodė, kad svarbiausias fermentas, atsakingas už ribotą sitagliptino metabolizmą yra CYP3A4, dalyvaujant ir CYP2C8.

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad sitagliptinas CYP izofermentų CYP3A4, 2C8, 2C9, 2D6, 1A2, 2C19 bei 2B6 neslopina, o CYP3A4 ir CYP1A2 neindukuoja.

Eliminacija

Iš sveikų asmenų, išgėrusių 100 mg žymėto [¹⁴C] sitagliptino dozę, organizmo maždaug 100 % radioaktyvumo išsiskyrė su išmatomis (13 %) bei šlapimu (87 %) per savaitę. Išgėrus 100 mg sitagliptino dozę, jo galutinės pusinės eliminacijos tariamasis periodas (t_1/2) buvo 12,4 valandos. Vartojant kartotines dozes, sitagliptino organizme kaupiasi labai nedaug. Vaistinio preparato klirensas inkstuose buvo maždaug 350 ml/min.

Sitagliptinas šalinamas daugiausiai per inkstus aktyvia sekrecija į kanalėlius. Sitagliptinas yra žmogaus organinių anijonų nešiklio-3 (angl. human organic anion transporter-3, hOAT-3), kuris galbūt dalyvauja ir sitagliptino išsiskyrime per inkstus, substratas. Klinikinė hOAT-3 dalyvavimo sitagliptino pernašoje reikšmė nenustatyta. Be to, sitagliptinas yra ir P-glikoproteino, irgi galinčio dalyvauti sitagliptino šalinime per inkstus, substratas. Vis dėlto P-glikoproteino inhibitorius ciklosporinas sitagliptino inkstų klirenso nemažina. Sitagliptinas nėra nešiklių OCT2, OAT1 ar PEPT1/2 substratas. In vitro gydymui reikšminga sitagliptino koncentracija OAT3 (IC50=160 µM) ar P-glikoproteino (iki 250 µM) vykdomos pernašos neslopino. Klinikinių tyrimų metu sitagliptinas šiek tiek veikė digoksino koncentraciją kraujo plazmoje, taigi, galėtų ne daug slopinti P-glikoproteiną.

Ypatingos populiacijos

Sveikų žmonių ar pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, organizme sitagliptino farmakokinetika paprastai buvo panaši.

Sutrikusi inkstų funkcija

Buvo atliktas vienos dozės atviras klinikinis tyrimas, kurio metu vertinta sumažintos sitagliptino dozės (50 mg) farmakokinetika pacientų, sergančių įvairaus sunkumo lėtiniu inkstų funkcijos sutrikimu, organizme, palyginti su farmakokinetika sveikų kontrolinės grupės tiriamųjų organizme. Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems buvo nustatytas lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, o taip pat pacientai, kuriems buvo GSIL ir kuriems buvo atliekamos hemodializės. Be to, inkstų funkcijos sutrikimo įtaka sitagliptino farmakokinetikai 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems buvo lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (įskaitant GSIL), buvo įvertinta populiacijų farmakokinetikos analizės metodu.

Lyginant su sveikais kontrolinės grupės tiriamaisiais, pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 60 ml/min iki < 90 ml/min) arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 45 ml/min iki < 60 ml/min), sitagliptino AUC plazmoje rodiklis buvo padidėjęs atitinkamai maždaug 1,2 karto ir 1,6 karto. Kadangi toks padidėjimas nėra kliniškai reikšmingas, šiems pacientams dozės keisti nereikia.

Pacientų, kuriems buvo vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 30 ml/min iki < 45 ml/min), organizme sitagliptino AUC plazmoje rodiklis buvo padidėjęs maždaug 2 kartus, o pacientų, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 30 ml/min) ar kurie dėl GSIL buvo gydomi hemodialize, – maždaug 4 kartus. Hemodialize sitagliptino buvo pašalinta nedaug (13,5 % per 3-4 valandų hemodializę, kuri buvo pradėta, praėjus 4 val. po dozės pavartojimo). Norint pasiekti sitagliptino koncentraciją plazmoje panašią į tą, kuri susidaro pacientų, kurių inkstų veikla yra normali, organizme, pacientus, kurių GFG yra < 45 ml/min, rekomenduojama gydyti mažesnėmis dozėmis (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh rodmuo ≤ 9), sitagliptino dozės keisti nereikia. Nėra klinikinės gydymo patirties su pacientais, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh rodmuo > 9). Vis dėlto nėra tikėtina, kad sunkus kepenų funkcijos sutrikimas galėtų paveikti sitagliptino farmakokinetiką, nes daugiausiai vaistinio preparato pašalinama per inkstus.

Senyvi pacientai

Dėl amžiaus dozės keisti nereikia. Remiantis populiacijų farmakokinetikos duomenų, gautų I ir II fazės tyrimų metu, analize, amžius sitagliptino farmakokinetikai kliniškai reikšmingo poveikio nedarė. Senyvų (65-80 metų) žmonių kraujo plazmoje sitagliptino koncentracija buvo maždaug 19 % didesnė nei jaunesnių asmenų.

Vaikų populiacija

Buvo ištirtos farmakokinetinės sitagliptino savybės (skiriant vienkartines 50 mg, 100 mg ir 200 mg dozes) 2 tipo diabetu sergantiems vaikams (nuo 10 iki 17 metų). Šioje populiacijoje pagal dozę koreguotas sitagliptino AUC rodmuo plazmoje buvo maždaug 18 % mažesnis, lyginant su nustatytuoju rodmeniu 2 tipo diabetu sergantiems suaugusiems pacientams, kurie vartojo 100 mg dozę. Šis skirtumas, lyginant su suaugusiais pacientais, nelaikomas kliniškai reikšmingu, atsižvelgiant į plokščią farmakokinetikos ir farmakodinamikos FK/FD ryšį tarp 50 mg ir 100 mg dozių. Su jaunesniais kaip 10 metų vaikais klinikinių sitagliptino tyrimų neatlikta.

Kitų grupių pacientai

Dėl lyties, rasės ar kūno masės indekso (KMI) dozės keisti nereikia. Remiantis bendra I fazės farmakokinetikos tyrimų duomenų ir populiacijos farmakokinetikos duomenų, gautų I ir II fazių tyrimų metu, analize, minėti veiksniai kliniškai reikšmingo poveikio sitagliptino farmakokinetikai neturėjo.

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis poveikis graužikų inkstams ir kepenims pasireiškė tada, kai vaistinio preparato ekspozicija jų organizme buvo 58 kartus didesnė už susidarančią žmogaus organizme. Poveikio nesukelianti ekspozicija graužikų organizme buvo 19 kartų didesnė už susidarančią žmogaus organizme.

Žiurkėms, kurių organizme medikamento ekspozicija buvo 67 kartus didesnė už susidarančią žmogaus organizme, buvo priešakinių dantų pokyčių. Remiantis 14 savaičių trukmės tyrimais su žiurkėmis, šio poveikio nesukelianti ekspozicija buvo 58 kartus didesnė už susidarančią terapinę doze vartojančio žmogaus organizme. Šių duomenų reikšmė žmogui nežinoma. Šunims, kurių organizme ekspozicija buvo 23 kartus didesnė už susidarančią terapinę dozę vartojančio žmogaus organizme, stebėta laikinų su gydymu susijusių fizinių simptomų. Kai kurie iš jų rodo toksinį poveikį nervų sistemai, pvz., kvėpavimas prasižiojus, seilėtekis, vėmimas baltomis putomis, ataksija, drebulys, aktyvumo sumažėjimas ir (arba) kuprota laikysena. Be to, histologiniu tyrimu nustatyta labai lengva ar lengva skeleto raumenų degeneracija, kai ekspozicija buvo maždaug 23 kartus didesnė už susidarančią žmogaus organizme. Šio pokyčio nesukelianti ekspozicija buvo 6 kartus didesnė už susidarančią terapinę dozę vartojančio žmogaus organizme.

Ikiklinikinių tyrimų metu sitagliptino genotoksinio poveikio nepastebėta. Pelėms sitagliptinas kancerogeninio poveikio nesukėlė. Žiurkėms, kurių organizme ekspozicija buvo 58 kartus didesnė už susidarančią terapinę dozę vartojančio žmogaus organizme, dažniau stebėta kepenų adenoma ar karcinoma. Kadangi įrodyta, jog žiurkėms toksinis poveikis kepenims koreliuoja su kepenų naviko atsiradimu, todėl tikėtina, kad šis kepenų naviko padažnėjimas žiurkėms buvo antrinis dėl šios didelės dozės sukeliamo lėtinio toksinio poveikio kepenims. Nemanoma, kad pastebėti navikiniai pokyčiai galėtų būti svarbūs gydant žmogų, nes saugumo ribos yra didelės (šių pokyčių nesukelianti ekspozicija yra 19 kartų didesnė už susidarančią terapinę dozę vartojančio žmogaus organizme).

Nepageidaujamo poveikio žiurkių patelių ir patinų, sitagliptino vartojusių prieš poravimąsi ir poravimosi metu, vaisingumui nepastebėta.

Tyrimų su žiurkėmis metu nepageidaujamo poveikio vystymuisi prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu nepastebėta.

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų metu vaikingų žiurkių, kurių organizme ekspozicija buvo daugiau kaip 29 kartus didesnė už susidarančią terapinę dozę vartojančio žmogaus organizme, vaisiui šiek tiek dažniau stebėti nuo vaistinio preparato priklausomų šonkaulių sklaidos trūkumų (ne visi šonkauliai, hipoplastiški ar banguoti šonkauliai). Toksinis poveikis vaikingoms triušių patelėms pasireiškė tada, kai jų organizme ekspozicija buvo daugiau kaip 29 kartus didesnė už susidarančią terapinę dozę vartojančio žmogaus organizme. Kadangi saugumo ribos yra plačios, todėl šie duomenys reikšmingos rizikos žmogaus reprodukcinei funkcijai nerodo. Žindymo laikotarpiu į žiurkių pieną patenka daug sitagliptino (koncentracijos piene ir plazmoje santykis yra 4:1).

FARMACINĖ INFORMACIJA

Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Kalcio-vandenilio fosfatas

Kroskarmeliozės natrio druska

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Dalinai hidrolizuotas polivinilo alkoholis

Makrogolis 3350

Titano dioksidas (E171)

Talkas

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Papildomai 25 mg tabletėse:

Juodasis geležies oksidas (E172)

Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

Tinkamumo laikas

2 metai.

Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Nepermatomos OPA/aliuminio/PVC-aliuminio lizdinės plokštelės, nepermatomos PVC/PE/PVdC/PE/PVC-aliuminio lizdinės plokštelės arba skaidrios PVC/ACLAR/PVC-aliuminio lizdinės plokštelės.

Pakuotėje yra 14, 28, 28x1, 30, 50x1, 56, 56x1, 60, 84, 90, 98, 98x1, 100, 100x1, 120 ir 120x1 tablečių arba 14, 28, 56 ir 98 tabletės kalendorinėje pakuotėje.

Balti, apvalūs DTPE buteliukai – su įdėtais sausiklio maišeliais ir uždaryti žaliu su apsauga nuo vaikų PP dangteliu – po 100 arba 250 tablečių.

Buteliukas su 250 tablečių skirtas naudoti tik ligoninėje / naudoti uždarose patalpose.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

REGISTRUOTOJAS

Teva B.V.

Swensweg 5

2031 GA Haarlem

Nyderlandai

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2016 m. spalio mėn. 11 d.

Paskutinio perregistravimo data 2021 m. birželio 2 d.

TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2022 m. gruodžio 21 d.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS SĄLYGOS

GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamintojo (-ų), atsakingo (-ų) už serijų išleidimą, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)

TEVA Gyógyszergyár Zrt.

Debrecen, Pallagi út 13

H-4042

Vengrija

arba

Teva Operations Poland Sp. z.o.o.

ul. Mogilska 80, Krakow

31-546

Lenkija

arba

Merckle GmbH

Ludwig-Merckle-Straße 3, Blaubeuren, Baden-Wuerttemberg

89143

Vokietija

arba

Actavis International Ltd

4, Sqaq tal-Gidi off, Valletta Road,

Luqa LQA 6000,

Malta

arba

Balkanpharma-Dupnitsa AD

3 Samokovsko Shosse str.,

Dupnitsa 2600,

Bulgarija

Su pakuote pateikiamame lapelyje nurodomas gamintojo, atsakingo už konkrečios serijos išleidimą, pavadinimas ir adresas.

B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

Receptinis vaistinis preparatas.

III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS

A. ŽENKLINIMAS

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS IR VIDINĖS PAKUOTĖS

KARTONO DĖŽUTĖ / BUTELIUKAS

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Sitagliptin Teva 25 mg plėvele dengtos tabletės

Sitagliptin Teva 100 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinum

VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino malato, atitinkančio 25 mg sitagliptino.

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino malato, atitinkančio 100 mg sitagliptino.

PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Plėvele dengta tabletė

14 plėvele dengtų tablečių

28 plėvele dengtos tabletės

28 x 1 plėvele dengtos tabletės

30 plėvele dengtų tablečių

50x1 plėvele dengtų tablečių

56 plėvele dengtos tabletės

56x1 plėvele dengtos tabletės

60 plėvele dengtų tablečių

84 plėvele dengtos tabletės

90 plėvele dengtų tablečių

98 plėvele dengtos tabletės

98x1 plėvele dengtos tabletės

100 plėvele dengtų tablečių

100x1 plėvele dengtų tablečių

120 plėvele dengtų tablečių

120x1 plėvele dengtų tablečių

Kalendorinės pakuotės

14 plėvele dengtų tablečių

28 plėvele dengtos tabletės

56 plėvele dengtos tabletės

98 plėvele dengtos tabletės

DTPE buteliukai

100 plėvele dengtų tablečių

250 plėvele dengtų tablečių

Išorinė pakuotė

Buteliukas su 250 tablečių skirtas naudoti tik ligoninėje / naudoti uždarose patalpose.

VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.

Vartoti per burną.

SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

TINKAMUMO LAIKAS

Tinka iki mm MMMM

SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

Teva B.V.

Swensweg 5

2031 GA Haarlem

Nyderlandai

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

25 mg

LT/1/16/3980/001 – N14

LT/1/16/3980/002 – N28

LT/1/16/3980/011 – N28x1

LT/1/16/3980/003 – N30

LT/1/16/3980/012 – N50x1

LT/1/16/3980/004 – N56

LT/1/16/3980/013 – N56x1

LT/1/16/3980/005 – N60

LT/1/16/3980/006 – N84

LT/1/16/3980/007 – N90

LT/1/16/3980/008 – N98

LT/1/16/3980/014 – N98x1

LT/1/16/3980/009 – N100

LT/1/16/3980/015 – N100x1

LT/1/16/3980/010 – N120

LT/1/16/3980/016 – N120x1

kalendorinė:

LT/1/16/3980/017 – N14

LT/1/16/3980/018 – N28

LT/1/16/3980/019 – N56

LT/1/16/3980/020 – N98

Buteliukas:

LT/1/16/3980/041 – N100

LT/1/16/3980/042 – N250 (ligoninėms)

100 mg

LT/1/16/3980/021 – N14

LT/1/16/3980/022 – N28

LT/1/16/3980/031 – N28x1

LT/1/16/3980/023 – N30

LT/1/16/3980/032 – N50x1

LT/1/16/3980/024 – N56

LT/1/16/3980/033 – N56x1

LT/1/16/3980/025 – N60

LT/1/16/3980/026 – N84

LT/1/16/3980/027 – N90

LT/1/16/3980/034 – N98x1

LT/1/16/3980/028 – N98

LT/1/16/3980/029 – N100

LT/1/16/3980/035 – N100x1

LT/1/16/3980/030 – N120

LT/1/16/3980/036 – N120x1

kalendorinė:

LT/1/16/3980/037 – N14

LT/1/16/3980/038 – N28

LT/1/16/3980/039 – N56

LT/1/16/3980/040 – N98

Buteliukas:

LT/1/16/3980/043 – N100

LT/1/16/3980/044 – N250 (ligoninėms)

SERIJOS NUMERIS

Serija

PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistas.

VARTOJIMO INSTRUKCIJA

INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

Išorinė pakuotė ir pirminė pakuotė (jei išorinė pakuotė nenaudojama)

Sitagliptin Teva 25 mg

Sitagliptin Teva 100 mg

UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS

Išorinė pakuotė ir pirminė pakuotė (jei išorinė pakuotė nenaudojama)

2D brūkšninis kodas su nurodytu unikaliu identifikatoriumi.

UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS

PC:

SN:

NN:

MINIMALI INFORMACIJA ANT LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ

LIZDINĖ PLOKŠTELĖ

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Sitagliptin Teva 25 mg plėvele dengtos tabletės

Sitagliptin Teva 100 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinum

REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS

Teva B.V.

TINKAMUMO LAIKAS

EXP{mm MMMM}

SERIJOS NUMERIS

Lot

KITA

MINIMALI INFORMACIJA ANT LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ

KALENDORINĖ LIZDINĖ PLOKŠTELĖ

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Sitagliptin Teva 25 mg plėvele dengtos tabletės

Sitagliptin Teva 100 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinum

REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS

Teva B.V.

TINKAMUMO LAIKAS

EXP{mm MMMM}

SERIJOS NUMERIS

Lot

KITA

P.

A.

T.

K.

Pn.

Š.

S.

B. PAKUOTĖS LAPELIS

Pakuotės lapelis: informacija pacientui

Sitagliptin Teva 25 mg plėvele dengtos tabletės

Sitagliptin Teva 100 mg plėvele dengtos tabletės

sitagliptinas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

Kas yra Sitagliptin Teva ir kam jis vartojamas

Kas žinotina prieš vartojant Sitagliptin Teva

Kaip vartoti Sitagliptin Teva

Galimas šalutinis poveikis

Kaip laikyti Sitagliptin Teva

Pakuotės turinys ir kita informacija

Kas yra Sitagliptin Teva ir kam jis vartojamas

Sitagliptin Teva sudėtyje yra veikliosios medžiagos sitagliptino, kuris yra vaistų klasės, vadinamos DPP-4 inhibitoriais (dipeptidilpeptidazės-4 inhibitoriais), atstovas, kuris mažina cukraus kiekį 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų kraujyje.

Šis vaistas padeda padidinti insulino kiekį pavalgius ir sumažina paties organizmo gaminamo cukraus kiekį.

Jūsų gydytojas paskyrė šį vaistą, kad jis padėtų sumažinti cukraus kiekį kraujyje, kuris yra per didelis Jums sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Šis vaistas gali būti vartojamas vienas arba kartu su kitais cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais (insulinu, metforminu, sulfonilurėjos dariniu ar glitazonais), kurių Jūs nuo cukrinio diabeto galbūt jau vartojate kartu vykdydami mitybos ir fizinių pratimų programą.

Kas yra 2 tipo cukrinis diabetas?

2 tipo cukrinis diabetas yra būklė, kai Jūsų organizmas gamina nepakankamai insulino, o ir tas insulinas, kurį Jūsų organizmas pagamina, neveikia taip gerai, kaip turėtų veikti. Be to, Jūsų organizme susidaro per daug cukraus. Kai taip atsitinka, kraujyje jo (gliukozės) padaugėja. Tai gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus, įskaitant širdies, inkstų ligą, aklumą ar galūnių amputaciją (nupjovimą).

Kas žinotina prieš vartojant Sitagliptin Teva

Sitagliptin Teva vartoti negalima:

jeigu yra alergija sitagliptinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Sitagliptin Teva.

Pastebėta, kad kai kurie sitagliptiną vartoję pacientai susirgo kasos uždegimu (pankreatitu) (žr. 4 skyrių).

Jeigu Jums netikėtai ant odos susidaro pūslių, tai gali būti pūsliniu pemfigoidu vadinamos būklės požymis. Gydytojas gali Jums nurodyti nutraukti Sitagliptin Teva vartojimą.

Pasakykite savo gydytojui, jeigu Jūs sirgote arba sergate:

kasos liga (pavyzdžiui, pankreatitu);

tulžies akmenlige, priklausomybe nuo alkoholio ar Jūsų kraujyje yra labai daug trigliceridų (tam tikros rūšies riebalų). Šios sveikatos būklės gali padidinti tikimybę susirgti pankreatitu (žiūrėkite 4 skyrių);

1 tipo cukriniu diabetu;

diabetine ketoacidoze (diabeto komplikacija, kuomet labai padidėja cukraus kiekis kraujyje, greitai krenta kūno svoris, atsiranda pykinimas arba vėmimas);

bet koks esamas ar buvęs inkstų funkcijos sutrikimas;

alerginė reakcija į sitagliptiną (žr. 4 skyrių).

Nėra tikėtina, kad šis vaistas pernelyg sumažintų cukraus kiekį kraujyje, nes jis neveikia, kuomet cukraus kraujyje yra mažai. Vis dėlto, jeigu šį vaistą vartojate kartu su sulfonilurėjos dariniu arba insulinu, gali per daug sumažėti cukraus kiekis kraujyje (pasireikšti hipoglikemija). Jūsų gydytojas gali sumažinti vartojamo sulfonilurėjos darinio arba insulino dozę.

Vaikams ir paaugliams

Jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams šio vaisto vartoti negalima. Vaistas nėra veiksmingas gydant vaikus ir paauglius nuo 10 iki 17 metų. Ar šis vaistas yra saugus ir veiksmingas jaunesniems kaip 10 metų vaikams, nėra žinoma.

Kiti vaistai ir Sitagliptin Teva

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Nėštumo metu šio vaisto vartoti negalima.

Ar šis vaistas patenka į žindyvės pieną, nežinoma. Jei žindote kūdikį ar planuojate tai daryti, šio vaisto vartoti negalite.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Šis vaistas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Tačiau gauta pranešimų apie galvos svaigimą ir mieguistumą, kurie gali paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.

Šį vaistą vartojant kartu su vaistais, vadinamais sulfonilurėjos dariniais, arba su insulinu gali pasireikšti hipoglikemija, kuri gali pakenkti gebėjimui vairuoti, valdyti mechanizmus arba dirbti nesant saugios atramos kojoms.

Sitagliptin Teva sudėtyje yra natrio

Šio vaisto vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Kaip vartoti Sitagliptin Teva

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Rekomenduojama dozė yra:

viena 100 mg plėvele dengta tabletė

vieną kartą per parą

vartoti per burną.

Jeigu sergate inkstų liga, gydytojas gali Jums paskirti mažesnę dozę (pvz., 25 mg ar 50 mg).

100 mg tabletę galima padalyti į lygias dozes.

Jūs galite šį vaistą vartoti nepriklausomai nuo valgymo ir gėrimo.

Jūsų gydytojas Jums gali paskirti šį vaistą vartoti vieną arba kartu su kitais cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais.

Tinkama mityba ir fiziniai pratimai gali padėti Jūsų organizmui geriau panaudoti kraujyje esantį cukrų. Vartojant Sitagliptin Teva labai svarbu ir toliau maitintis ir sportuoti, kaip rekomendavo Jūsų gydytojas.

Ką daryti pavartojus per didelę Sitagliptin Teva dozę?

Jei išgėrėte didesnę šio vaisto dozę, nei gydytojo skirta, nedelsdami susisiekite su savo gydytoju.

Pamiršus pavartoti Sitagliptin Teva

Jei pamiršote išgerti vaisto dozę, išgerkite ją tuoj pat, kai tik prisiminsite. Jei neprisiminėte iki kol bus atėjęs kitos dozės vartojimo laikas, pamirštąją dozę praleiskite ir kitas dozes gerkite įprastu metu. Dvigubos šio vaisto dozės vartoti negalima.

Nustojus vartoti Sitagliptin Teva

Gerkite šį vaistą tiek laiko, kiek skyrė Jūsų gydytojas, nes tai padės toliau palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Nenustokite vartoti šio vaisto, prieš tai nepasitarę su savo gydytoju.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Pastebėję bet kurį iš žemiau išvardintų sunkių šalutinių poveikių, nustokite vartoti Sitagliptin Teva ir nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją, jeigu:

pasireiškė stiprus nepraeinantis pilvo skausmas (skrandžio srityje), kuris gali plisti į nugarą, su pykinimu arba vėmimu arba be šių simptomų, nes tai galėtų būti kasos uždegimo (pankreatito) požymiai.

Jeigu Jums pasireiškė sunki alerginė reakcija (dažnis nežinomas), įskaitant išbėrimą, dilgėlinę, pūsleles odoje ar odos lupimąsi bei veido, lūpų, liežuvio ir gerklės tinimą, kuris gali pasunkinti kvėpavimą arba rijimą, šio vaisto nebevartokite ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali Jums paskirti vaistų alerginei reakcijai gydyti ir kitų vaistų nuo cukrinio diabeto.

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, kuriems gydymas metforminu buvo papildytas sitagliptinu:

Dažnas (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 žmonių): mažas cukraus kiekis kraujyje, pykinimas, pilvo pūtimas, vėmimas.

Nedažnas (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 žmonių): skrandžio skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, mieguistumas.

Kai kuriems sitagliptino ir metformino derinį pradėjusiems vartoti pacientams atsirado įvairaus pobūdžio nemalonūs pojūčiai skrandyje (sutrikimai pasitaikė dažnai).

Kai kuriems pacientams, vartojusiems sitagliptino, sulfonilurėjos darinio ir metformino derinį, pasireiškęs šalutinis poveikis

Labai dažnas (gali pasireikšti dažniau kaip 1 iš 10 žmonių): mažas cukraus kiekis kraujyje.

Dažnas: vidurių užkietėjimas.

Kai kuriems pacientams, vartojusiems sitagliptino ir pioglitazono derinį, pasireiškęs šalutinis poveikis

Dažnas: vidurių pūtimas, rankų arba pėdų patinimas.

Kai kuriems pacientams, vartojusiems sitagliptino, pioglitazono ir metformino derinį, pasireiškęs šalutinis poveikis

Dažnas: rankų arba kojų patinimas.

Kai kuriems pacientams, vartojusiems sitagliptino ir insulino derinį (kartu su metforminu arba be jo), pasireiškęs šalutinis poveikis

Dažnas: gripas.

Nedažnas: burnos džiūvimas.

Šalutinis poveikis, pasireiškęs kai kuriems pacientams, klinikinių tyrimų metu arba po vaisto registracijos vartojusiems sitagliptino vieno ir (arba) kartu su kitais vaistais nuo cukrinio diabeto:

Dažnas: mažas cukraus kiekis kraujyje, galvos skausmas, viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga, užsikimšusi arba varvanti nosis ir kartu gerklės skausmas, osteoartritas, rankos ar kojos skausmas.

Nedažnas: svaigulys, vidurių užkietėjimas, niežulys.

Retas: sumažėjęs trombocitų skaičius.

Dažnis nežinomas: inkstų funkcijos sutrikimai (kartais prireikė dializės), vėmimas, sąnarių skausmas, raumenų skausmas, nugaros skausmas, intersticinė plaučių liga.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nemokamu telefonu 8 800 73568 arba užpildyti interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius); nemokamu fakso numeriu 8 800 20131 el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, taip pat per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt). Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

Kaip laikyti Sitagliptin Teva

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant lizdinės plokštelės arba buteliuko ir dėžutės po „EXP“ arba „Tinka iki” nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Šiam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

Pakuotės turinys ir kita informacija

Sitagliptin Teva sudėtis

Veiklioji medžiaga yra sitagliptinas.

25 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje (tabletėje) yra sitagliptino malato, atitinkančio 25 mg sitagliptino.

100 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje (tabletėje) yra sitagliptino malato, atitinkančio 100 mg sitagliptino.

Pagalbinės medžiagos yra mikrokristalinė celiuliozė, bevandenis kalcio-vandenilio fosfatas, kroskarmeliozės natrio druska ir magnio stearatas.

Tabletės plėvelėje yra dalinai hidrolizuoto polivinilo alkoholio, makrogolio 3350, titano dioksido (E171), talko, geltonojo geležies oksido (E172), raudonojo geležies oksido (E172).

25 mg tabletės plėvelėje taip pat yra juodojo geležies oksido (E172).

Sitagliptin Teva išvaizda ir kiekis pakuotėje

25 mg tabletės yra rausvos spalvos, apvalios formos plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje įspaustas skaitmuo "S25", kita pusė lygi.

100 mg tabletės yra oranžinės spalvos, apvalios formos plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje yra vagelė ir įspaustas skaitmuo "S|100", kitoje pusėje taip pat yra vagelė.

Sitagliptin Teva tiekiamas lizdinių plokštelių pakuotėse po 14, 28, 30, 56, 60, 84, 90, 98, 100 ir 120 tablečių, kalendorinių lizdinių plokštelių pakuotėse po 14, 28, 56 ir 98 tabletes bei dalomųjų lizdinių plokštelių pakuotėse po 28x1, 50x1, 56x1, 98x1, 100x1, 120x1 tablečių ir DTPE buteliukai (su integruotais sausikliais), kuriuose yra 100 arba 250 tablečių.

Buteliukas su 250 tablečių skirtas naudoti tik ligoninėje / naudoti uždarose patalpose.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas ir gamintojas

Registruotojas

Teva B.V.

Swensweg 5

2031GA Haarlem

Nyderlandai

Gamintojai

TEVA Gyógyszergyár Zrt.

Debrecen, Pallagi út 13

H-4042

Vengrija

arba

Teva Operations Poland Sp. z.o.o.

ul. Mogilska 80, Krakow

31-546

Lenkija

arba

Merckle GmbH

Ludwig-Merckle-Straße 3, Blaubeuren, Baden-Wuerttemberg

89143

Vokietija

arba

Actavis International Ltd

4, Sqaq tal-Gidi off, Valletta Road,

Luqa LQA 6000,

Malta

arba

Balkanpharma-Dupnitsa AD

3 Samokovsko Shosse str.,

Dupnitsa 2600,

Bulgarija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą:

UAB Teva Baltics

Molėtų pl. 5

LT-08409 Vilnius

Tel. + 370 5 266 02 03

Šis vaistas EEE valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:

Austrija: Sitagliptin ratiopharm 25 mg, 100 mg Filmtabletten; Belgija: Sitagliptine Teva 25 mg, 100 mg filmomhulde tabletten/comprimés pelliculés/Filmtabletten; Bulgarija: Ситаглиптин Тева 25 mg, 100 mg филмирани таблетки; Čekija: Sitagliptin Teva 100 mg, potahované tablet; Vokietija: Sitagliptin-ratiopharm 25 mg, 100 mg Filmtabletten; Danija: Sitagliptin Teva; Estija: Sitagliptin Teva; Ispanija: Sitagliptina Teva 25 mg, 100 mg comprimidos recubiertos con película EFG; Suomija: Sitagliptin ratiopharm 25 mg, 100 mg tabletti, kalvopäällysteinen; Prancūzija: Sitagliptine Teva 25 mg, 100 mg comprimé pelliculé; Kroatija: Sitagliptin Teva 25 mg, 50 mg and 100 mg filmom obložene tablete; Vengrija: Sitagliptin Teva 25 mg, 100 mg filmtabletta; Airija: Sitagliptin Teva 100 mg Film-coated Tablets; Islandija: Sitagliptin Teva 25 mg, 100 mg filmuhúðaðar töflur; Italija: SITAGLIPTIN TEVA 25 mg, 100 mg compresse rivestite con film; Liuksemburgas: Sitagliptin-ratiopharm 25 mg, 100 mg Filmtabletten; Latvija: Sitagliptin Teva 100 mg apvalkotās tablets; Malta: Sitagliptin Teva 100 mg Film-coated Tablets; Nyderlandai: Sitagliptine Teva 25 mg, 100mg, filmomhulde tabletten; Lenkija: Sitagliptin Teva; Portugalija: Sitagliptina Teva 25 mg, 100 mg Comprimidos revestidos por película; Rumunija: Sitagliptina Teva 100 mg comprimate filmate; Švedija: Sitagliptin Teva; Slovėnija: Sitagliptin Teva 25 mg, 100 mg filmsko obložene tablete; Slovakija: Sitagliptin Teva 100 mg; Jungtinė Karalystė: Sitagliptin Teva 25 mg, 100 mg Film-coated Tablets.

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2026-01-19.

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt/.