OKSANA LAUCEVIČIENĖ

Metodika yra gana sudėtinga ir reikalauja gilaus supratimo apie raumenų grandines („raumenų traukinius”). Dauguma klientų neturi medicininio ar kineziologinio išsilavinimo, kad tai iki galo suvoktų, todėl specialistė, remdamasi šiais terminais, nukreipia dėmesį būtent į giliausių raumenų grandžių stiprinimą, teigdama, kad būtent per jas išsilygina laikysena. Daugeliu atvejų tokia strategija yra pagrįsta ir duoda rezultatų.

Tačiau mano konkrečioje situacijoje nebuvo jokios rimtos traumos – tik lėtinis raumenų pervargimas ir įtampa. Aš suklydau dėl baldų pasirinkimo – tiesiog nežinojau, kad reikia darbui ergonominės kėdės, ir sąmoningai sau žalos nedariau. Iki tol, kol pradėjau naudoti netinkamą kėdę, jokių problemų niekada neturėjau. Visą gyvenimą sportuoju ir prižiūriu savo fizinę būklę, todėl buvo ypač skaudu, kai visi nusiskundimai buvo nurašyti tingėjimui, nesistengimui ir nepakankamam krūviui. Užuot paaiškinusi, kas yra iliopsoas raumuo, kodėl jis sutrumpėjo ir kaip jį tinkamai atpalaiduoti bei ištempti, aš, kaip ir dauguma kitų, buvau įtrauktas į tą pačią stiprinimo sistemą. Nors pratimai patys savaime nėra blogi, iš specialistės, kuri save pristato kaip aukščiausio lygio profesionali, būtų galima tikėtis daugiau. Raumenų grandinių stiprinimo strategija yra fiziologiškai pagrįsta ir daugeliu atvejų efektyvi. Tačiau mano situacijoje, kai problema buvo ne silpnumas, o lėtinis raumenų pervargimas ir spazmas, papildomas įtempimas dar labiau sustiprino disbalansą. Tokiu atveju gaunamas tik trumpalaikis nuskausminimo efektas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ir kaip reguliariai pratimai atliekami namuose. Ilgainiui susidaro priklausomybė nuo nuolatinių core raumenų pratimų, reikalaujančių vis didesnio krūvio ir darbo iki išsekimo, nors kai kuriais atvejais fiziologiškai tikslingiau būtų taikyti ne stiprinimą, o raumenų atpalaidavimą ir pailginimą (relaksaciją).

Suprantu, kad vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems rimtų sutrikimų tokia sistema gali tikti – jiems reikia, kad juos varytų, bet su jaunimu tai atvirkščiai. Ir kuo labiau jautiesi jai „skolingas“ už laikiną palengvėjimą, tuo sunkiau išeiti. Aš nesu prieš pratimus – jie patys savaime nėra blogi. Tačiau kelia įtarimą, kad suaugęs, save vadinantis pasaulinio lygio profesionalu, žmogus nesugeba priimti kritikos, trina neigiamus komentarus ir palieka tik tuos, kurie palaiko jo idealų įvaizdį.

Net jeigu jos metodas objektyviai yra geras ir gilus medicininiu požiūriu, yra didelis neatitikimas tarp to, kuo ji bando save pavaizduoti, ir realaus darbo. Net jei tas darbas yra kokybiškas – jis akivaizdžiai pritaikytas tik konkrečiai auditorijai, o ne kiekvienam, kuris ateina su skirtinga problema.

Aš nesu prieš pačią sistemą. Tačiau man, kaip klientui, liko keistas isvaizdis: viena vertus, aš dėkingas už tam tikrą laikiną pagalbą, bet kita vertus, jaučiu, kad buvau įspraustas į rėmus, o ne gavau individualų sprendimą.

Nors specialistei priekaištų dėl bazinės technikos neturiu, ilgainiui nusprendžiau nebetęsti. Sunku buvo rasti asmeninį kontaktą. Pratimal, nors ir taisyklingi, bet labai vienodi, o svarbiausia — paaiškinimai gana sudėtingi, orientuoti į žmogų, kuris jau turi suvokimą, o ne į tą, kuriam reikia padėti suprasti. Suprantu, kad nemažai daliai žmonių toks griežtas tonas ir geležinė disciplina, kurią ji siūlo, gali labai tikti – tikriausiai todėl šią specialistę ir myli. Aš pati visą gyvenimą pragyvenau griežtoje disciplinoje, tad atėjau ieškodama kito – labiau sąmoningo, o ne komandinio vektoriaus.

Čia pasigedau to, ką laikyčiau tikruoju profesionalumu — gebėjimo paaiškinti paprastai, įtraukti, padėti pačiam žmogui suprasti, ką ir kodėl jis daro. likau su įspūdžiu, kad čia svarbiausia — pati specialistė, o ne aš kaip klientas. Techniškai viskas gerai. Žmogiškai — liko tuštuma, paliekami tik glostantys atsiliepimai, kiti dingsta. Gyvenu su Hašimoto, per gyvenimą iškentėjau tikrai nemažai, esu daug dirbusi su kūnu, lavinusi įvairias raumenų grupes, išbandžiusi ne vieną specialistą. Noriu tikėti, kad turiu šiokį tokį pagrindą vertinti.

Tačiau pajutau, kad esu veikiau auklėjama dėl „neteisingo“ gyvenimo būdo.