Nilotinib STADA 150 mg

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra nilotinibo hidrochlorido dihidrato, atitinkančio 50 mg nilotinibo.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 35 mg laktozės.

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra nilotinibo hidrochlorido dihidrato, atitinkančio 150 mg nilotinibo.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 104 mg laktozės.

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra nilotinibo hidrochlorido dihidrato, atitinkančio 200 mg nilotinibo.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 139 mg laktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

FARMACINĖ FORMA

Kietoji kapsulė (kapsulė).

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Balti ar gelsvi milteliai kietojoje HPMC 4 dydžio (apytiksliai 14,4 mm ilgio kapsulėje su raudonu nepermatomu dangteliu ir šviesiai geltonu, nepermatomu korpusu su juodu horizontaliu įspaudu „50 mg“ ant korpuso.

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Balti ar gelsvi milteliai raudonoje, nepermatomoje kietojoje HPMC 1 dydžio (apytiksliai 19,3 mm ilgio) kapsulėje, su juodu horizontaliu įspaudu „150 mg“ ant korpuso.

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

Balti ar gelsvi milteliai šviesiai geltonoje, nepermatomoje, kietojoje HPMC 0 dydžio (apytiksliai 21,4 mm ilgio) kapsulėje, su juodu horizontaliu įspaudu „200 mg“ ant korpuso.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

Terapinės indikacijos

Nilotinib STADA skirtas gydyti:

suaugusiesiems ir vaikams, kuriems yra pirmą kartą diagnozuota lėtinės fazės Philadelphia chromosomai teigiama lėtinė mieloleukemija (LML);

suaugusiesiems, kuriems yra Philadelphia chromosomai teigiamos LML lėtinė fazė ir akceleracijos fazė, jei pacientas buvo atsparus ankstesnei terapijai (įskaitant imatinibą) arba jos netoleravo. Duomenų apie veiksmingumą LML sergantiems pacientams blastinės krizės atvejais nėra;

vaikams, kuriems yra Philadelphia chromosomai teigiamos LML lėtinė fazė, jei buvo atsparumas ar ankstesnės terapijos, įskaitant imatinibą, netoleravimas.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Vaistinio preparato skirti gali tik gydytojas, turintis LML sergančių pacientų diagnostikos ir gydymo patirties.

Dozavimas

Gydymą reikia tęsti tol, kol pacientui stebima klinikinė nauda arba kol nepasireiškia nepriimtinas toksinis poveikis.

Pamiršus pavartoti vaistinio preparato dozę, pacientas neturėtų gerti papildomos dozės, o vartoti paskirtą kitą dozę įprastu metu.

Dozavimas suaugusiesiems, sergantiems Philadelphia chromosomai teigiama LML

Rekomenduojama dozė yra:

po 300 mg du kartus per parą pacientams, kuriems yra pirmą kartą diagnozuota lėtinės fazės LML;

po 400 mg du kartus per parą pacientams, kuriems yra lėtinės fazės ar akceleracijos fazės LML bei kurie buvo atsparūs ankstesnei terapijai arba jos netoleravo.

Dozavimas vaikams, sergantiems Philadelphia chromosomai teigiama LML

Dozavimas vaikams yra individualus ir apskaičiuojamas pagal kūno paviršiaus plotą (mg/m²). Rekomenduojama nilotinibo dozė yra po 230 mg/m² du kartus per parą, dozę suapvalinant iki artimiausios 50 mg dozės (iki didžiausios vienkartinės 400 mg dozės) (žr. 1 lentelę). Norint paskirti reikiamą vaistinio preparato dozę, gali būti kartu vartojamos skirtingo stiprumo Nilotinib STADA kietosios kapsulės.

Jaunesnių kaip 2 metų vaikų gydymo patirties nėra. Duomenų apie vaistinio preparato vartojimą jaunesniems kaip 10 metų vaikams, kuriems yra pirmą kartą diagnozuota liga, nėra, o duomenų apie vaistinio preparato skyrimą jaunesniems kaip 6 metų vaikams, kurie yra atsparūs gydymui imatinibu arba jo netoleruoja, yra nedaug.

1 lentelė Dozavimo vaikams schema nilotinibo skiriant po 230 mg/m² du kartus per parą

Suaugusieji, sergantys lėtinės fazės Philadelphia chromosomai teigiama LML, kuriems buvo skirtas pirmos eilės gydymas nilotinibu ir kuriems pasiektas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas (angl. molecular response, MR4,5)

Atrinktiems suaugusiesiems, kuriems diagnozuota lėtinės fazės Philadelphia chromosomai teigiama (Ph+) LML ir kuriems nilotinibo po 300 mg du kartus per parą buvo skiriama mažiausiai 3 metus, galima svarstyti gydymo nutraukimo galimybę tais atvejais, jeigu prieš pat gydymo nutraukimą mažiausiai vienerius metus buvo nustatomas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas. Gydymo nilotinibu nutraukimą turi inicijuoti tik gydytojas, turintis LML sergančių pacientų gydymo patirties (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

Atrinktiems pacientams, kuriems buvo nutrauktas gydymas nilotinibu, būtina tirti BCR-ABL transkriptų kiekį ir atlikti bendrąjį kraujo tyrimą su leukograma kas mėnesį vienerius metus, vėliau kas 6 savaites antraisiais metais ir paskui kas 12 savaičių. BCR-ABL transkriptų kiekį būtina tirti atliekant kiekybinius diagnostinius tyrimo metodus, kurie yra validuoti molekulinio atsako lygiui vertinti pagal tarptautinę skalę (TS) ir kurių jautrumas yra bent MR4,5 (BCR-ABL/ABL ≤ 0,0032 % TS).

Jeigu neskiriant gydymo pacientui prarandamas MR4 atsakas (MR4 = BCR-ABL/ABL ≤ 0,01 % TS), tačiau išlieka didysis molekulinis atsakas (angl. major molecular response, MMR) atsakas (MMR = BCR-ABL/ABL ≤ 0,1 % TS), BCR-ABL transkriptų kiekį reikia tirti kas 2 savaites, kol BCR-ABL kiekio rodmuo vėl tampa tarp MR4 ir MR4,5.

Pacientams, kuriems vienas po kito atliekant mažiausiai 4 tyrimus BCR-ABL kiekio rodmuo išlieka tarp MMR ir MR4, toliau tyrimus galima atlikinėti įprasta schema.

Jeigu pacientui prarandamas MMR atsakas, jam būtina atnaujinti gydymą per 4 savaites nuo tada, kai sužinoma, jog baigėsi ligos remisija. Gydymą nilotinibu reikia atnaujinti jo skiriant po 300 mg du kartus per parą arba skiriant mažesnę 400 mg kartą per parą dozę, jeigu prieš nutraukiant gydymą pacientui buvo skiriama mažesnė dozė.

Pacientams, kuriems atnaujintas gydymas nilotinibu, reikia tirti BCR-ABL transkriptų kiekį kas mėnesį, kol vėl pasiekiamas MMR atsakas, ir vėliau kas 12 savaičių (žr. 4.4 skyrių).

Suaugusieji, kuriems nustatyta Philadelphia chromosomai teigiamos LML lėtinė fazė ir kuriems po ankstesnio gydymo imatinibu skiriant nilotinibo buvo pasiektas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas (MR4,5)

Atrinktiems suaugusiems pacientams, kuriems diagnozuota lėtinės fazės Philadelphia chromosomai teigiama (Ph+) LML ir kuriems gydymas nilotinibu buvo skiriamas mažiausiai 3 metus, galima svarstyti gydymo nutraukimo galimybę tais atvejais, jeigu prieš pat gydymo nutraukimą mažiausiai vienerius metus buvo nustatomas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas. Gydymo nilotinibu nutraukimą turi inicijuoti tik gydytojas, turintis LML sergančių pacientų gydymo patirties (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

Atrinktiems pacientams, kuriems buvo nutrauktas gydymas nilotinibu, būtina tirti BCR-ABL transkriptų kiekį ir atlikti bendrąjį kraujo tyrimą su leukograma kas mėnesį vienerius metus, vėliau kas 6 savaites antraisiais metais ir paskui kas 12 savaičių. BCR-ABL transkriptų kiekį būtina tirti atliekant kiekybinius diagnostinius tyrimo metodus, kurie yra validuoti molekulinio atsako lygiui vertinti pagal tarptautinę skalę (TS) ir kurių jautrumas yra bent MR4,5 (BCR-ABL/ABL ≤ 0,0032 % TS).

Jeigu neskiriant gydymo pacientams prarandamas MR4 (MR4 = BCR-ABL/ABL ≤ 0,01 % TS) atsakas (vienas po kito atliekant du tyrimus su bent 4 savaičių intervalu nebenustatoma MR4) arba prarandamas didysis molekulinis atsakas (MMR = BCR-ABL/ABL ≤ 0,1 % TS), būtina atnaujinti gydymą per 4 savaites nuo tada, kai sužinoma, jog baigėsi ligos remisija. Gydymą nilotinibu reikia atnaujinti jo skiriant po 300 mg arba po 400 mg du kartus per parą. Pacientams, kuriems atnaujintas gydymas nilotinibu, reikia tirti BCR-ABL transkriptų kiekį kas mėnesį, kol vėl pasiekiamas anksčiau buvęs didysis molekulinis atsakas arba vėl nustatomas MR4 atsakas, ir vėliau kas 12 savaičių (žr. 4.4 skyrių).

Dozės koregavimas ar gydymo modifikavimas

Atsiradus toksiniam hematologiniam poveikiui (pasireiškus neutropenijai, trombocitopenijai), kuris nesusijęs su leukemija, gali prireikti laikinai nutraukti nilotinibo skyrimą ir (arba) mažinti vaistinio preparato dozę (žr. 2 lentelę).

2 lentelė Dozės koregavimas, kai yra neutropenija ir trombocitopenija

*ANS – absoliutus neutrofilų skaičius

Jei pasireiškia kliniškai reikšmingas vidutinio sunkumo ar sunkus nehematologinis toksinis poveikis, gydymą Nilotinib STADA būtina laikinai nutraukti, pacientų būklę reikia stebėti ir juos atitinkamai gydyti. Jeigu suaugusiems pacientams, kuriems yra pirmą kartą diagnozuota lėtinės fazės LML, ankstesnė dozė buvo po 300 mg du kartus per parą, arba suaugusiems pacientams, kuriems yra lėtinės fazės ar akceleracijos fazės LML, kurie buvo atsparūs gydymui imatinibu arba jo netoleravo, ankstesnė dozė buvo po 400 mg du kartus per parą, arba vaikams ankstesnė dozė buvo po 230 mg/m² du kartus per parą, po to, kai toksinis poveikis išnyksta, vaistinio preparato galima vėl pradėti skirti po 400 mg vieną kartą per parą suaugusiems pacientams ir po 230 mg/m² vieną kartą per parą vaikams. Jeigu ankstesnė dozė suaugusiems pacientams buvo 400 mg vieną kartą per parą arba vaikams ji buvo 230 mg/m² vieną kartą per parą, gydymą reikia nutraukti visam laikui. Jei kliniškai reikalinga, reikia apsvarstyti dozės didinimo galimybę: iki po 300 mg du kartus per parą (pradinė dozė) suaugusiems pacientams, kuriems yra pirmą kartą diagnozuotos lėtinės fazės LML, arba iki po 400 mg du kartus per parą galimybę suaugusiems pacientams, kuriems yra lėtinės ar akceleracijos fazės LML bei kurie buvo atsparūs gydymui imatinibu arba jo netoleravo, arba iki po 230 mg/m² du kartus per parą vaikams.

Padidėjęs kraujo serumo lipazės aktyvumas: pasireiškus 3–4 laipsnio kraujo serumo lipazės aktyvumo padidėjimui, suaugusiems pacientams reikia mažinti vaistinio preparato dozę iki po 400 mg vieną kartą per parą arba vaistinio preparato vartojimą sustabdyti. Vaikams gydymą reikia laikinai nutraukti, kol reiškinys susilpnės iki ≤ 1-ojo laipsnio. Po to, jeigu ankstesnė dozė buvo po 230 mg/m² du kartus per parą, gydymą galima atnaujinti skiriant 230 mg/m² dozę vieną kartą per parą. Jeigu ankstesnė dozė buvo 230 mg/m² vieną kartą per parą, gydymą reikia visam laikui nutraukti. Kraujo serumo lipazės aktyvumą reikia tirti kartą per mėnesį arba pagal klinikinį poreikį (žr. 4.4 skyrių).

Padidėjusi bilirubino koncentracija ir kepenų transaminazių aktyvumas: pasireiškus 3–4 laipsnio bilirubino koncentracijos ir kepenų transaminazių aktyvumo padidėjimui, suaugusiems pacientams reikia mažinti vaistinio preparato dozę iki po 400 mg vieną kartą per parą arba vaistinio preparato vartojimą sustabdyti. Vaikams pasireiškus ≥ 2-ojo laipsnio bilirubino kiekio padidėjimui arba ≥ 3-iojo laipsnio kepenų transaminazių aktyvumo padidėjimui, vaistinio preparato vartojimą reikia laikinai nutraukti, kol šie rodmenys sumažės iki ≤ 1-ojo laipsnio. Po to, jeigu ankstesnė dozė buvo po 230 mg/m² du kartus per parą, gydymą galima atnaujinti skiriant 230 mg/m² dozę vieną kartą per parą. Jeigu ankstesnė dozė buvo 230 mg/m² vieną kartą per parą, o rodmenys iki ≤ 1-ojo laipsnio nesumažėja per 28 dienas, gydymą reikia visam laikui nutraukti. Bilirubino koncentraciją ir kepenų transaminazių aktyvumą reikia tirti kartą per mėnesį arba pagal klinikinį poreikį.

Ypatingos populiacijos

Senyviems pacientams

Maždaug 12 % III fazės tyrime dalyvavusių pacientų, kuriems buvo naujai diagnozuotos lėtinės fazės LML, ir maždaug 30 % klinikiniame II fazės tyrime dalyvavusių pacientų, kuriems buvo lėtinės fazės ar akceleracijos fazės LML bei kurie buvo atsparūs gydymui imatinibu arba jo netoleravo, buvo 65 metų ir vyresni. Didelių vaistinio preparato saugumo ir veiksmingumo skirtumų 65 metų ir vyresniems pacientams, lyginant su 18–65 metų asmenimis, nepastebėta.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Klinikinių tyrimų pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, neatlikta.

Kadangi nilotinibo ir jo metabolitų pro inkstus neišskiriama, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, vaistinio preparato klirenso sumažėjimas nėra tikėtinas.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Sutrikusi kepenų funkcija nilotinibo farmakokinetiką veikia nedaug. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Vis dėlto šiems pacientams vaistinio preparato reikia skirti laikantis atsargumo priemonių (žr. 4.4 skyrių).

Širdies sutrikimai

Į atliktus klinikinius tyrimus nebuvo įtraukti pacientai, sergantys nekontroliuojama arba reikšminga širdies liga (pvz., neseniai įvykus miokardo infarktui, sergantys staziniu širdies nepakankamumu, nestabilia krūtinės angina arba kliniškai reikšminga bradikardija). Pacientus, kuriems nustatyta reikšmingų širdies sutrikimų, būtina gydyti laikantis atsargumo priemonių (žr. 4.4 skyrių).

Gauta pranešimų apie bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujo serume padidėjimo atvejus nilotinibo vartojantiems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Lipidų kiekį reikia tirti prieš pradedant skirti nilotinibo, vėliau po 3 mėnesių ir 6 mėnesių nuo gydymo pradžios bei, skiriant ilgalaikį gydymą, ne rečiau kaip kasmet.

Gauta pranešimų apie gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimo atvejus nilotinibo vartojusiems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant skirti nilotinibo ir gydymo metu reikia reguliariai tirti gliukozės kiekį kraujyje.

Vaikų populiacija

Buvo ištirti nilotinibo saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 2 metų iki < 18 metų, kuriems yra Philadelphia chromosomai teigiamos LML lėtinė fazė (žr. 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius). Jaunesnių kaip 2 metų vaikų bei vaikų, kuriems nustatyta Philadelphia chromosomai teigiamos LML akceleracijos fazė arba blastinė krizė, gydymo patirties nėra. Duomenų apie vaistinio preparato vartojimą jaunesniems kaip 10 metų vaikams, kuriems yra pirmą kartą diagnozuota liga, nėra, o duomenų apie vaistinio preparato skyrimą jaunesniems kaip 6 metų vaikams, kurie yra atsparūs gydymui imatinibu arba jo netoleruoja, yra nedaug.

Vartojimo metodas

Nilotinib STADA reikia vartoti du kartus per parą su maždaug 12 valandų pertrauka. Vaistinio preparato negalima vartoti valgant. Kietąsias kapsules reikia nuryti nepažeistas užgeriant vandeniu. 2 valandas prieš vaistinio preparato vartojimą ir mažiausiai vieną valandą po to negalima valgyti jokio maisto.

Pacientams, kuriems sunku nuryti, įskaitant vaikus, kurie negali nuryti kietųjų kapsulių, vietoj Nilotinib STADA turi būti vartojami kiti nilotinibo vaistiniai preparatai.

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Mielosupresija

Skiriant nilotinibo gali pasireikšti trombocitopenija, neutropenija ir anemija (3 ir 4 laipsnio pagal Nacionalinio vėžio instituto bendruosius toksiškumo kriterijus). Jų dažniau pasireiškia pacientams, kuriems yra LML ir kurie yra atsparūs gydymui imatinibu arba jo netoleruoja, ypač pacientams, kuriems yra LML akceleracijos fazė. Gydymo metu pirmuosius 2 mėnesius kas dvi savaites ir vėliau kas mėnesį arba pagal klinikinį poreikį reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą. Mielosupresija paprastai buvo laikina ir praeidavo laikinai nutraukus gydymą nilotinibu ar sumažinus vaistinio preparato dozę (žr. 4.2 skyrių).

Pailgėjęs QT intervalas

Nustatyta, kad suaugusiems pacientams ir vaikams nilotinibas pailgina širdies skilvelių repoliarizacijos laiką, kurį parodo elektrokardiogramos (EKG) QT intervalas; šis poveikis priklauso nuo vaistinio preparato koncentracijos.

III fazės tyrimo, kuriame dalyvavo pirmą kartą diagnozuota lėtinės fazės LML sergantys po 300 mg nilotinibo du kartus per parą vartoję pacientai, duomenimis, vidutinis koreguoto QTcF intervalo pokytis nuo pradinio rodmens, kai nusistovėjo pusiausvyrinė vaistinio preparato apykaita, buvo 6 ms. Nei vienam pacientui QTcF intervalas nebuvo > 480 ms. Polimorfinės paroksizminės skilvelinės tachikardijos (torsade de pointes) epizodų nestebėta.

II fazės tyrimo, kuriame dalyvavo lėtinės ir akceleracijos fazės LML sergantys po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartoję pacientai, kurie buvo atsparūs gydymui imatinibui arba jo netoleravo, duomenimis, vidutinis koreguoto QTcF intervalo pokytis nuo pradinio rodmens, kai nusistovėjo pusiausvyrinė vaistinio preparato apykaita, buvo atitinkamai 5 ms ir 8 ms. > 500 ms trukmės QTcF intervalas buvo stebėtas mažiau nei 1 % šių pacientų. Klinikinių tyrimų metu torsade de pointes epizodų nestebėta.

Tyrimo su sveikais savanoriais duomenimis, kai vaistinio preparato ekspozicija buvo panaši į ekspoziciją pacientams, vidutinis koreguoto QTcF intervalo pokytis nuo pradinio rodmens, lyginant su placebo grupe, buvo 7 ms (PI ± 4 ms). Nė vienam tiriamajam nenustatyta > 450 ms QTcF intervalo. Be to, tyrimo metu nepasireiškė jokių kliniškai reikšmingų širdies ritmo sutrikimų. Ypač svarbu, kad tyrimo metu nepastebėta jokių torsade de pointes epizodų (praeinančių ar ilgalaikių).

QT intervalas gali reikšmingai pailgėti, kai nilotinibo netinkamai vartojama kartu su stipriais CYP3A4 inhibitoriais ir (arba) kitais QT intervalo pailgėjimą galinčiais sukelti vaistiniais preparatais ir (arba) kartu su maistu (žr. 4.5 skyrių). Kartu esanti hipokalemija ir hipomagnezemija gali dar labiau sustiprinti šį poveikį. Pailgėjęs QT intervalas gali kelti pavojų pacientų gyvybei.

Nilotinibo reikia skirti atsargiai pacientams, kuriems yra pailgėjęs QT intervalas arba kuriems yra reikšminga pailgėjusio QT intervalo išsivystymo rizika, tai yra pacientams:

kuriems yra įgimtas ilgo QT intervalo sindromas;

kurie serga nekontroliuojamomis arba reikšmingomis širdies ligomis, pvz., neseniai įvykusiu miokardo infarktu, staziniu širdies nepakankamumu, nestabilia krūtinės angina arba kliniškai reikšminga bradikardija;

vartojantiems vaistinių preparatų nuo aritmijos ar kitų QT intervalo pailgėjimą galinčių sukelti preparatų.

Prieš pradedant skirti nilotinibo ir vėliau pagal klinikinį poreikį pacientus rekomenduojama atidžiai stebėti dėl galimo vaistinio preparato poveikio QTc intervalui, be to, rekomenduojama užrašyti pradinę EKG. Hipokalemiją ir hipomagnezemiją būtina koreguoti prieš paskiriant nilotinibo, šiuos rodmenis reikia periodiškai stebėti gydymo metu.

Staigi mirtis

Gauta pranešimų apie nedažnus (nuo 0,1 % iki 1 %) staigios mirties atvejus pacientams, kuriems buvo imatinibui atspari lėtinės fazės ar akceleracijos fazės LML (arba kurie gydymo imatinibu netoleravo) ir kurie anksčiau sirgo širdies ligomis arba turėjo reikšmingų širdies ligų rizikos veiksnių. Dažnai šie pacientai sirgo gretutinėmis ligomis (kartu su diagnozuotu onkologine liga) bei kartu vartojo vaistinių preparatų. Skilvelių repoliarizacijos pakitimai gali būti įtaką darantys veiksniai. III fazės tyrimo, kuriame dalyvavo pirmą kartą diagnozuota lėtinė fazės LML sergantys pacientai, metu staigios mirties atvejų nebuvo.

Skysčių susilaikymas organizme ir edema

III fazės tyrimo, kuriame dalyvavo pirmą kartą diagnozuota LML sergantys pacientai, metu pastebėta nedažnų (nuo 0,1 % iki 1 %), su vaistiniu preparatu susijusių, sunkių formų skysčių susilaikymo organizme, pavyzdžiui, skysčio susikaupimo pleuros ertmėje, plaučių edemos ir skysčio susikaupimo perikardo ertmėje, atvejų. Apie panašius reiškinius pranešimų gauta ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Reikia atidžiai ištirti neaiškių priežasčių sukelto greito kūno svorio padidėjimo atvejus. Jeigu vartojant nilotinibo pasireiškia sunkaus skysčių susilaikymo organizme požymių, reikia išsiaiškinti tokį sutrikimą sukėlusias priežastis ir pacientams skirti tinkamą gydymą (žr. 4.2 skyriuje pateikiamus nurodymus apie veiksmus pasireiškus nehematologiniam toksiniam poveikiui).

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai

Atsitiktinių imčių, III fazės tyrimo, kuriame dalyvavo pirmą kartą diagnozuota LML sergantys pacientai, metu bei po vaistinio preparato pateikimo į rinką gauta pranešimų apie pasireiškusius širdies ir kraujagyslių sutrikimus. Minėto klinikinio tyrimo metu (vaistinio preparato vartojimo trukmės mediana buvo 60,5 mėnesių) pastebėta tokių 3–4 laipsnio širdies ir kraujagyslių sutrikimų: periferinių arterijų okliuzinė liga (atitinkamai, 1,4 % ir 1,1 % atvejų skiriant po 300 mg ir po 400 mg nilotinibo du kartus per parą), išeminė širdies liga (atitinkamai, 2,2 % ir 6,1 % atvejų skiriant po 300 mg ir po 400 mg nilotinibo du kartus per parą) bei išeminio tipo galvos smegenų kraujotakos sutrikimas (atitinkamai, 1,1 % ir 2,2 % atvejų skiriant po 300 mg ir po 400 mg nilotinibo du kartus per parą). Pacientams reikia nurodyti, kad nedelsiant kreiptųsi į gydytoją tais atvejais, jeigu jiems pasireiškia ūminių širdies ir kraujagyslių sutrikimų požymių ar simptomų. Gydymo nilotinibu metu reikia ištirti pacientų širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei stebėti ir aktyviai koreguoti širdies ir kraujagyslių sutrikimų pasireiškimo rizikos veiksnius, remiantis įprastinėmis rekomendacijomis.

Siekiant koreguoti širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnius, reikia skirti tinkamą gydymą (žr. 4.2 skyriuje pateikiamus nurodymus apie veiksmus pasireiškus nehematologiniam toksiniam poveikiui).

Hepatito B reaktyvacija

Hepatitas B atsinaujino pacientams, kurie yra ilgalaikiai šio viruso nešiotojai, po to, kai šie pacientai pavartojo BCR-ABL tirozinkinazės inhibitorių. Kai kuriais atvejais tai sukėlė ūminį kepenų nepakankamumą arba žaibinį hepatitą, dėl kurio teko atlikti kepenų transplantaciją arba pacientas mirė.

Prieš pradedant gydymą nilotinibu, reikia ištirti, ar nėra HBV infekcijos. Prieš pradedant gydyti pacientus, kuriems nustatytas serologiškai teigiamas hepatitas B (įskaitant aktyvia liga sergančius pacientus), ir dėl pacientų, kuriems gydymo laikotarpiu nustatyta HBV infekcija, reikia pasitarti su kepenų ligų ir hepatito B gydymo ekspertais. Gydymo laikotarpiu ir kelis mėnesius po gydymo pabaigos reikia atidžiai stebėti, ar HBV nešiotojams, kuriems būtinas gydymas nilotinibu, nepasireiškia aktyvios HBV infekcijos požymių ir simptomų (žr. 4.8 skyrių).

Specialios stebėjimo rekomendacijos lėtinės fazės Ph+ LML sergantiems suaugusiems pacientams, kuriems pasiektas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas

Tinkamumas nutraukti gydymą

Gydymo nutraukimo galimybė gali būti svarstoma tinkamiems pacientams, kuriems nustatyta tipinių BCR-ABL transkriptų, e13a2/b2a2 arba e14a2/b3a2, ekspresija. Pacientams privalo būti nustatyti tipiniai BCR-ABL transkriptai, kad galima būtų tirti BCR-ABL kiekį, įvertinti molekulinio atsako gilumą ir nustatyti galimą molekulinės remisijos praradimą po gydymo nilotinibu nutraukimo.

Pacientų, kuriems buvo nutrauktas gydymas, būklės stebėjimas

Atitinkamiems pacientams nutraukus gydymą būtina dažnai tirti BCR-ABL transkriptų kiekį, pasirenkant kiekybinius diagnostinius tyrimo metodus, validuotus matuoti molekulinio atsako lygį bent MR4,5 (BCR-ABL/ABL ≤ 0,0032 % TS) jautrumu. BCR-ABL transkriptų kiekį būtina tirti prieš gydymo nutraukimą ir po to (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius).

Jeigu nustatomas didžiojo molekulinio atsako (MMR = BCR-ABL/ABL ≤ 0,1 % TS) praradimas LML sergantiems pacientams, kuriems buvo skirtas pirmos ar antros eilės gydymas nilotinibu, arba patvirtinamas MR4 atsako praradimas (kai vieną po kito atliekant du tyrimus su bent 4 savaičių intervalu nebenustatoma MR4 (MR4 = BCR-ABL/ABL ≤ 0,01 % TS)) LML sergantiems pacientams, kuriems buvo skirtas pirmos ar antros eilės gydymas nilotinibu, būtina atnaujinti gydymą per 4 savaites nuo tada, kai sužinoma, jog baigėsi ligos remisija. Laikotarpiu, kai neskiriama gydymo, gali pasireikšti molekulinis ligos atkrytis, o duomenų apie ilgalaikes pasekmes dar nėra. Todėl siekiant nustatyti galimą ligos remisijos pabaigą, ypatingai svarbu dažnai tirti BCR-ABL transkriptų kiekį ir atlikti bendrąjį kraujo tyrimą su leukograma (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kuriems atnaujinus gydymą po trijų mėnesių nepavyksta pasiekti MMR atsako, reikia atlikti BCR-ABL kinazės domeno mutacijos tyrimą.

Laboratoriniai tyrimai ir jų rodmenų stebėjimas

Lipidų kiekis kraujyje

III fazės tyrimo, kuriame dalyvavo pirmą kartą diagnozuota LML sergantys pacientai, metu 1,1 % pacientų, kurie vartojo po 400 mg du kartus per parą nilotinibo dozę, pasireiškė 3–4 laipsnio bendrojo cholesterolio koncentracijos padidėjimas; tačiau tokio 3–4 laipsnio padidėjimo nebuvo stebėta vartojusiųjų po 300 mg dozę du kartus per parą grupėje (žr. 4.8 skyrių). Lipidų kiekį rekomenduojama tirti prieš pradedant skirti nilotinibo, vėliau po 3 mėnesių ir 6 mėnesių nuo gydymo pradžios bei, skiriant ilgalaikį gydymą, ne rečiau kaip kasmet (žr. 4.2 skyrių). Jeigu reikia skirti HMG-KoA reduktazės inhibitoriaus (lipidų kiekį mažinančio preparato), prieš pradedant šį gydymą perskaitykite 4.5 skyrių, kadangi tam tikri HMG-KoA reduktazės inhibitoriai taip pat metabolizuojami dalyvaujant CYP3A4 fermentui.

Gliukozės kiekis kraujyje

III fazės tyrimo, kuriame dalyvavo pirmą kartą diagnozuota LML sergantys pacientai, metu, gydant du kartus per parą 400 mg nilotinibo ir 300 mg nilotinibo dozėmis, atitinkamai 6,9 % ir 7,2 % pacientų pasireiškė 3–4 laipsnio gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje. Prieš pradedant gydymą nilotinibu rekomenduojama ištirti gliukozės kiekį kraujyje ir gydymo metu jį stebėti pagal klinikinį poreikį (žr. 4.2 skyrių). Jeigu tyrimų rezultatai rodo, kad reikalingas gydymas, gydytojas turi laikytis vietinių praktikos standartų ir gydymo rekomendacijų.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Reikia vengti nilotinibo skirti kartu su stipriai CYP3A4 slopinančiais vaistiniais preparatais, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) ketokonazolą, itrakonazolą, vorikonazolą, klaritromiciną, telitromiciną, ritonavirą). Jei būtina gydyti bet kuriuo iš šių vaistinių preparatų, rekomenduojama, jei įmanoma, gydymą nilotinibu nutraukti (žr. 4.5 skyrių). Jei laikinai gydymo nutraukti negalima, kiekvieną pacientą būtina atidžiai stebėti dėl galimo QT intervalo pailgėjimo (žr. 4.2, 4.5 ir 5.2 skyrius).

Tikėtina, kad nilotinibo skiriant kartu su stipriai CYP3A4 indukuojančiais vaistiniais preparatais (pvz., fenitoinu, rifampicinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu ar jonažolės preparatais), nilotinibo ekspozicija gali sumažėti iki kliniškai reikšmingo lygio. Todėl nilotinibu gydomiems pacientams reikia skirti alternatyvių vaistinių preparatų, kurie mažiau indukuoja CYP3A4 (žr. 4.5 skyrių).

Maisto poveikis

Maistas didina biologinį nilotinibo prieinamumą. Nilotinib STADA negalima vartoti valgant (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius), vaistinio preparato reikia gerti praėjus 2 valandoms po valgio. Išgėrus vaistinio preparato, mažiausiai vieną valandą po to negalima valgyti jokio maisto. Reikia vengti vartoti greipfrutų sulčių ar kitokių maisto produktų, kurie slopina CYP3A4.

Pacientai, turintys rijimo sutrikimų, įskaitant vaikus, kurie negali nuryti kietųjų kapsulių, vietoj Nilotinib STADA turi vartoti kitų nilotinibo vaistinių preparatų.

Sutrikusi kepenų funkcija

Kepenų funkcijos sutrikimo įtaka nilotinibo farmakokinetikai yra nedidelė. Pacientams, kuriems buvo lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, pavartojus vienkartinę 200 mg nilotinibo dozę, jo AUC padidėjo atitinkamai 35 %, 35 % ir 19 %, palyginus su kontroline tiriamųjų, kurių kepenų funkcija buvo normali, grupe. Numatoma nilotinibo Cmax, nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai, atitinkamai padidėjo 29 %, 18 % ir 22 %. Į klinikinius tyrimus nebuvo įtraukti pacientai, kurių alanino aminotransferazės (ALT) ir (arba) aspartato aminotransferazės (AST) aktyvumas kraujyje buvo daugiau nei 2,5 karto (daugiau nei 5 kartus, jei tai susiję su liga) didesnis už viršutinę normos ribą ir (arba) bendrojo bilirubino koncentracija buvo daugiau nei 1,5 karto didesnė už viršutinę normos ribą. Nilotinibo daugiausia metabolizuojama kepenyse. Todėl pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gali padidėti nilotinibo ekspozicija ir juos būtina gydyti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Kraujo serumo lipazė

Pastebėta padidėjusios kraujo serumo lipazės aktyvumo atvejų. Pacientams, kurie anksčiau buvo sirgę pankreatitu, rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių. Jei padidėja lipazės aktyvumas ir atsiranda su pilvu susijusių simptomų, būtina sustabdyti gydymą nilotinibu ir apsvarstyti tinkamas diagnozavimo priemones, kad būtų patvirtinta, jog nėra pankreatito.

Visiškas skrandžio pašalinimas

Pacientų, kuriems visiškai pašalintas skrandis, organizme nilotinibo biologinis prieinamumas gali sumažėti (žr. 5.2 skyrių). Reikia apsvarstyti dažnesnį tokių pacientų stebėjimą.

Naviko lizės sindromas

Dėl galimo naviko lizės sindromo (NLS) pasireiškimo, prieš pradedant gydymą nilotinibu, rekomenduojama koreguoti kliniškai reikšmingą dehidrataciją ir sumažinti padidėjusios šlapimo rūgšties kiekį (žr. 4.8 skyrių).

Vaikų populiacija

Vaikams buvo dažniau nei suaugusiesiems nustatyta pakitusių laboratorinių tyrimų rodmenų atvejų, t. y. nedaug ar vidutiniškai ir laikinai padidėjusio aminotransferazių aktyvumo ir bendrojo bilirubino kiekio atvejų, tai rodo didesnę hepatotoksinio poveikio riziką vaikų populiacijoje (žr. 4.8 skyrių). Kepenų funkciją (bilirubino kiekį ir kepenų transaminazių aktyvumą) reikia tirti kas mėnesį arba pagal klinikinį poreikį. Nustačius padidėjusius bilirubino kiekį ir kepenų transaminazių aktyvumą, reikia laikinai nutraukti nilotinibo vartojimą, sumažinti jo dozę ir (arba) visam laikui nutraukti gydymą nilotinibu (žr. 4.2 skyrių). Klinikinio tyrimo metu LML sergančių ir nilotinibo vartojusių vaikų populiacijoje buvo nustatytas augimo sulėtėjimas (žr. 4.8 skyrių). Rekomenduojama atidžiai stebėti nilotinibu gydomų vaikų augimą.

Laktozė

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Natris

Šio vaistinio preparato vienoje dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Jei yra klinikinė indikacija, nilotinibo gali būti skiriama kartu su kraujodaros sistemos augimo faktoriais, tokiais kaip eritropoetinas ar su granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-KSF). Jei yra klinikinė indikacija, vaistinio preparato gali būti skiriama kartu su hidroksikarbamidu ar anagrelidu.

Nilotinibas daugiausia metabolizuojamas kepenyse ir tikėtina, kad pagrindinis oksidacinio metabolizmo fermentas yra CYP3A4. Nilotinibas taip pat yra daugelio vaistinių preparatų išstūmimo pompos, P-glikoproteino (P-gp), substratas. Todėl nilotinibo absorbciją ir į sisteminę kraujotaką absorbuoto vaistinio preparato eliminaciją gali veikti CYP3A4 ir (ar) P-gp aktyvumą keičiančios medžiagos.

Veikliosios medžiagos, kurios gali didinti nilotinibo koncentraciją kraujo serume

Nilotinibo vartojant kartu su imatinibu (kuris yra P-gp ir CYP3A4 substratas bei moderatorius), šiek tiek slopinamas CYP3A4 ir (arba) P-gp aktyvumas. Imatinibo AUC padidėjo 18–39 %, o nilotinibo AUC padidėjo 18–40 %. Tikėtina, kad šie pokyčiai nėra kliniškai reikšmingi.

Skiriant kartu su stipriu CYP3A4 inhibitoriumi ketokonazolu, nilotinibo ekspozicija sveikiems asmenims padidėjo tris kartus. Todėl Nilotinib STADA nerekomenduojama skirti kartu su stipriai CYP3A4 slopinančiais vaistiniais preparatais (įskaitant ketokonazolą, itrakonazolą, vorikonazolą, ritonavirą, klaritromiciną ir telitromiciną) (žr. 4.4 skyrių). Kartu su vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriais skiriamo nilotinibo ekspozicija taip pat gali padidėti. Reikia apsvarstyt galimybę skirti alternatyvių vaistinių preparatų, kurie CYP3A4 neslopina ar slopina mažiau.

Veikliosios medžiagos, kurios gali mažinti nilotinibo koncentraciją kraujo serume

Stiprus CYP3A4 induktorius rifampicinas nilotinibo C_max mažina 64 %, o nilotinibo AUC – 80 %. Rifampicino kartu su nilotinibu skirti negalima.

Tikėtina, kad kartu skiriant kitų CYP3A4 indukuojančių vaistinių preparatų (pvz., fenitoino, karbamazepino, fenobarbitalio ir jonažolės vaistinių preparatų), nilotinibo ekspozicija taip pat gali sumažėti iki kliniškai reikšmingo lygio. Jei pacientams būtina vartoti CYP3A4 induktorių, reikia rinktis alternatyvių vaistinių preparatų, kurie mažiau indukuoja CYP3A4 fermentų aktyvumą.

Nilotinibo tirpumas priklauso nuo pH: esant didesniam pH, tirpumas yra mažesnis. Sveikiems asmenims, kuriems buvo skiriama po 40 mg ezomeprazolo kartą per parą 5 paras, skrandžio pH reikšmingai padidėjo, tačiau nilotinibo absorbcija sumažėjo tik nežymiai (C_max sumažėjo 27 % ir AUC_0-∞ sumažėjo 34 %). Prireikus nilotinibo galima vartoti kartu su ezomeprazolu ar kitais protonų siurblio inhibitoriais.

Tyrimo su sveikais asmenimis duomenimis, vienkartinę 400 mg nilotinibo dozę paskyrus praėjus 10 valandų po famotidino vartojimo ir likus 2 valandoms iki jo vartojimo, reikšmingų nilotinibo farmakokinetikos pokyčių nepastebėta.

Todėl tais atvejais, kai kartu būtina vartoti H2 receptorių blokatorių, jų galima skirti likus maždaug 10 valandų iki nilotinibo vartojimo ir praėjus maždaug 2 valandoms po jo vartojimo.

To paties tyrimo metu nustatyta, kad antacidinių preparatų (aliuminio hidroksido, magnio hidroksido ar simetikono) skyrimas, likus 2 valandoms iki vienkartinės 400 mg nilotinibo dozės vartojimo arba praėjus 2 valandoms po jo vartojimo, taip pat neveikė nilotinibo farmakokinetikos. Todėl prireikus antacidinių preparatų galima skirti likus maždaug 2 valandoms iki nilotinibo vartojimo arba praėjus maždaug 2 valandoms po jo vartojimo.

Veikliosios medžiagos, kurių sisteminė koncentracija gali pakisti dėl nilotinibo poveikio

Tyrimais in vitro nustatyta, kad nilotinibas yra palyginus stiprus CYP3A4, CYP2C8, CYP2C9, CYP2D6 ir UGT1A1 inhibitorius. CYP2C9 Ki reikšmė yra mažiausia (Ki = 0,13 mikromolių).

Vienkartinės dozės vaistinių preparatų sąveikos tyrimo, kuriame dalyvavę sveiki savanoriai vartojo 25 mg varfarino (jautrus CYP2C9 substratas) ir 800 mg nilotinibo, metu varfarino farmakokinetikos parametrų arba varfarino farmakodinamikos (vertinant protrombino laiką (PL) ir tarptautinį normalizuotą santykį [TNS]), pokyčių nenustatyta. Nuolatinių duomenų nėra. Šis tyrimas rodo, kad nilotinibo ir varfarino kliniškai reikšminga sąveika yra silpnesnė, kai varfarino dozė yra mažesnė kaip 25 mg.

Dėl nuolatinių duomenų trūkumo, pradėjus gydymą nilotinibu (bent jau pirmąsias 2 savaites) rekomenduojama stebėti varfarino farmakodinamikos rodiklius (TNS arba PL).

LML sergantiems pacientams skiriant 400 mg nilotinibo dozę du kartus per parą 12 dienų, kartu vartojant geriamojo midazolamo (CYP3A4 substratas) sisteminė ekspozicija (AUC ir C_max) padidėjo atitinkamai 2,6 ir 2,0 kartus. Nilotinibas yra vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorius. Todėl gali padidėti kartu su nilotinibu vartojamų kitų CYP3A4 fermento daugiausia metabolizuojamų vaistinių preparatų (pvz., tam tikrų HMG-KoA reduktazės inhibitorių) sisteminė ekspozicija. Gali prireikti tinkamo būklės stebėjimo ir dozės koregavimo kartu su nilotinibu skiriant vaistinių preparatų, kurie yra CYP3A4 substratai ir kurių terapinės ribos yra siauros (įskaitant, bet neapsiribojant toliau nurodytais vaistiniais preparatais: alfentaniliu, ciklosporinu, dihidroergotaminu, ergotaminu, fentaniliu, sirolimuzu ir takrolimuzu).

Nilotinibo vartojimas deriniu su tais statinais, kuriuos daugiausiai eliminuoja CYP3A4, gali padidinti statinų sukeltos miopatijos, įskaitant rabdomiolizę, atsiradimo riziką.

Vaistiniai preparatai nuo aritmijos ir kitos QT intervalą galinčios pailginti veikliosios medžiagos

Pacientams, kuriems yra ar gali pasireikšti pailgėjęs QT intervalas, įskaitant pacientus, kurie vartoja vaistinių preparatų nuo aritmijos (pvz., amjodarono, dizopiramido, prokainamido, chinidino ir sotalolio) ar kitų QT intervalą galinčių pailginti vaistinių preparatų (pvz., chlorokvino, halofantrino, klaritromicino, haloperidolio, metadono ir moksifloksacino), Nilotinibo reikia skirti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

Sąveika su maistu

Kartu vartojamas maistas didina nilotinibo absorbciją ir biologinį prieinamumą, todėl didėja vaistinio preparato koncentracija kraujo serume (žr. 4.2, 4.4 ir 5.2 skyrius). Reikia vengti vartoti greipfrutų sulčių ar kitokių maisto produktų, kurie slopina CYP3A4 aktyvumą.

Vaikų populiacija

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingos moterys / kontracepcija

Vaisingos moterys turi naudoti labai veiksmingą kontracepcijos metodą gydymo nilotinibu metu ir dvi savaites po gydymo pabaigos.

Nėštumas

Duomenų apie nilotinibo vartojimą nėštumo metu nėra arba jų nepakanka. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Nilotinibo nėštumo metu vartoti negalima, nebent moters klinikinė būklė yra tokia, kad ją būtina gydyti nilotinibu. Jei vaistinio preparato vartojama nėštumo metu, nėščiąją reikia informuoti apie galimą riziką vaisiui.

Jeigu nilotinibo vartojanti moteris galvoja apie pastojimo galimybę, galima apsvarstyti gydymo nutraukimą, atsižvelgiant į 4.2 ir 4.4 skyriuose nurodytus tinkamumo gydymo nutraukimui kriterijus. Duomenų apie nėštumo atvejus, kai pacientėms mėginama pasiekti ligos remisiją neskiriant gydymo, yra labai nedaug. Jeigu ligos remisijos neskiriant gydymo laikotarpiu planuojamas nėštumas, pacientę būtina informuoti apie galimą poreikį atnaujinti gydymą nilotinibu nėštumo metu (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Žindymas

Nežinoma, ar nilotinibo išsiskiria į gydytų moterų pieną. Esami toksikologinių tyrimų su gyvūnais duomenys rodo, kad nilotinibo išsiskiria į gyvūnų pieną (žr. 5.3 skyrių). Kadangi pavojaus žindomiems naujagimiams ar kūdikiams negalima atmesti, todėl nilotinibo vartojimo metu ir 2 savaites po paskutinės dozės pavartojimo žindyti negalima.

Vaisingumas

Tyrimai su gyvūnais neparodė poveikio žiurkių patinų ir patelių vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nilotinibas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Vis dėlto rekomenduojama, kad pacientai, kuriems vartojant vaistinio preparato pasireiškia svaigulys, nuovargis, sutrikęs regėjimas ar kitoks gebėjimą saugiai vairuoti ir valdyti mechanizmus galintis veikti nepageidaujamas poveikis, susilaikytų nuo šios veiklos tol, kol nepageidaujamas poveikis neišnyks (žr. 4.8 skyrių).

Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Saugumo savybės yra pagrįstos apibendrintais duomenimis, gautais iš 3 422 pacientų, kuriems nilotinibo 13 klinikinių tyrimų metu buvo skirta pagal patvirtintas indikacijas: suaugusiesiems ir vaikams, kuriems pirmą kartą diagnozuota lėtinės fazės Philadelphia chromosomai teigiama lėtinė mieloleukemija (LML) (5 klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 2 414 pacientų), suaugusiesiems, kuriems yra Philadelphia chromosomai teigiamos LML lėtinė fazė ir akceleracijos fazė, jei pacientas buvo atsparus ankstesnei terapijai (įskaitant imatinibą) arba jos netoleravo (6 klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 939 pacientai), ir vaikams, kuriems yra Philadelphia chromosomai teigiamos LML lėtinė fazė, jei pacientas buvo atsparus ankstesnei terapijai (įskaitant imatinibą) arba jos netoleravo (2 klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 69 pacientai). Šie apibendrinti duomenys atitinka 9 039,34 paciento ekspozicijos metus.

Nilotinibo saugumo savybės visoms indikacijoms yra vienodos.

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos (dažnis ≥ 15 %) remiantis apibendrintais saugumo duomenimis buvo: išbėrimas (26,4 %), viršutinių kvėpavimo takų infekcija (įskaitant faringitą, nazofaringitą, rinitą) (24,8 %), galvos skausmas (21,9 %), hiperbilirubinemija (įskaitant padidėjusią bilirubino koncentraciją kraujyje) (18,6 %), artralgija (15,8 %), nuovargis (15,4 %), pykinimas (16,8 %), niežėjimas (16,7 %) ir trombocitopenija (16,4 %).

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką (3 lentelė), yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnio kategorijas. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

3 lentelė Nepageidaujamos vaistinio preparato reakcijos

Pastaba: Pediatrinių tyrimų metu buvo pastebėtos ne visos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą.

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Staigi mirtis

Nilotinibo klinikinių tyrimų ir (arba) vilties programos vaistinių preparatų vartojimo metu pacientams, kurie sirgo lėtinės fazės ir akceleracijos fazės LML ir buvo atsparūs gydymui imatinibu arba jo netoleravo bei anksčiau sirgo širdies ligomis arba turėjo reikšmingų širdies ligų rizikos veiksnių, nustatyta nedažnų (nuo 0,1 % iki 1 %) staigios mirties atvejų (žr. 4.4 skyrių).

Hepatito B reaktyvacija

Gauta pranešimų apie hepatito B reaktyvacijos atvejus, susijusius su BCR-ABL tirozinkinazės inhibitorių (TKI) vartojimu. Kai kuriais atvejais tai sukėlė ūminį kepenų nepakankamumą arba žaibinį hepatitą, dėl kurio teko atlikti kepenų transplantaciją arba pacientas mirė (žr. 4.4 skyrių).

Vaikų populiacija

Nilotinibo vartojimo saugumas vaikams ir paaugliams (nuo 2 metų iki < 18 metų amžiaus), sergantiems lėtinės fazės Philadelphia chromosomai teigiamos LML (n = 58), buvo tirtas atlikus vieną pagrindinį 60 mėnesių trukmės tyrimą (žr. 5.1 skyrių). Vaikams ir paaugliams pastebėtų nepageidaujamų reakcijų dažnis, pobūdis ir sunkumas iš esmės buvo panašūs į pastebėtus suaugusiesiems, išskyrus hiperbilirubinemiją / padidėjusią bilirubino koncentraciją kraujyje (3/4 laipsnio: 10,3 %) ir transaminazių aktyvumo padidėjimą (3/4 laipsnio AST aktyvumo padidėjimas: 1,7 %, 3/4 laipsnio ALT aktyvumo padidėjimas: 12,1 %), apie kuriuos buvo pranešta dažniau nei suaugusiems pacientams. Gydymo metu reikia stebėti bilirubino kiekį ir kepenų transaminazių aktyvumą (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Augimo sutrikimas vaikų populiacijoje

LML sergančių vaikų ir paauglių klinikinio tyrimo duomenimis, kai ekspozicijos trukmės mediana naujai diagnozuotiems pacientams buvo 51,9 mėnesio, o imatinibui ar dazatinibui atsparia Ph+ LML- LF sergantiems arba imatinibo netoleruojantiems pacientams ̶ 59,9 mėnesio, augimo greičio sulėtėjimas (atsilikimas bent dvejomis pagrindinėmis procentilių linijomis nuo pradinių reikšmių) pastebėtas aštuoniems pacientams: penkiems pacientams (8,6 %) nustatytas atsilikimas dvejomis pagrindinėmis procentilių linijomis nuo pradinių reikšmių, o trims pacientams (5,2 %) nustatytas atsilikimas trejomis pagrindinėmis procentilių linijomis nuo pradinių reikšmių. Su augimo sulėtėjimu susijusių reiškinių nustatyta 3 pacientams (5,2 %). Nilotinibo vartojantiems vaikams ir paaugliams rekomenduojama atidžiai stebėti augimą (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.

Perdozavimas

Gauta pavienių pranešimų apie tyčinio nilotinibo perdozavimo atvejus, kai buvo išgertas nenustatytas kiekis nilotinibo kietųjų kapsulių kartu su alkoholiu ir kitais vaistiniais preparatais. Perdozavus pasireiškė neutropenija, vėmimas ir mieguistumas. EKG pokyčių ar toksinio poveikio kepenims atvejų nepranešta.

Pranešimuose buvo nurodyta, kad pacientai pasveiko.

Perdozavusį vaistinio preparato pacientą reikia stebėti ir skirti atitinkamą simptominį gydymą.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antinavikiniai vaistiniai preparatai, BCR-ABL tirozinkinazės inhibitoriai, ATC kodas – L01EA03.

Veikimo mechanizmas

Nilotinibas yra stiprus tiek ląstelių linijų, tiek pirminių Philadelphia chromosomai teigiamų leukeminių ląstelių BCR-ABL onkoproteino ABL tirozino kinazės inhibitorius. Nilotinibui būdingas didelis afinitetas ATF-prijungimo vietai ir todėl jis stipriai slopina pirminio tipo BCR-ABL teigiamas naviko ląsteles bei išlieka aktyvus prieš 32 iš 33 imatinibui atsparių mutavusių BCR-ABL formų. Dėl tokio biocheminio poveikio nilotinibas selektyviai slopina ląstelių linijų ir pirminių Philadelphia chromosomai teigiamų LML sergančių pacientų leukeminių ląstelių proliferaciją bei paskatina jų apoptozę. Tiriant LML pelių modelius nustatyta, kad geriamojo nilotinibo vartojimas palengvina vėžio sukeliamą žalą ir pailgina išgyvenamumą.

Farmakodinaminis poveikis

Nilotinibas mažai veikia ar visiškai neveikia daugelio kitų tirtų proteinkinazių, įskaitant Src, tačiau išskyrus PDGF, KIT ir Ephrin receptorių kinazes, aktyvumo: jas nilotinibas slopina esant tokiai koncentracijai, kuri pasiekiama rekomenduojamomis terapinėmis geriamosiomis dozėmis gydant LML (žr. 4 lentelę).

4 lentelė Nilotinibo poveikis kinazių aktyvumui (fosforilinimas IC50 nM)

Klinikinis veiksmingumas

Pirmą kartą diagnozuotos lėtinės fazės LML klinikiniai tyrimai

Buvo atliktas atviras daugiacentris atsitiktinių imčių III fazės tyrimas, kuriuo siekta nustatyti nilotinibo veiksmingumą (poveikį lyginant su imatinibo poveikiu). Tyrime dalyvavo 846 suaugę pacientai, kuriems buvo pirmą kartą nustatyta citogenetiniu tyrimu patvirtinta lėtinės fazės Philadelphia chromosomai teigiama lėtinė mieloleukemija (LML). Pacientams diagnozė buvo nustatyta ne daugiau kaip prieš šešis mėnesius, pacientai nebuvo gydyti (išskyrus gydymą hidroksikarbamidu ir (arba) anagrelidu). Pacientai atsitiktiniu būdu santykiu 1:1:1 buvo suskirstyti į grupes, kurių kiekviena vartojo atitinkamai po 300 mg nilotinibo du kartus per parą (n = 282), po 400 mg nilotinibo du kartus per parą (n = 281) arba 400 mg imatinibo kartą per parą (n = 283). Suskirstymas atsitiktiniu būdu buvo stratifikuotas pagal Sokal rizikos skalės įvertinimą diagnozės nustatymo metu.

Pradinės trijų gydymo grupių pacientų charakteristikos buvo panašios. Abiejose gydymo nilotinibu grupėse pacientų amžiaus mediana buvo 47 metai, gydymo imatinibu grupėje ̶ 46 metai, 12,8 % po 300 mg nilotinibo du kartus per parą, 10,0 % po 400 mg nilotinibo du kartus per parą ir 12,4 % 400 mg imatinibo kartą per parą vartojusių pacientų buvo 65 metų arba vyresni. Į tyrimą buvo įtraukta šiek tiek daugiau vyrų nei moterų (56,0 % po 300 mg nilotinibo du kartus per parą, 62,3 % po 400 mg nilotinibo du kartus per parą ir 55,8 % 400 mg imatinibo kartą per parą vartojusių pacientų). Daugiau kaip 60 % pacientų buvo baltaodžiai, 25 % pacientų buvo azijiečiai.

Pirminių duomenų analizė buvo atlikta, kai visi 846 pacientai baigė 12 mėnesių gydymą (arba nutraukė jį anksčiau). Vėlesnės analizės atliktos, kai pacientai baigė 24, 36, 48, 60 ir 72 mėnesių gydymą (arba nutraukė jį anksčiau). Gydymo trukmės mediana buvo maždaug 70 mėnesių gydymo nilotinibo grupėse ir 64 mėnesiai imatinibo grupėje. Suvartotos dozės mediana po 300 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėje buvo 593 mg per parą, po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėje – 772 mg per parą, 400 mg imatinibo kartą per parą vartojusių pacientų grupėje – 400 mg per parą. Šiuo metu tyrimas dar tęsiamas.

Pagrindinė vertinamoji veiksmingumo baigtis buvo pagrindinis molekulinis atsakas (angl. major molecular response, MMR) per 12 mėnesių. MMR buvo laikomas BCR-ABL/ABL % ≤ 0,1 % pagal tarptautinę skalę (TS), išmatuotas naudojant RQ-PCR (atitinka ≥ 3 log BCR-ABL transkripto sumažėjimą nuo standartizuoto pradinio rodmens). MMR dažnis po 12 mėnesių buvo statistiškai reikšmingai didesnis po 300 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėje, palyginti su 400 mg imatinibo kartą per parą vartojusiais pacientais (44,3 % ir 22,3 %, p < 0,0001). Be to, MMR dažnis po 12 mėnesių po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėje buvo reikšmingai didesnis, palyginti su 400 mg imatinibo kartą per parą vartojusiais pacientais (42,7 % ir 22,3 %, p < 0,0001).

MMR dažnis po 3, 6, 9 ir 12 mėnesių buvo 8,9 %, 33,0 %, 43,3 % ir 44,3 % po 300 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėje, 5,0 %, 29,5 %, 38,1 % ir 42,7% po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėje ir 0,7 %, 12,0 %, 18,0 % ir 22,3 % 400 mg imatinibo kartą per parą vartojusių pacientų grupėje.

MMR dažnis po 12, 24, 36, 48, 60 ir 72 mėnesių pateikiamas 5 lentelėje.

5 lentelė MMR dažnis

¹ Cochran-Mantel-Haenszel (CMH) testo atsako dažnio p reikšmė (palyginus su 400 mg imatinibo vartojusių pacientų duomenimis) < 0,0001.

² Tik tiems pacientams, kuriems tam tikru vertinimo laikotarpiu buvo nustatytas MMR atsakas, gydymas tuo laikotarpiu buvo vertinamas kaip veiksmingas. Iš viso 199 (35,2 %) iš visų pacientų nebuvo galima nustatyti MMR atsako po 36 mėnesių (87 pacientams, kurie vartojo nilotinibo po 300 mg du kartus per parą, ir 112 imatinibo vartojusių pacientų), kadangi buvo neatlikti ar neįvertinami PGR tyrimai (n = 17), iš pradžių nustatyti netipiški genų transkriptai (n = 7) arba pacientai nutraukė vaistinio preparato vartojimą prieš 36 mėnesių vertinimo laikotarpį (n = 175).

³ Tik tiems pacientams, kuriems tam tikru vertinimo laikotarpiu buvo nustatytas MMR atsakas, gydymas tuo laikotarpiu buvo vertinamas kaip veiksmingas. Iš viso 305 (36,1 %) iš visų pacientų nebuvo galima nustatyti MMR atsako po 48 mėnesių (98 pacientams, kurie vartojo nilotinibo po 300 mg du kartus per parą, 88 pacientams, kurie vartojo nilotinibo po 400 mg du kartus per parą, ir 119 imatinibo vartojusių pacientų), kadangi buvo neatlikti ar neįvertinami polimerazės grandinės reakcijos (PGR) tyrimai (n = 18), iš pradžių nustatyti netipiški genų transkriptai (n = 8) arba pacientai nutraukė vaistinio preparato vartojimą prieš 48 mėnesių vertinimo laikotarpį (n = 279).

⁴ Tik tiems pacientams, kuriems tam tikru vertinimo laikotarpiu buvo nustatytas MMR atsakas, gydymas tuo laikotarpiu buvo vertinamas kaip veiksmingas. Iš viso 322 (38,1 %) iš visų pacientų nebuvo galima nustatyti MMR atsako po 60 mėnesių (99 pacientams, kurie vartojo nilotinibo po 300 mg du kartus per parą, 93 pacientams, kurie vartojo nilotinibo po 400 mg du kartus per parą, ir 130 imatinibo vartojusių pacientų), kadangi buvo neatlikti ar neįvertinami PGR tyrimai (n = 9), iš pradžių nustatyti netipiški genų transkriptai (n = 8) arba pacientai nutraukė vaistinio preparato vartojimą prieš 60 mėnesių vertinimo laikotarpį (n = 305).

⁵ Tik tiems pacientams, kuriems tam tikru vertinimo laikotarpiu buvo nustatytas MMR atsakas, gydymas tuo laikotarpiu buvo vertinamas kaip veiksmingas. Iš viso 395 (46,7 %) iš visų pacientų nebuvo galima nustatyti MMR atsako po 72 mėnesių (130 pacientų, kurie vartojo nilotinibo po 300 mg du kartus per parą, 110 pacientams, kurie vartojo nilotinibo po 400 mg du kartus per parą, ir 155 imatinibo vartojusių pacientų), kadangi buvo neatlikti ar neįvertinami polimerazės grandinės reakcijos (PGR) tyrimai (n = 25), iš pradžių nustatyti netipiški genų transkriptai (n = 8) arba pacientai nutraukė vaistinio preparato vartojimą prieš 72 mėnesių vertinimo laikotarpį (n = 362).

MMR dažniai skirtingais vertinimo laikotarpiais (įskaitant pacientus, kuriems gydymas buvo veiksmingas, t. y., pasiektas MMR atsakas prieš šiuos vertinimo laikotarpius ar jų metu) pateikiami kaip kumuliacinis MMR atsako dažnis (žr. 1 pav.).

1 paveikslas Kumuliacinis MMR atsako dažnis

Nilotinibo po 300 mg 2 kartus per parą (n = 282)

Nilotinibo po 400 mg 2 kartus per parą (n = 281)

Imatinibo 400 mg 1 kartą per parą (n = 283)

Nilotinibo po 300 mg 2 kartus per parą (n = 282)

Nilotinibo po 400 mg 2 kartus per parą (n = 281)

Imatinibo 400 mg 1 kartą per parą (n = 283)

Visose Sokal rizikos grupėse visais vertinimo laikotarpiais MMR atsako dažnis buvo stabiliai didesnis abejose nilotinibo vartojusiųjų grupėse, lyginant su imatinibo vartojusiųjų grupe.

Atlikus retrospektyvinę duomenų analizę nustatyta, kad 91 % (234 iš 258) pacientų, vartojusių nilotinibo po 300 mg du kartus per parą, po 3 gydymo mėnesių pasiektas BCR-ABL kiekis buvo ≤ 10 %, lyginant su 67 % (176 iš 264) pacientų, kurie vartojo imatinibo 400 mg vieną kartą per parą. Pacientams, kuriems po 3 gydymo mėnesių pasiektas BCR-ABL kiekis buvo ≤ 10 %, nustatytas geresnis bendrasis išgyvenamumas po 72 mėnesių, lyginant su tais pacientais, kuriems nebuvo pasiektas šis molekulinio atsako lygis (atitinkamai, 94,5 % ir 77,1 % [p = 0,0005]).

Remiantis laiko iki pirmojo MMR pasireiškimo Kaplan-Meier analize nustatyta, kad MMR pasiekimo tikimybė įvairiais laiko momentais buvo didesnė ir po 300 mg, ir po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėje, palyginti su 400 mg imatinibo vieną kartą per parą vartojusiais pacientais (RS = 2,17, stratifikuoto log-rank p < 0,0001, lyginant po 300 mg nilotinibo du kartus per parą ir 400 mg imatinibo vieną kartą per parą vartojusius pacientus, bei RS = 1,88, stratifikuoto logrank p < 0,0001, lyginant po 400 mg nilotinibo du kartus per parą ir 400 mg imatinibo vieną kartą per parą vartojusius pacientus).

Pacientų, kuriems pasiektas molekulinis atsakas ≤ 0,01 % ir ≤ 0,0032 % pagal tarptautinę skalę (TS) skirtingais vertinimo laikotarpiais, dalis nurodyta 6 lentelėje, o pacientų, kuriems pasiektas molekulinis atsakas ≤ 0,01 % ir ≤ 0,0032 % pagal tarptautinę skalę (TS), dalis skirtingais vertinimo laikotarpiais pateikiama 2 ir 3 paveiksluose. Molekulinis atsakas ≤ 0,01 % ir ≤ 0,0032 % pagal TS atitinka BCR-ABL transkriptų ≥ 4 log sumažėjimą ir ≥ 4,5 log sumažėjimą nuo standartizuotų pradinių reikšmių.

6 lentelė Pacientų, kuriems pasiektas molekulinis atsakas ≤ 0,01 % (4 log sumažėjimas) ir ≤ 0,0032 % (4,5 log sumažėjimas), dalys

2 paveikslas Molekulinio atsako ≤ 0,01 % (4 log sumažėjimas) kumuliacinis dažnis

3 paveikslas Molekulinio atsako ≤ 0,0032 % (4,5 log sumažėjimas) kumuliacinis dažnis

Nilotinibo 300 mg po 2 kartus per parą (n = 282)

Nilotinibo 400 mg po 2 kartus per parą (n = 281)

Imatinibo 400 mg 1 kartą per parą (n = 283)

Nilotinibo 300 mg po 2 kartus per parą (n = 282)

Nilotinibo 400 mg po 2 kartus per parą (n = 281)

Imatinibo 400 mg 1 kartą per parą (n = 283)

Remiantis Kaplan-Meier pirmojo MMR atsako trukmės analizės duomenimis, pacientų, kuriems MMR atsakas išliko 72 mėnesius, dalis tų pacientų, kuriems buvo pasiektas MMR atsakas, tarpe buvo 92,5 % (95 % PI: 88,6–96,4 %) po 300 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusiųjų grupėje, 92,2 % (95 % PI: 88,5–95,9 %) po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusiųjų grupėje ir 88,0 % (95 % PI: 83,0–93,1 %) 400 mg imatinibo vieną kartą per parą vartojusiųjų grupėje.

Visiškas citogenetinis atsakas (angl. complete cytogenetic response, CCyR) buvo apibūdinamas kaip 0 % Ph+ metafazių kaulų čiulpų ląstelėse, įvertinus ne mažiau kaip 20 metafazių. Geriausias CCyR dažnis po 12 mėnesių (įskaitant pacientus, kurie pasiekė CCyR 12 mėnesį ar anksčiau kaip pacientai, kuriems pasireiškė atsakas) buvo statistiškai reikšmingai didesnis ir po 300 mg, ir po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėje, palyginti su 400 mg imatinibo vieną kartą per parą vartojusiais pacientais (žr. 7 lentelę).

CCyR dažnis per 24 mėnesius (įskaitant pacientus, kuriems CCyR pasiektas tiriant po 24 mėnesių arba anksčiau) buvo statistiškai reikšmingai didesnis tiek po 300 mg nilotinibo du kartus per parą, tiek po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusių pacientų grupėse, lyginant su 400 mg imatinibo vieną kartą per parą vartojusiųjų grupe.

7 lentelė Geriausias CCyR dažnis

Remiantis Kaplan-Meier analizės duomenimis, pacientų, kuriems atsakas išliko 72 mėnesius, dalis tų pacientų, kuriems buvo pasiektas CCyR atsakas, tarpe buvo 99,1 % (95 % PI: 97,9–100 %) po 300 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusiųjų grupėje, 98,7 % (95 % PI: 97,1–100 %) po 400 mg nilotinibo du kartus per parą vartojusiųjų grupėje ir 97,0 % (95 % PI: 94,7–99,4 %) 400 mg imatinibo vieną kartą per parą vartojusiųjų grupėje.

Ligos progresavimas į akceleracijos fazę (AF) ar blastinę krizę (BK) gydymo metu apibrėžiamas kaip laikotarpis nuo priskyrimo atsitiktinei imčiai datos iki pirmojo dokumentuoto ligos progresavimo į akceleracijos fazę ar blastinę krizę arba iki su LML susijusios mirties. Progresavimas į akceleracijos fazę ar blastinę krizę gydymo metu atsirado iš viso 17 pacientų: 2 pacientams, vartojusiems po 300 mg nilotinibo du kartus per parą, 3 pacientams, vartojusiems po 400 mg nilotinibo du kartus per parą, ir 12 pacientų, vartojusių 400 mg imatinibo vieną kartą per parą. Apskaičiuota pacientų, kuriems liga neprogresavo į akceleracijos fazę ar blastinę krizę po 72 mėnesių, dalis buvo, atitinkamai, 99,3 %, 98,7 % ir 95,2 % (RS = 0,1599, stratifikuoto log-rank p = 0,0059, lyginant po 300 mg nilotinibo du kartus per parą ir imatinibo vieną kartą per parą vartojusius pacientus, bei RS = 0,2457, stratifikuoto log-rank p = 0,0185, lyginant po 400 mg nilotinibo du kartus per parą ir imatinibo vieną kartą per parą vartojusius pacientus). Po 2 metų duomenų analizės naujų ligos progresavimo atvejų į AF ar BK atvejų gydomiems pacientams nepranešta.

Kaip progresavimo kriterijų vertinant ir klonų išsivystymą, iki duomenų rinkimo pabaigos į akceleracijos fazę ar blastinę krizę gydymo metu liga progresavo iš viso 25 pacientams (3 pacientams, vartojusiems po 300 mg nilotinibo du kartus per parą, 5 pacientams, vartojusiems po 400 mg nilotinibo du kartus per parą, ir 17 pacientų, vartojusių 400 mg imatinibo vieną kartą per parą). Apskaičiuota pacientų, kuriems liga neprogresavo į akceleracijos fazę ar blastinę krizę po 72 mėnesių, dalis buvo, atitinkamai, 98,7 %, 97,9 % ir 93,2 % (RS = 0,1626, stratifikuoto log-rank p = 0,0009, lyginant po 300 mg nilotinibo du kartus per parą ir imatinibo vieną kartą per parą vartojusius pacientus, bei RS = 0,2848, stratifikuoto log-rank p = 0,0085, lyginant po 400 mg nilotinibo du kartus per parą ir imatinibo vieną kartą per parą vartojusius pacientus).

Gydymo metu ir stebėjimo laikotarpiu nutraukus vaistinio preparato vartojimą mirė iš viso 55 pacientai (21 pacientas, vartojęs po 300 mg nilotinibo du kartus per parą, 11 pacientų, vartojusių po 400 mg nilotinibo du kartus per parą, ir 23 pacientai, vartoję 400 mg imatinibo vieną kartą per parą). Dvidešimt šešiems (26) iš šių 55 pacientų mirtis buvo susijusi su LML (6 pacientams, vartojusiems po 300 mg nilotinibo du kartus per parą, 4 pacientams, vartojusiems po 400 mg nilotinibo du kartus per parą, ir 16 pacientų, vartojusių 400 mg imatinibo vieną kartą per parą). Apskaičiuota po 72 mėnesių išgyvenusių pacientų dalis buvo, atitinkamai, 91,6 %, 95,8 % ir 91,4 % (RS = 0,8934, stratifikuoto log-rank p = 0, 7085, skirtumui tarp po 300 mg nilotinibo du kartus per parą ir imatinibo vartojusių pacientų, RS = 0, 4632, stratifikuoto log-rank p = 0,0314, skirtumui tarp po 400 mg nilotinibo du kartus per parą ir imatinibo vartojusių pacientų). Vertinant tik su LML susijusias mirtis, apskaičiuotas bendrojo išgyvenamumo dažnis po 72 mėnesių buvo, atitinkamai, 97,7 %, 98,5 % ir 93,9 % (RS = 0,3694, stratifikuoto log-rank p = 0,0302, skirtumui tarp po 300 mg nilotinibo du kartus per parą ir imatinibo vartojusių pacientų, RS = 0,2433, stratifikuoto log-rank p = 0,0061, skirtumui tarp po 400 mg nilotinibo du kartus per parą ir imatinibo vartojusių pacientų).

Lėtinės fazės ir akceleracijos fazės LML klinikiniai tyrimai, jei pacientas buvo atsparus gydymui imatinibu arba jo netoleravo

Siekiant nustatyti nilotinibo veiksmingumą LML sergantiems suaugusiems pacientams, kurie buvo atsparūs gydymui imatinibu arba jo netoleravo, buvo atliktas atviras, nekontroliuotas, daugiacentris II fazės klinikinis tyrimas. Lėtinės ir akceleracijos LML fazių pacientai buvo išskirti į atskiras gydymo grupes. Vaistinio preparato veiksmingumas vertintas remiantis įtrauktų 321 LF ir 137 AF pacientų duomenimis. Gydymo trukmės mediana buvo 561 diena LML-LF sergantiems pacientams ir 264 dienos LML-AF sergantiems pacientams (žr. 8 lentelę). Buvo skiriamas tęstinis gydymas nilotinibu (dozuojama du kartus per parą praėjus 2 valandoms po valgio ir nevalgant mažiausiai vieną valandą po vaistinio preparato vartojimo), išskyrus atvejus, kai stebėtas nepakankamas atsakas ar ligos progresavimas. Vartota dozė buvo po 400 mg du kartus per parą, dozę buvo galima didinti iki 600 mg du kartus per parą.

8 lentelė Nilotinibo ekspozicijos trukmė

Atsparumas imatinibui buvo nustatomas, kai nepavyko pasiekti visiško hematologinio atsako (po 3 mėnesių), citogenetinio atsako (po 6 mėnesių) ar didžiojo citogenetinio atsako (po 12 mėnesių), arba liga progresavo po anksčiau pasiekto citogenetinio ir hematologinio atsako. Imatinibo netoleravimas buvo nustatomas, kai pacientai nutraukė imatinibo vartojimą dėl toksinio poveikio arba tyrimo pradžioje nebuvo pasiekę didžiojo citogenetinio atsako.

Iš viso 73 % pacientų buvo atsparūs gydymui imatinibu, o 27 % – imatinibo netoleravo. Dauguma pacientų ilgą laiką sirgo LML ir anksčiau buvo intensyviai gydomi kitais priešnavikiniais preparatais, įskaitant imatinibą, hidroksikarbamidą, interferoną. Kai kuriems pacientams anksčiau buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija, kuri buvo neveiksminga (žr. 9 lentelę). Didžiausios anksčiau vartotos imatinibo dozės mediana buvo 600 mg per parą. 74 % visų pacientų anksčiau vartota didžiausia imatinibo dozė buvo ≥ 600 mg per parą, o 40 % pacientų – ≥ 800 mg per parą.

9 lentelė LML ligos istorijos ypatybės

Pirminė vertinamoji baigtis LF pacientams buvo didysis citogenetinis atsakas (angl. major cytogenetic response, MCyR), apibūdinamas kaip Ph+ hemopoetinių ląstelių nebuvimas (visiškas citogenetinis atsakas – VSA) arba jų reikšmingas sumažėjimas iki < 35 % Ph+ metafazių (dalinis citogenetinis atsakas). Visiškas hematologinis atsakas (VHA) LF pacientams buvo analizuojamas kaip antrinė vertinamoji baigtis. Pagrindinė vertinamoji baigtis AF pacientams buvo bendrasis patvirtintas hematologinis atsakas (HA), apibūdinamas kaip visiškas hematologinis atsakas, leukemijos požymių nebuvimas arba grįžimas į lėtinę ligos fazę.

Lėtinė fazė

MCyR buvo pasiektas 51 % iš 321 LF paciento. Daugeliui pacientų, kuriems gydymas buvo veiksmingas, MCyR buvo pasiektas greitai per 3 mėnesius (mediana – 2,8 mėnesio) nuo gydymo nilotinibu pradžios ir išliko. Medianos trukmė, kai buvo pasiektas MCyR, buvo šiek tiek didesnė nei 3 mėnesiai (mediana – 3,4 mėnesio). 77 % (95 % PI: 70–84 %) pacientų, kurie pasiekė MCyR, atsakas buvo palaikomas 24 mėnesį. MCyR trukmės mediana nebuvo pasiekta. 85 % (95 % PI: 7893 %) pacientų, kurie pasiekė VSA, atsakas buvo palaikomas 24 mėnesį. VSA trukmės mediana nebuvo pasiekta. Pacientai, kurie buvo įtraukti į tyrimą su VHA, MCyR pasiekė greičiau (po 1,9 mėnesio, lyginant su 2,8 mėnesio). 70 % LF pacientų, kuriems tyrimo pradžioje nebuvo VHA, pasiekė VHA; jų laikotarpio iki pasiekiant VHA mediana buvo 32,8 mėnesio, o VHA trukmės mediana nebuvo pasiekta. Apskaičiuotas LML-LF sergančių pacientų išgyvenamumo 24 mėnesius dažnis buvo 87 %.

Akceleracijos fazė

Bendrasis patvirtintas hematologinis atsakas (HA) buvo pasiektas 50 % iš 137 AF pacientų. Gydant nilotinibu daugeliui pacientų, kuriems gydymas buvo veiksmingas, HA buvo pasiektas greičiau (mediana 1,0 mėnesis) ir išliko ilgiau (HA medianos trukmės buvo 24,2 mėnesio). 53 % (95 % PI: 3967 %) pacientų, kurie pasiekė HA, atsakas buvo palaikomas 24 mėnesį. MCyR atsako dažnis buvo 30 %, o trukmės iki pasiekiant atsaką mediana buvo 2,8 mėnesio. 63 % (95 % PI: 4580 %) pacientų, kurie pasiekė MCyR, atsakas buvo palaikomas 24 mėnesį. MCyR trukmės mediana buvo 32,7 mėnesio. Apskaičiuotas LML-AF sergančių pacientų išgyvenamumo 24 mėnesius dažnis buvo 70 %.

Dviejų gydymo grupių atsako dažniai pateikiami 10 lentelėje.

10 lentelė LML sergančių pacientų atsakas

NLP – nėra leukemijos požymių / kaulų čiulpų atsako

¹ 114 LF pacientų VHA buvo prieš pradedant tyrimą, todėl jie dėl visiško hematologinio atsako nevertintini

* Trūksta duomenų apie atsparumą gydymui imatinibu / jo netoleravimą vienam pacientui.

LML-BK pacientų efektyvumo duomenų dar nėra. Į II fazės tyrimą buvo įtrauktos atskiros gydymo grupės siekiant ištirti nilotinibo poveikį LF ir AF pacientams, kurie anksčiau buvo instensyviai gydyti įvairiais vaistiniais preparatais, įskaitant tirozino kinazės inhibitorių kartu su imatinibu. 30 iš 36 pacientų (83 %) pasireiškė atsparumas gydymui (tačiau gydymą jie toleravo). 22 LF pacientams, kuriems vertintas nilotinibo veiksmingumas, buvo pasiektas 32 % MCyR dažnis ir 50 % VHA dažnis. 11 AF pacientų, kuriems vertintas gydymo veiksmingumas, buvo pasiektas 36 % bendrojo HA dažnis.

Kai gydymas imatinibu buvo neveiksmingas, 42 % lėtinės fazės ir 54 % akceleracijos fazės LML sergančių ir dėl mutacijų ištirtų pacientų buvo nustatytos 24 skirtingos BCR-ABL mutacijos. Nilotinibas buvo veiksmingas vaistinis preparatas pacientams, kuriems buvo nustatyta įvairių su atsparumu imatinibui susijusių BCR-ABL mutacijų, išskyrus T315I.

Gydymo nutraukimas lėtinės fazės Ph+ LML sergantiems suaugusiems pacientams, kuriems buvo skirtas pirmos eilės gydymas nilotinibu ir buvo pasiektas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas

Į atvirąjį vienos grupės klinikinį tyrimą buvo įtraukta 215 suaugusių pacientų, kurie sirgo lėtinės fazės Ph+ LML ir pirmos eilės gydymui ≥ 2 metus vartojo nilotinibo bei kuriems buvo pasiektas MR4,5 atsakas, nustatytas atlikus MolecularMD MRDx BCR-ABL tyrimą. Šiems pacientams klinikinio tyrimo metu buvo tęsiamas gydymas nilotinibu papildomas 52 savaites (nilotinibo konsolidacijos fazė). 190 iš 215 pacientų (88,4 %) perėjo į TFR fazę po to, kai konsolidacijos fazės metu jiems buvo pasiektas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas, apibūdinamas toliau nurodytais kriterijais:

4 paskutiniųjų kas ketvirtį (kas 12 savaičių) atliktų tyrimų metu nustatytas bent MR4,0 atsakas (BCR-ABL/ABL ≤ 0,01 % pagal TS), kuris išliko vienerius metus;

paskutiniojo tyrimo metu nustatytas MR4,5 atsakas (BCR-ABL/ABL ≤ 0,0032 % pagal TS);

ne daugiau kaip dviejų tyrimų rezultatai buvo lygūs vertėms tarp MR4,0 ir MR4,5 (0,0032 % pagal TS < BCR-ABL/ABL ≤ 0,01 % pagal TS).

Pagrindinė klinikinio tyrimo vertinamoji baigtis buvo pacientų, kuriems 48-ąją savaitę nuo TFR fazės pradžios išliko MMR atsakas, procentinė dalis (visi pacientai, kuriems prireikė atnaujinti gydymą, buvo priskiriami pacientams, kuriems atsako neišliko).

11 lentelė Po pirmos eilės gydymo nilotinibu pasiekta remisija toliau neskiriant gydymo

Vienas pacientas iki 48-osios savaitės neprarado MMR atsako, tačiau nutraukė dalyvavimą TFR fazėje.

2 pacientams 264-ąją savaitę nebuvo žinomas PGR tyrimo rezultatas, todėl jų atsakas nebuvo įtrauktas į 264-osios savaitės duomenų analizę.

Laikotarpis, per kurį 50 % visų pacientų, kuriems buvo atnaujintas gydymas, vėl pasiektas MMR ir MR4,5 atsakas, buvo atitinkamai 7 savaitės ir 12,9 savaitės. Kumuliacinis vėl pasiekto MMR atsako dažnis po 24 savaičių nuo gydymo atnaujinimo buvo 97,8 % (89 iš 91 paciento), o kumuliacinis vėl pasiekto MR4,5 atsako dažnis po 48 savaičių buvo 91,2 % (83 iš 91 paciento).

Kaplan-Meier išgyvenamumo neskiriant gydymo (angl. treatment-free survival, TFS) įverčio mediana buvo 120,1 savaitės (95 % PI: 36,9; neapskaičiuojama [NA]) (žr. 4 pav.); 91 iš 190 pacientų (47,9 %) TFS atvejo nenustatyta.

4 paveikslas Kaplan-Meier apskaičiuoto išgyvenamumas neskiriant gydymo nuo TFR fazės pradžios įverčiai (visos analizės grupė)

Gydymo nutraukimas lėtinės fazės LML sergantiems suaugusiems pacientams, kuriems po ankstesnio gydymo vartojant nilotinibo buvo pasiektas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas

Į atvirąjį vienos grupės klinikinį tyrimą buvo įtraukti 163 suaugę pacientai, kurie sirgo lėtinės fazės Ph+ LML ir ≥ 3 metus vartojo tirozino kinazės inhibitorių (TKI), t. y., pradiniam gydymui TKI daugiau kaip 4 savaites buvo skirta imatinibo ir, nepatvirtinus MR4,5 atsako, gydymas buvo pakeistas iš imatinibo į nilotinibą, kurio buvo skiriama bent dvejus metus. Šiems pacientams vartojant nilotinibo turėjo būti pasiektas MR4,5 atsakas, nustatytas atlikus MolecularMD MRDx BCR-ABL tyrimą. Pacientams klinikinio tyrimo metu gydymas nilotinibu buvo tęsiamas papildomas 52 savaites (nilotinibo konsolidacijos fazė). 126 iš 163 pacientų (77,3 %) perėjo į TFR fazę po to, kai konsolidacijos fazės metu jiems buvo pasiektas ilgalaikis gilus molekulinis atsakas, apibūdinamas toliau nurodytu kriterijumi:

- per vienerius metus 4 paskutiniųjų kas ketvirtį (kas 12 savaičių) atliktų tyrimų metu nebuvo nustatyta MR4,5 atsako (BCR-ABL/ABL ≤ 0,0032 % pagal TS) praradimo.

Pagrindinė klinikinio tyrimo vertinamoji baigtis buvo pacientų, kuriems per 48 savaites nuo gydymo nutraukimo nebuvo patvirtintas MR4,0 atsako praradimas arba MMR atsako praradimas, dalis.

12 lentelė Po ankstesnio gydymo imatinibu paskyrus nilotinibo pasiekta remisija toliau neskiriant gydymo

[1] Dviem pacientams 264-ąją savaitę nustatytas MMR atsakas (PGR tyrimu), tačiau jie vėliau nutraukė dalyvavimą tyrime ir jiems nebuvo atlikta tolesnių PGR tyrimų.

Kaplan-Meier gydymo nilotinibu trukmės iki vėl pasiekiant MR4,0 ar MR4,5 atsaką įverčio mediana buvo atitinkamai 11,1 savaitės (95 % PI: 8,1; 12,1) ir 13,1 savaitės (95 % PI: 12,0; 15,9). Kumuliacinis vėl pasiekto MR4,0 ar MR4,5 atsako po 48 savaičių nuo gydymo atnaujinimo dažnis buvo atitinkamai 94,9 % (56 iš 59 pacientų) ir 91,5 % (54 iš 59 pacientų).

Kaplan-Meier TFS įverčio mediana buvo 224 savaitės (95 % PI: 39,9; NA) (žr. 5 pav.); 63 iš 126 pacientų (50,0 %) TFS atvejo nenustatyta.

5 paveikslas Kaplan-Meier išgyvenamumo neskiriant gydymo nuo TFR fazės pradžios įverčiai (visų pacientų duomenų analizė)

Vaikų populiacija

Pagrindinio nilotinibo poveikio tyrimo su vaikų populiacija metu gydymas nilotinibu buvo skirtas iš viso 58 pacientams nuo 2 metų iki < 18 metų amžiaus (25 pacientams buvo pirmą kartą diagnozuota lėtinės fazės Ph+ LML, o 33 pacientams, sirgusiems lėtinės fazės Ph+ LML, buvo nustatytas atsparumas imatinibui ar dazatinibui arba jie netoleravo imatinibo); nilotinibo buvo skiriama po 230 mg/m² kūno paviršiaus ploto dozę du kartus per parą, suapvalinus iki artimiausios 50 mg dozės (neviršijant didžiausios vienkartinės 400 mg dozės). Svarbiausieji tyrimo duomenys apibendrinti 13 lentelėje.

13 lentelė Apibendrinti pagrindinio nilotinibo poveikio tyrimo su vaikų populiacija duomenys

* Vienam pacientui laikinai nustatyta būklė, kuri formaliai atitiko ligos progresavimo iki akceleracijos fazės ar blastinės krizės (AF/BK) apibrėžimą (dėl padidėjusio bazofilų skaičiaus), tai nustatyta praėjus vienam mėnesiui nuo gydymo nilotinibu pradžios (kai pirmojo ciklo metu gydymas buvo laikinai nutrauktas 13 dienų). Pacientas toliau dalyvavo tyrime, jam vėl buvo nustatyta LF ir iki 6-ojo gydymo nilotinibu ciklo jam išliko VHA bei CCyR.

Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus vaistinio preparato, didžiausia nilotinibo koncentracija kraujyje pasiekiama po 3 valandų. Absorbuojama maždaug 30 % išgerto nilotinibo. Absoliutus biologinis nilotinibo prieinamumas nenustatytas. Palyginus su geriamuoju tirpalu (kurio pH yra 1,2–1,3), santykinis biologinis nilotinibo kapsulių prieinamumas yra maždaug 50 %. Sveikiems savanoriams nilotinibo vartojant valgio metu, nilotinibo C_max ir plotas po koncentracijos kraujo serume laiko atžvilgiu kreive (AUC) padidėjo atitinkamai 112 % ir 82 %, lyginant su rodmenimis vaistinio preparato pavartojus nevalgius. Skiriant nilotinibo praėjus 30 minučių arba 2 valandoms po valgio, nilotinibo biologinis prieinamumas padidėjo atitinkamai 29 % ir 15 % (žr. 4.2, 4.4 ir 4.5 skyrius).

Pacientų, kuriems visiškai ar iš dalies pašalintas skrandis, organizme nilotinibo absorbcija (santykinis biologinis prieinamumas) gali sumažėti atitinkamai maždaug 48 % ir 22 %.

Pasiskirstymas

Nilotinibo koncentracijos kraujyje ir kraujo plazmoje santykis yra 0,71. Remiantis tyrimų in vitro duomenimis, apie 98 % nilotinibo jungiasi su kraujo plazmos baltymais.

Biotransformacija

Pagrindiniai vaistinio preparato metabolizmo būdai, nustatytas sveikiems asmenims, yra oksidacija ir hidroksilinimas. Nilotinibas yra svarbiausias kraujo serume cirkuliuojantis komponentas. Nė vienas iš jo metabolitų neturi reikšmingos įtakos farmakologiniam nilotinibo poveikiui. Nilotinibas daugiausia metabolizuojamas dalyvaujant CYP3A4 ir galimai šiek tiek CYP2C8.

Eliminacija

Sveikiems asmenims išgėrus vienkartinę radioaktyviuoju izotopu žymėto nilotinibo dozę, daugiau kaip 90 % dozės išsiskyrė per 7 dienas, daugiausia su išmatomis (94 % dozės). 69 % dozės išsiskyrė nepakitusio nilotinibo pavidalu.

Tariamasis pusinės eliminacijos laikas remiantis kartotinių dozių farmakokinetika ir dozuojant vieną kartą per parą buvo maždaug 17 valandų. Nilotinibo farmakokinetikos skirtumai įvairiems pacientams yra vidutiniai ar dideli.

Tiesinis / netiesinis pobūdis

Pasiekus pastoviąją koncentraciją, nilotinibo ekspozicija priklausė nuo dozės. Kai vaistinio preparato dozė buvo didesnė nei 400 mg vieną kartą per parą, sisteminė ekspozicija didėjo lėčiau nei būtų proporcinga didinamai dozei. Pasiekus pastoviąją koncentracijąskiriant po 400 mg du kartus per parą, sisteminė nilotinibo ekspozicija buvo 35 % didesnė nei skiriant po 800 mg vieną kartą per parą. Vartojant po 400 mg nilotinibo du kartus per parą, sisteminė ekspozicija (AUC), nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai, buvo maždaug 13,4 % didesnė, nei būna vartojant po 300 mg nilotinibo du kartus per parą. Vidutinė didžiausia ir mažiausia nilotinibo koncentracija 12 mėnesių laikotarpiu buvo maždaug 15,7 % ir 14,8 % didesnė, vartojant po 400 mg nilotinibo du kartus per parą, nei vartojant po 300 mg nilotinibo du kartus per parą. Didinant nilotinibo dozę nuo 400 mg du kartus per parą iki 600 mg du kartus per parą, jo ekspozicija reikšmingai nedidėjo.

Pastovioji koncentracija buvo pasiekiama po 8 dienų. Skirtumas tarp nilotinibo ekspozicijos kraujo serume po pirmosios dozės ir pasiekus pastoviąją koncentraciją buvo maždaug 2 kartai (dozuojant vieną kartą per parą) ir 3,8 karto (dozuojant du kartus per parą).

Pacientai, turintys rijimo sutrikimų, taip pat vaikai, kurie negali nuryti kietosios kapsulės, vietoje Nilotinib STADA turėtų vartoti kitą vaistinį preparatą, kurio sudėtyje yra nilotinibo.

Vaikų populiacija

Nilotinibo paskyrus vaikams po 230 mg/m² du kartus per parą, suapvalinus iki artimiausios 50 mg dozės (neviršijant didžiausios vienkartinės 400 mg dozės), buvo nustatyta, kad nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai nilotinibo ekspozicijos ir klirenso rodmenys buvo panašūs (neviršijo 2 kartų ribos) į nustatytus suaugusiesiems, kurie vartojo po 400 mg du kartus per parą dozę. Nuo 2 metų iki < 10 metų bei nuo ≥ 10 metų iki < 18 metų vaikų amžiaus grupėse nilotinibo ekspozicijos farmakokinetikos rodmenys skiriant vienkartinę dozę ar kartotines dozes buvo panašūs.

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Nilotinibo poveikis įvertintas atlikus ikiklinikinius farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksinio, genotoksinio, toksinio poveikio reprodukcijai, fototoksinio ir kancerogeninio poveikio (žiurkėms ir pelėms) tyrimus.

Farmakologiniai saugumo tyrimai

Nilotinibas nedarė poveikio centrinės nervų sistemos (CNS) ar kvėpavimo funkcijai. In vitro saugumo širdžiai tyrimai parodė ikiklinikinį galimą QT intervalo pailgėjimą dėl nilotinibo poveikyje pasireiškusių izoliuotų triušių širdžių hERG kanalų blokados ir veikimo potencialo trukmės pailgėjimo. Poveikio 39 savaites nilotinibu gydytų šunų ir beždžionių EKG rodmenims ir šunims specialių telemetrinių tyrimų metu nenustatyta.

Kartotinių dozių toksiškumo tyrimai

Kartotinių dozių nilotinibo toksinio poveikio tyrimai (iki 4 savaičių trukmės šunims ir iki 9 mėnesių trukmės makakų genties beždžionėms) parodė, kad kepenys yra pagrindinis organas taikinys. Nustatyti pokyčiai buvo padidėjęs alanino aminotranferazės ir šarminės fosfatazės aktyvumas bei histopatologiniai pakitimai (daugiausia sinusoidinių arba Kupffer ląstelių hiperplazija / hipertrofija, tulžies latako hiperplazija ir periportinė fibrozė). Paprastai po keturių savaičių trukmės sveikimo laikotarpio klinikinių biocheminių rodmenų pokyčiai visiškai, o histopatologiniai pakitimai – dalinai išnyko. Mažiausios nilotinibo dozės, kuri ikiklinikinių tyrimų metu sukėlė poveikį kepenims, ekspozicija buvo mažesnė nei žmonėms skiriamos 800 mg paros dozės ekspozicija. 26 savaites nilotinibo vartojusioms pelėms ir žiurkėms buvo nustatyti tik nedideli kepenų pažeidimai. Žiurkėms, šunims ir beždžionėms nustatyta padidėjusi cholesterolio koncentracija, toks poveikis dažniausiai buvo laikinas.

Genotoksinio poveikio tyrimai

Įvertinus genotoksinio poveikio tyrimų in vitro su bakterijų sistemomis ir in vitro bei in vivo su žinduolių sistemomis, kartu su metaboline aktyvacija ar be jos, duomenis, jokio galimo mutageninio nilotinibo poveikio nenustatyta.

Kancerogeninio poveikio tyrimai

2 metų trukmės kancerogeninio poveikio žiurkėms tyrimo duomenimis, svarbiausias organas taikinys, kuriame nilotinibas sukėlė nevėžinių pakitimų, buvo gimda (pasireiškė gimdos išsiplėtimas, kraujagyslių išsiplėtimas, endotelio ląstelių hiperplazija, uždegimas ir (arba) epitelio hiperplazija). Skiriant 5 mg/kg, 15 mg/kg ir 40 mg/kg kūno svorio nilotinibo paros dozes, kancerogeninio poveikio nenustatyta. Skiriant didžiausią dozę preparato ekspozicija (vertinant pagal AUC) buvo maždaug 23 kartus didesnė nei žmonėms skiriamos 800 mg nilotinibo paros dozės ekspozicija (remiantis AUC) nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai.

26 savaičių trukmės Tg.rasH2 kancerogeninio poveikio tyrimo su pelėmis duomenimis, kai buvo skiriamos 30 mg/kg, 100 mg/kg ir 300 mg/kg kūno svorio nilotinibo paros dozės, odos papilomų / karcinomų nustatyta tik 300 mg/kg dozės grupėje, kuri atitinka maždaug 30–40 kartų didesnę ekspoziciją nei žmonėms skiriamos didžiausios patvirtintos 800 mg (vartojamos po 400 mg du kartus per parą) nilotinibo paros dozės ekspozicija (remiantis AUC). Odos neoplazijų susidarymo nesukelianti dozė (angl. No-Observed-Effect-Level) buvo 100 mg/kg kūno svorio per parą, tai atitinka maždaug 10–20 kartų didesnę ekspoziciją nei žmonėms skiriamos didžiausios patvirtintos 800 mg (vartojamos po 400 mg du kartus per parą) nilotinibo paros dozės ekspozicija. Svarbiausi organai taikiniai, kuriuose preparatas sukėlė nevėžinių pakitimų, buvo oda (pasireiškė epidermio hiperplazija), augantys dantys (pasireiškė viršutinių kandžių emalio dangalo degeneracija ar atrofija bei dantenų ar kandžių odontogeninio epitelio uždegimas) bei užkrūčio liauka (nustatytas dažnesnių ir (arba) sunkių limfocitų skaičiaus sumažėjimo atvejų).

Toksinio poveikio reprodukcijai ir vislumui tyrimai

Nilotinibas teratogenino poveikio nesukėlė, tačiau pasireiškė toksinis poveikis embrionui ir vaisiui tokiomis dozėmis, kurios taip pat buvo toksiškos patelėms. Nustatytas padidėjęs poimplantacinių abortų skaičius tiek poveikio vislumui tyrimų metu (nilotinibo skiriant patinams ir patelėms), tiek toksinio poveikio embrionams tyrimų metu (nilotinibo skiriant patelėms). Toksinio poveikio embrionams tyrimų metu nustatytas padidėjęs žiurkių embrionų žuvimo dažnis ir poveikis vaisiui (daugiausia sumažėjęs vaisiaus svoris, priešlaikinis vaisiaus veido kaulų suaugimas (suaugę viršutinis žandikaulis ir skruostikaulis), vidaus organų ir skeleto pakitimai) bei padidėjusi triušių embrionų rezorbcija ir vaisiaus skeleto pakitimai. Žiurkių prenatalinio ir postnatalinio vystymosi tyrimo metu nilotinibo skyrimas vaikingoms patelėms sukėlė sumažėjusį vaisiaus kūno svorį kartu su pakitusiais fizinio vystymosi parametrais, taip pat sumažėjusį žiurkių ir jų palikuonių vislumą. Nilotinibo ekspozicija patelėms, kai nebuvo nustatoma nepageidaujamų reiškinių, paprastai buvo mažesnė ar lygi ekspozicijai žmogaus organizme, kai skiriama 800 mg paros dozė.

Didžiausių tirtų dozių (maždaug 5 kartus didesnių nei rekomenduojama dozė žmogui) poveikio žiurkių patinėlių spermatozoidų kiekiui / judrumui ar patelių vislumui nenustatyta.

Tyrimai su gyvūnų jaunikliais

Poveikio jauniklių vystymuisi tyrimo metu žiurkių jaunikliams nuo pirmos savaitės po atsivedimo iki suaugimo (70 dienų po atsivedimo) buvo skiriama 2 mg kg/kūno svorio, 6 mg kg/kūno svorio ir 20 mg/kg kūno svorio nilotinibo paros dozė naudojant per burną įvestą zondą. Greta įprastinių tyrimo parametrų, vertinti vystymąsi atspindintys parametrai, poveikis CNS, poravimuisi ir vislumui. Atsižvelgiant į kūno svorio sumažėjimą abiejų lyčių gyvūnams ir vėlesnį apyvarpės atsiskyrimą patinams (tai galėjo būti susiję su mažesniu kūno svoriu), nuspręsta, kad žiurkių jaunikliams poveikio nesukelianti paros dozė (angl. No-Observed-Effect-Level) yra 6 mg/kg kūno svorio. Jauniklių jautrumas nilotinibui, palyginti su suaugusiais gyvūnais, nebuvo padidėjęs. Be to, žiurkių jaunikliams pasireiškęs toksinis poveikis buvo panašus į pastebėtą suaugusioms žiurkėms.

Fototoksinio poveikio tyrimai

Nustatyta, kad nilotinibas absorbuoja UV-B ir UV-A dažnio šviesos bangas, jo patenka į odą ir jis sukelia fototoksinį poveikį in vitro, tačiau tokio poveikio in vivo nenustatyta. Todėl rizika, kad nilotinibas sukelia padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų pacientams, laikoma labai maža.

FARMACINĖ INFORMACIJA

Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Kapsulės turinys

Laktozė monohidratas

Krospovidonas (A tipo) (E1202)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (E551)

Magnio stearatas (E470b)

Kapsulės apvalkalas

Hipromeliozė (E464)

Karagenanas (E407)

Kalio chloridas (E508)

Eritrozinas (E127)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Titano dioksidas (E171)

Išgrynintas vanduo

Juodi spaustuviniai dažai

Šelakas (E904)

Propilenglikolis (E1520)

Kalio hidroksidas (E525)

Juodasis geležies oksidas (E172)

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Kapsulės turinys

Laktozė monohidratas

Krospovidonas (A tipo) (E1202)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (E551)

Magnio stearatas (E470b)

Kapsulės apvalkalas

Hipromeliozė (E464)

Karagenanas (E407)

Kalio chloridas (E508)

Eritrozinas (E127)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Titano dioksidas (E171)

Išgrynintas vanduo

Juodi spaustuviniai dažai

Šelakas (E904)

Propilenglikolis (E1520)

Kalio hidroksidas (E525)

Juodasis geležies oksidas (E172)

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

Kapsulės turinys

Laktozė monohidratas

Krospovidonas (A tipo) (E1202)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (E551)

Magnio stearatas (E470b)

Kapsulės apvalkalas

Hipromeliozė (E464)

Karagenanas (E407)

Kalio chloridas (E508)

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Titano dioksidas (E171)

Išgrynintas vanduo

Juodi spaustuviniai dažai

Šelakas (E904)

Propilenglikolis (E1520)

Kalio hidroksidas (E525)

Juodasis geležies oksidas (E172)

Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

Tinkamumo laikas

2 metai.

Specialios laikymo sąlygos

50 mg kietosios kapsulės, supakuotos į PVC/PE/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

150 mg, 200 mg kietosios kapsulės, supakiuotos į PVC/PE/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles

ir

50 mg, 150 mg, 150 mg kapsulės, supakuotos į OPA/aliuminio/PVC/aliuminio lizdines plokšteles

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Nilotinib STADA tiekiamas šių dydžių pakuotėmis:

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 40 kietųjų kapsulių, ir sudėtinės pakuotės po 120 (3 pakuotės po 40) kietųjų kapsulių PVC / PE / PVdC / aliuminio lizdinėse plokštelėse arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio lizdinėse plokštelėse.

Vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 40×1 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 120×1 (3 pakuotės po 40×1) kietųjų kapsulių PVC / PE / PVdC / aliuminio arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio perforuotose dalomosiose lizdinėse plokštelėse.

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 28, 40 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 112 (4 pakuotės po 28), 120 (3 pakuotės po 40) ir 392 (14 pakuočių po 28) kietųjų kapsulių PVC / PE / PVdC / aliuminio arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio lizdinėse plokštelėse.

Vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 28×1, 40×1 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 112×1 (4 pakuotės po 28×1), 120x1 (3 pakuotės po 40×1) ir 392x1 (14 pakuočių po 28×1) kietąsias kapsules PVC / PE / PVdC / aliuminio arba OPA/aliuminio/PVC/aliuminio perforuotose dalomosiose lizdinėse plokštelėse.

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

Vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 28, 40 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 112 (4 pakuotės po 28), 120 (3 pakuotės po 40) ir 392 (14 pakuočių po 28) kietąsias kapsules PVC / PE / PVdC / aliuminio arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio lizdinėse plokštelėse.

Vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 28×1, 40×1 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 112×1 (4 pakuotės po 28×1), 120x1 (3 pakuotės po 40×1) ir 392x1 (14 pakuočių po 28×1) kietąsias kapsules PVC / PE / PVdC / aliuminio arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio perforuotose dalomosiose lizdinėse plokštelėse.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

REGISTRUOTOJAS

STADA Arzneimittel AG

Stadastrasse 2-18

61118 Bad Vilbel

Vokietija

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2024 m. rugpjūčio 5 d.

TEKSTO PERŽIŪROS DATA

2024 m. rugsėjo 9 d.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS SĄLYGOS

GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ

Gamintojo (-ų), atsakingo (-ų) už serijų išleidimą, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)

Pharos Pharmaceutical Oriented Services Ltd.

Lesvou Street End

Thesi Loggos Industrial Zone

Metamorfossi 144 52

Graikija

arba

STADA Arzneimittel AG

Stadastrasse 2-18

Bad Vilbel 61118

Vokietija

arba

Clonmel Healthcare Ltd.

Waterford Road

Clonmel, Co. Tipperary

Airija

arba

Stada Arzneimittel GmbH

Muthgasse 36/2

1190 Wien

Austrija

Su pakuote pateikiamame lapelyje nurodomas gamintojo, atsakingo už konkrečios serijos išleidimą, pavadinimas ir adresas.

B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI

Receptinis vaistinis preparatas.

III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS

A. ŽENKLINIMAS

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS

IŠORINĖ KARTONO DĖŽUTĖ – visas / sutrumpintas ES suderintas ženklinimo tekstas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

nilotinibum

2. VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 50 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 150 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 200 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

Sudėtyje yra laktozės.

Daugiau informacijos pateikiama pakuotės lapelyje.

4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Kietoji kapsulė

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

40 kietųjų kapsulių

40 x 1 kietųjų kapsulių

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

28 kietosios kapsulės

28 x 1 kietosios kapsulės

40 kietųjų kapsulių

40 x 1 kietųjų kapsulių

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

28 kietosios kapsulės

28 x 1 kietosios kapsulės

40 kietųjų kapsulių

40 x 1 kietųjų kapsulių

5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį. Vartoti per burną.

6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

7. KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

8. TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm/MMMM}

9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

[Tik 50 mg kietosioms kapsulėms, supakuotoms į PVC/PE/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles]

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

STADA Arzneimittel AG

Stadastrasse 2-18

61118 Bad Vilbel

Vokietija

12. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

<50 mg>

LT/1/24/5526/001 – N40

LT/1/24/5526/003 – N40x1

<150 mg>

LT/1/24/5527/001 – N28

LT/1/24/5527/006 – N28x1

LT/1/24/5527/002 – N40

LT/1/24/5527/007 – N40x1

<200 mg>

LT/1/24/5528/001 – N28

LT/1/24/5528/006 – N28x1

LT/1/24/5528/002 – N40

LT/1/24/5528/007 – N40x1

13. SERIJOS NUMERIS

Lot {numeris}

14. PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistas.

15. VARTOJIMO INSTRUKCIJA

16. INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

Nilotinib STADA 50 mg

Nilotinib STADA 150 mg

Nilotinib STADA 200 mg

17. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS

2D brūkšninis kodas su nurodytu unikaliu identifikatoriumi.

18. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS

C {numeris}

SN {numeris}

NN {numeris}

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS

SUDĖTINĖS PAKUOTĖS KARTONO DĖŽUTĖ (SU MĖLYNUOJU LANGELIU) – visas / sutrumpintas ES suderintas ženklinimo tekstas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

nilotinibum

2. VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 50 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 150 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 200 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

Sudėtyje yra laktozės.

Daugiau informacijos pateikiama pakuotės lapelyje.

4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Kietoji kapsulė

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 120 (3 pakuotės po 40) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 120 x 1 (3 pakuotės po 40 x 1) kietųjų kapsulių

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 112 (4 pakuotės po 28) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 112 x 1 (4 pakuotės po 28 x 1) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 120 (3 pakuotės po 40) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 120 x 1 (3 pakuotės po 40 x 1) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 392 (14 pakuočių po 28) kietosios kapsulės

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 392 x 1 (14 pakuočių po 28 x 1) kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 112 (4 pakuotės po 28) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 112 x 1 (4 pakuotės po 28 x 1) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 120 (3 pakuotės po 40) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 120 x 1 (3 pakuotės po 40 x 1) kietųjų kapsulių

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 392 (14 pakuočių po 28) kietosios kapsulės

Sudėtinė pakuotė, kurioje yra 392 x 1 (14 pakuočių po 28 x 1) kietosios kapsulės

5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį. Vartoti per burną.

6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

7. KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

8. TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm/MMMM}

9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

[Tik 50 mg kietosioms kapsulėms, supakuotoms į PVC/PE/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles]

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

STADA Arzneimittel AG

Stadastrasse 2-18

61118 Bad Vilbel

Vokietija

12. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

<50 mg>

LT/1/24/5526/002 – N120 (3x40)

LT/1/24/5526/004 – N120x1 (3x(N40x1))

<150 mg>

LT/1/24/5527/003 – N112 (4x28)

LT/1/24/5527/008 – N112x1 (4x(N28x1))

LT/1/24/5527/004 – N120 (3x40)

LT/1/24/5527/009 – N120x1 (3x(N40x1))

LT/1/24/5527/005 – N392 (14x28)

LT/1/24/5527/010 – N392x1 (14x(N28x1))

<200 mg>

LT/1/24/5528/003 – N112 (4x28)

LT/1/24/5528/008 – N112x1 (4x(N28x1))

LT/1/24/5528/004 – N120 (3x40)

LT/1/24/5528/009 – N120x1 (3x(N40x1))

LT/1/24/5528/005 – N392 (14x28)

LT/1/24/5528/010 – N392x1 (14x(N28x1))

13. SERIJOS NUMERIS

Lot {numeris}

14. PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistas.

15. VARTOJIMO INSTRUKCIJA

16. INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

Nilotinib STADA 50 mg

Nilotinib STADA 150 mg

Nilotinib STADA 200 mg

17. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS

2D brūkšninis kodas su nurodytu unikaliu identifikatoriumi.

18. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS

PC {numeris}

SN {numeris}

NN {numeris}

INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS

SUDĖTINĖS PAKUOTĖS TARPINĖ KARTONO DĖŽUTĖ (BE MĖLYNOJO LANGELIO) – visas / sutrumpintas ES suderintas ženklinimo tekstas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

nilotinibum

2. VEIKLIOJI (-IOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 50 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 150 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 200 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

Sudėtyje yra laktozės.

Daugiau informacijos pateikiama pakuotės lapelyje.

4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE

Kietoji kapsulė

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

40 kietųjų kapsulių. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

40 x 1 kietųjų kapsulių. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

28 kietosios kapsulės. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

28 x 1 kietosios kapsulės. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

40 kietųjų kapsulių. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

40 x 1 kietųjų kapsulių. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

28 kietosios kapsulės. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

28 x 1 kietosios kapsulės. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

40 kietųjų kapsulių. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

40 x 1 kietųjų kapsulių. Sudėtinės pakuotės dalis. Negali būti parduodama atskirai.

5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)

Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį. Vartoti per burną.

6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE

Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

7. KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)

8. TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm/MMMM}

9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS

[Tik 50 mg kietosioms kapsulėms, supakuotoms į PVC/PE/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles]

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)

11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS

STADA Arzneimittel AG

Stadastrasse 2-18

61118 Bad Vilbel

Vokietija

12. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

<50 mg>

LT/1/24/5526/002 – N120 (3x40)

LT/1/24/5526/004 – N120x1 (3x(N40x1))

<150 mg>

LT/1/24/5527/003 – N112 (4x28)

LT/1/24/5527/008 – N112x1 (4x(N28x1))

LT/1/24/5527/004 – N120 (3x40)

LT/1/24/5527/009 – N120x1 (3x(N40x1))

LT/1/24/5527/005 – N392 (14x28)

LT/1/24/5527/010 – N392x1 (14x(N28x1))

<200 mg>

LT/1/24/5528/003 – N112 (4x28)

LT/1/24/5528/008 – N112x1 (4x(N28x1))

LT/1/24/5528/004 – N120 (3x40)

LT/1/24/5528/009 – N120x1 (3x(N40x1))

LT/1/24/5528/005 – N392 (14x28)

LT/1/24/5528/010 – N392x1 (14x(N28x1))

13. SERIJOS NUMERIS

Lot {numeris}

14. PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA

Receptinis vaistas.

15. VARTOJIMO INSTRUKCIJA

16. INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU

Nilotinib STADA 50 mg

Nilotinib STADA 150 mg

Nilotinib STADA 200 mg

17. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS

18. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS

MINIMALI INFORMACIJA ANT LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ

LIZDINĖS PLOKŠTELĖS – visas / sutrumpintas ES suderintas ženklinimo tekstas

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

nilotinibum

2. REGISTRUOTOJO pavadinimas

STADA Arzneimittel AG

3. TINKAMUMO LAIKAS

EXP {mm/MMMM}

4. SERIJOS NUMERIS

Lot {numeris}

5. KITA

B. PAKUOTĖS LAPELIS

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės

nilotinibas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

Kas yra Nilotinib STADA ir kam jis vartojamas

Kas žinotina prieš vartojant Nilotinib STADA

Kaip vartoti Nilotinib STADA

Galimas šalutinis poveikis

Kaip laikyti Nilotinib STADA

Pakuotės turinys ir kita informacija

Kas yra Nilotinib STADA ir kam jis vartojamas

Kas yra Nilotinib STADA

Nilotinib STADA yra vaistas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, vadinamos nilotinibu.

Kam vartojamas Nilotinib STADA

Nilotinib STADA vartojamas tam tikram leukemijos tipui, vadinamajai Philadelphia chromosomai teigiamai lėtinei mieloleukemijai (Ph-teigiamai LML) gydyti. LML yra kraujo vėžys, kurio metu organizmas priverčiamas gaminti per didelį kiekį nenormalių baltųjų kraujo ląstelių.

Nilotinib STADA vartojamas suaugusiems pacientams ir vaikams, kuriems LML diagnozuota pirmą kartą, ir LML sergantiems pacientams, kuriems nepadeda anksčiau vartoti vaistai, įskaitant imatinibą. Jis taip pat vartojamas suaugusiems pacientams ir vaikams, kuriems nuo anksčiau vartotų vaistų pasireiškė sunkių šalutinių reiškinių ir kurie dėl to negali tęsti ankstesnio gydymo.

Kaip veikia Nilotinib STADA

Pakitusi LML sergančių pacientų ląstelių DNR (genetinė medžiaga) sukelia signalą, kurio poveikyje organizmas pradeda gaminti nenormalias baltąsias kraujo ląsteles. Nilotinib STADA blokuoja šį signalą ir tokiu būdu sustabdo šių ląstelių gamybą.

Būklės stebėjimas gydymo Nilotinib STADA metu

Gydymo metu reguliariai bus atliekami tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus. Atliekant šiuos tyrimus bus stebima:

kraujo ląstelių (baltųjų kraujo ląstelių, raudonųjų kraujo ląstelių ir kraujo plokštelių (trombocitų)) kiekis organizme ir vertinama, kaip Nilotinib STADA toleruojamas;

kepenų ir kasos funkcija ir vertinama, kaip Nilotinib STADA toleruojamas;

elektrolitų (kalio, magnio) kiekis organizme. Šie elektrolitai svarbūs širdies veiklai;

cukraus ir riebalų kiekis kraujyje.

Taip pat bus tikrinamas širdies susitraukimų dažnis, naudojant širdies elektrinio aktyvumo registravimo prietaisą (atliekamas tyrimas, kuris vadinamas EKG).

Gydytojas reguliariai vertins Jums skirtą gydymą ir nuspręs, ar Jums reikia tęsti Nilotinib STADA vartojimą. Jeigu Jums bus nurodyta nutraukti šio vaisto vartojimą, gydytojas ir toliau stebės LML būklę bei galės Jums nurodyti vėl atnaujinti Nilotinib STADA vartojimą, jeigu Jūsų būklė rodys, jog tai būtina.

Jeigu kiltų bet kokių klausimų apie tai, kaip Nilotinib STADA veikia ar kodėl jis buvo Jums ar Jūsų vaikui paskirtas, kreipkitės į gydytoją.

Kas žinotina prieš vartojant Nilotinib STADA

Atidžiai laikykitės visų Jūsų gydytojo nurodymų, net jei jie skiriasi nuo šiame lapelyje pateiktos informacijos.

Nilotinib STADA vartoti draudžiama

jeigu yra alergija nilotinibui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).

Jeigu manote, kad esate alergiškas, prieš pradėdami vartoti Nilotinib STADA apie tai pasakykite gydytojui.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Nilotinib STADA:

jeigu Jūs anksčiau sirgote širdies ir kraujagyslių liga, pavyzdžiui, įvyko širdies priepuolis (miokardo infarktas), Jums buvo krūtinės ląstos skausmas (krūtinės angina), sutrikusi galvos smegenų kraujotaka (insultas) ar sutrikusi kojos kraujotaka (šlubavimas), arba Jums yra širdies ir kraujagyslių sutrikimų pasireiškimo rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), cukrinis diabetas ar pakitęs riebalų kiekis kraujyje (lipidų apykaitos sutrikimas);

jeigu Jums yra širdies sutrikimų, pavyzdžiui, sutrikęs elektrinis širdies laidumas, vadinamasis „pailgėjęs QT intervalas“;

jeigu anksčiau Jums buvo skiriama vaistų, kurie sumažina cholesterolio kiekį kraujyje (statinų) arba veikia širdies ritmą (vaistų nuo aritmijos) ar kepenis (žr. skyrių „Kiti vaistai ir Nilotinib STADA“);

jeigu Jūsų organizme trūksta kalio ar magnio;

jeigu Jums yra kepenų ar kasos sutrikimų;

jeigu Jums pasireiškė tokie simptomai, kaip lengvai susidarančios kraujosruvos, nuovargis ar dusulys, arba pasikartojo infekcijos;

jeigu Jūs turėjote chirurginių operacijų, susijusių su skrandžio pašalinimu (visiškas skrandžio pašalinimas);

Jums kada nors buvo diagnozuota hepatito B infekcija arba šiuo metu galite būti užsikrėtę šiuo virusu. Tai būtina, nes Nilotinib STADA gali vėl suaktyvinti hepatito B virusą, o kai kuriais atvejais tai gali būti mirtina. Prieš pradedant gydymą, gydytojas atidžiai patikrins, ar pacientas neturi šios infekcijos požymių.

Jei bet kuri šių pastabų tinka Jums ar Jūsų vaikui, pasakykite gydytojui.

Vartojant Nilotinib STADA

jeigu šio vaisto vartojimo metu Jūs alpstate (prarandate sąmonę) ar sutrinka širdies ritmas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti sudėtingos širdies būklės požymis. QT intervalo pailgėjimas arba nereguliarus širdies plakimas gali baigtis staigia mirtimi. Gauta pranešimų apie nedažnus pacientų, vartojančių nilotinibo, staigios mirties atvejus;

jeigu Jums yra staigus širdies plakimas, stiprus raumenų silpnumas ar paralyžius, traukuliai ar staigūs mąstymo ar budrumo pokyčiai, nedelsiant apie tai pasakykite gydytojui, nes tai gali būti greito vėžinių ląstelių irimo požymis, vadinamas auglio irimo sindromu. Gauta pranešimų apie retus auglio irimo sindromo atvejus pacientams, gydytiems nilotinibu;

jeigu Jums atsirastų krūtinės skausmas ar diskomforto pojūtis krūtinėje, galūnių tirpimo pojūtis ar silpnumas, sutrikusios eisena ar kalba, galūnės skausmas, spalvos pasikeitimas ar šalimo pojūtis, nedelsiant apie tai pasakykite gydytojui, nes tai gali būti širdies ir kraujagyslių sutrikimo požymiai. Nilotinibo vartojantiems pacientams nustatyta sunkių širdies ir kraujagyslių sutrikimo reiškinių, įskaitant sutrikusią kojos kraujotaką (periferinių arterijų okliuzinę ligą), išeminę širdies ligą ir sutrikusią galvos smegenų kraujotaką (išeminio tipo smegenų kraujagyslių ligą). Prieš paskirdamas vartoti Nilotinib STADA ir gydymo metu Jūsų gydytojas turi ištirti riebalų (lipidų) bei cukraus kiekį Jūsų kraujyje;

jeigu Jums atsirastų pėdų ar plaštakų patinimas, išplitęs kūno patinimas ar greitai didėtų kūno svoris, pasakykite apie tai gydytojui, nes tai gali būti sunkaus skysčių susilaikymo organizme požymiai. Nilotinibo vartojantiems pacientams nustatyta nedažnų sunkaus skysčių susilaikymo organizme atvejų.

Jeigu Nilotinib STADA skiriamas Jūsų vaikui ir jeigu Jūsų vaikui tinka bet kuri iš anksčiau nurodytų sąlygų, apie tai pasakykite gydytojui.

Vaikams ir paaugliams

Nilotinib STADA skirtas LML sergančių vaikų ir paauglių gydymui. Šio vaisto vartojimo patirties jaunesniems kaip 2 metų vaikams nėra. Jaunesniems kaip 10 metų vaikams, kuriems yra pirmą kartą diagnozuota liga, Nilotinib STADA vartojimo patirties nėra, o jaunesniems kaip 6 metų vaikams, kuriems nepadeda anksčiau vartoti vaistai nuo LML, patirties yra nedaug.

Kai kurių vaikų ir paauglių, vartojančių Nilotinib STADA, augimas gali būti lėtesnis nei įprasta. Todėl gydytojas tikrins augimą įprastų vizitų metu.

Kiti vaistai ir Nilotinib STADA

Nilotinib STADA gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais.

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Tai ypač svarbu, jei vartojate:

vaistų nuo aritmijos, vartojamų sutrikusiam širdies ritmui gydyti;

chlorokvino, halofantrino, klaritromicino, haloperidolio, metadono, moksifloksacino – vaistų, kurie gali sukelti nepageidaujamą poveikį širdies elektriniam aktyvumui;

ketokonazolo, itrakonazolo, vorikonazolo, klaritromicino, telitromicino – infekcijoms gydyti vartojamų vaistų;

ritonaviro – proteinazių inhibitorių grupės vaisto, vartojamo nuo ŽIV;

karbamazepino, fenobarbitalio, fenitoino – vartojamų epilepsijai gydyti;

rifampicino – vartojamo tuberkuliozei gydyti;

jonažolės (taip pat vadinamos Hypericum perforatum) preparatų – augalinių preparatų, vartojamų depresijai ir kitoms būklėms gydyti;

midazolamo – vartojamo nerimui šalinti prieš chirurginę operaciją;

alfentanilio ar fentanilio – vartojamų skausmui malšinti ir kaip raminamieji vaistai prieš operaciją ar medicinines procedūras arba jų metu;

ciklosporino, sirolimuzo ir takrolimuzo – vaistų, kurie slopina apsaugines organizmo savybes kovojant su infekcijomis ir dažnai vartojami siekiant apsaugoti nuo persodintų organų (pavyzdžiui, kepenų, širdies ar inksto) atmetimo;

dihidroergotamino ar ergotamino – vartojamų demencijai gydyti;

lovastatino, simvastatino – vartojamų padidėjusiam riebalų kiekiui kraujyje gydyti;

varfarino – vartojamo sutrikusiam kraujo krešėjimui (pvz., kraujo krešuliams arba trombozei) gydyti;

astemizolo, terfenadino, cisaprido, pimozido, chinidino, bepridilio ar skalsių alkaloidų (ergotamino, dihidroergotamino).

Šių vaistų reikia vengti vartoti kartu su Nilotinib STADA. Jei Jūs vartojate kurių nors iš šių vaistų, gydytojas gali Jums skirti alternatyvių vaistų.

Jeigu vartojate statino (tam tikro vaisto cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti), pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Nilotinib STADA, vartojamas kartu su tam tikrais statinais, gali padidinti su statinais susijusių raumenų ligų riziką, o tai retais atvejais gali sukelti sunkų raumenų irimą (rabdomiolizę), galintį pakenkti inkstams.

Be to, prieš pradėdami vartoti Nilotinib STADA pasakykite gydytojui arba vaistininkui, jeigu vartojate bet kurių antacidinių vaistų (rėmeniui slopinti skirtų vaistų). Šių vaistų reikia vartoti atskirai nuo Nilotinib STADA:

H2 receptorių blokatorių, kurie slopina rūgšties susidarymą skrandyje. H2 receptorių blokatorių reikia vartoti maždaug 10 valandų prieš ir maždaug 2 valandas po Nilotinib STADA pavartojimo;

antacidinių vaistų (pavyzdžiui tokių, kurių sudėtyje yra aliuminio hidroksido, magnio hidroksido ar simetikono), kurie neutralizuoja padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Šių antacidinių vaistų reikia vartoti maždaug 2 valandas prieš arba maždaug 2 valandas po Nilotinib STADA pavartojimo.

Jeigu Jūs jau vartojate Nilotinib STADA ir Jums paskiriama naujų iki tol kartu su Nilotinib STADA nevartotų vaistų, apie tai pasakykite savo gydytojui.

Nilotinib STADA vartojimas su maistu ir gėrimais

Nilotinib STADA negalima vartoti valgant. Maistas gali padidinti Nilotinib STADA absorbciją ir todėl gali padidėti Nilotinib STADA kiekis kraujyje iki galimai pavojingo lygio. Negalima gerti greipfrutų sulčių ar valgyti greipfrutų. Tai gali padidinti Nilotinib STADA kiekį kraujyje, galimai iki žalingo lygio.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Nilotinib STADA nerekomenduojama vartoti nėštumo metu, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Jeigu esate ar manote, kad galite būti nėščia, apie tai pasakykite gydytojui, kuris rekomenduos, ar galite vartoti šio vaisto nėštumo metu.

Galinčioms pastoti moterims gydymo metu ir dar dvi savaites po gydymo pabaigos rekomenduojama naudoti labai veiksmingas kontracepcijos priemones.

Nerekomenduojama žindyti Nilotinib STADA vartojimo metu ir 2 savaites po paskutinės dozės pavartojimo. Jei žindote kūdikį, apie tai pasakykite gydytojui.

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Jei pavartojus šio vaisto Jums pasireiškia šalutinis poveikis (pvz., galvos svaigimas ar neryškus matymas), galintis turėti įtakos gebėjimui saugiai vairuoti ar valdyti mechanizmus, Jums reikia vengti atlikti šiuos veiksmus, kol poveikis neišnyks.

Nilotinib STADA sudėtyje yra laktozės

Šio vaisto sudėtyje yra laktozės (taip pat vadinamos pieno cukrumi). Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.

Nilotinib STADA 50 mg ir 150 mg sudėtyje yra natrio

Šio vaisto vienoje dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Kaip vartoti Nilotinib STADA

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Kiek vartoti Nilotinib STADA

Vartojimas suaugusiesiems

Pacientams, kuriems LML diagnozuota pirmą kartą: rekomenduojama dozė yra 600 mg per parą. Ši dozė pasiekiama vartojant po dvi 150 mg kietąsias kapsules du kartus per parą.

Pacientams, kuriems nepadeda anksčiau vartoti vaistai nuo LML: rekomenduojama dozė yra 800 mg per parą. Ši dozė pasiekiama geriant po dvi 200 mg kietąsias kapsules du kartus per parą.

Vartojimas vaikams ir paaugliams

Jūsų vaikui skiriama vaisto dozė priklausys nuo Jūsų vaiko kūno svorio ir ūgio. Gydytojas apskaičiuos reikiamą dozę ir pasakys Jums, kaip ir kiek Nilotinib STADA kapsulių reikia duoti vaikui. Bendroji paros dozė, kurią duosite savo vaikui, negali viršyti 800 mg.

Gydytojas, atsižvelgdamas į Jūsų reakciją į gydymą, gali skirti mažesnę dozę.

Senyviems asmenims (65 metų ir vyresniems)

65 metų ir vyresniems asmenims Nilotinib STADA galima vartoti tokiomis pačiomis dozėmis kaip ir kitiems suaugusiesiems.

Kada vartoti Nilotinib STADA

Kietąsias kapsules vartoti:

du kartus per parą (maždaug kas 12 valandų);

praėjus mažiausiai 2 valandoms po valgio;

išgėrus vaisto, mažiausiai 1 valandą negalima valgyti jokio maisto.

Jeigu kiltų klausimų dėl to, kada vartoti šį vaistą, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Nilotinib STADA vartojimas kasdien tuo pačiu metu padės nepamiršti laiku išgerti kietųjų kapsulių.

Kaip vartoti Nilotinib STADA

Kietąsias kapsules nurykite nepažeistas užgerdami vandeniu.

Kartu su kietosiomis kapsulėmis negalima valgyti jokio maisto.

Neatidarykite kietųjų kapsulių, Jeigu Jūs ar Jūsų vaikas negalite nuryti visos kapsulės; vietoj Nilotinib STADA reikėtų vartoti kitus vaistus, kurių sudėtyje yra nilotinibo.

Kaip ilgai vartoti Nilotinib STADA

Nilotinib STADA vartokite kasdien tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Tai ilgalaikis gydymas. Gydytojas reguliariai stebės Jūsų būklę, kad įsitikintų, jog gydymas tinkamai veikia.

Gydytojas remdamasis specifiniais kriterijais gali nuspręsti nutraukti Jūsų gydymą Nilotinib STADA. Jeigu kiltų klausimų dėl to, kaip ilgai vartoti Nilotinib STADA, kreipkitės į gydytoją.

Ką daryti pavartojus per didelę Nilotinib STADA dozę

Jei pavartojote per didelę Nilotinib STADA dozę arba kas nors kitas atsitiktinai išgėrė kietųjų kapsulių, nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba į ligoninę. Kartu su savimi pasiimkite kietųjų kapsulių pakuotę ir šį pakuotės lapelį. Tokiais atvejais gali prireikti medicininės pagalbos.

Pamiršus pavartoti Nilotinib STADA

Jei pamiršote išgerti vaisto dozę, kitą dozę gerkite įprastu metu. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą kietąją kapsulę.

Nustojus vartoti Nilotinib STADA

Nenustokite vartoti šio vaisto tol, kol gydytojas nenurodys baigti gydymo. Nilotinib STADA vartojimo nutraukimas be gydytojo nurodymo gali sukelti Jūsų ligos pablogėjimą, kuris gali turėti gyvybei pavojingų pasekmių. Jei Jūs svarstote apie Nilotinib STADA vartojimo nutraukimą, būtinai pasitarkite su gydytoju, slaugytoju ir (arba) vaistininku.

Jeigu gydytojas Jums rekomenduoja nutraukti gydymą Nilotinib STADA

Gydytojas reguliariai įvertins Jums skiriamą gydymą, paskirdamas atlikti specifinius diagnostinius tyrimus, ir nuspręs, ar Jums reikia tęsti šio vaisto vartojimą. Jeigu gydytojas Jums nurodys nutraukti Nilotinib STADA vartojimą, gydytojas ir toliau atidžiai stebės LML būklę prieš gydymo Nilotinib STADA nutraukimą, jo metu ir po to. Gydytojas gali vėl Jums paskirti vartoti Nilotinib STADA, jeigu Jūsų būklė rodys, jog tai būtina.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir vis kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Daugelis šalutinių reiškinių yra lengvi ar vidutinio sunkumo, paprastai jie išnyksta praėjus keletui dienų ar keletui gydymo savaičių.

Kai kurie šalutiniai reiškiniai gali būti sunkūs.

raumenų ir kaulų skausmo požymiai: sąnarių ir raumenų skausmas;

širdies sutrikimų požymiai: krūtinės skausmas ar diskomfortas, padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis, nereguliarus širdies ritmas (dažnas ar retas), stiprūs, juntami širdies plakimai (palpitacijos), alpimas, lūpų, liežuvio ar odos pamėlimas;

arterijų užsikimšimo požymiai: skausmas, diskomfortas, kojų raumenų silpnumas ar mėšlungis, kuris gali būti susijęs su sumažėjusiu kraujo pratekėjimu; opos ant kojų ar rankų, kurios užgyja lėtai arba nepilnai ir lieka pastebimi kojų ar rankų spalvos (mėlynumas ar blyškumas) ar temperatūros (šaltumas) pakitimai; šie simptomai gali būti pažeistos galūnės (kojos ar rankos) ir pirštų (kojų ar rankų);

skydliaukės nepakankamumo požymiai: svorio augimas, nuovargis, plaukų slinkimas, raumenų silpnumas, šalčio pojūtis;

skydliaukės padidėjimo požymiai: greitas širdies plakimas, išverstos akys; svorio kritimas; priekinės kaklo dalies patinimas;

inkstų ar šlapimo takų sutrikimo požymiai: troškulys, odos sausumas, dirglumas, tamsios spalvos šlapimas, sumažėjęs šlapimo kiekis, pasunkėjęs ar skausmingas šlapinimasis, nenumaldomas noras šlapintis, kraujas šlapime, neįprasta šlapimo spalva;

padidėjusios gliukozės koncentracijos kraujyje požymiai: labai didelis troškulys, padidėjęs šlapimo kiekis, padidėjęs apetitas ir mažėjantis kūno svoris, nuovargis;

galvos svaigimo požymiai: svaigulys ar supimo pojūtis;

pankreatito požymiai: sunkūs viršutinės (vidurinės ar kairės dalies) pilvo dalies skausmai;

odos sutrikimų požymiai: skausmingi raudoni gumbai, odos skausmas, paraudusi oda, lupimasis ar pūslės;

skysčio susilaikymo požymiai: greitai didėjantis kūno svoris, rankų, kulkšnių, pėdų ar veido patinimas;

migrenos požymiai: stiprus galvos skausmas, dažnai lydimas pykinimo, vėmimo ir jautrumo šviesai;

kraujo sutrikimų požymiai: karščiavimas, lengvai atsirandančios mėlynės ar neaiškios kilmės kraujavimas, sunkios ar dažnos infekcijos, nepaaiškinamas silpnumas;

venoje susidariusio krešulio požymiai: vienos kūno dalies patinimas ar skausmas;

nervų sistemos sutrikimų požymiai: galūnių ar veido silpnumas ar paralyžius, sutrikusi kalba, stiprus galvos skausmas, nesamų daiktų matymas, jautimas ar girdėjimas, regos pokyčiai, sąmonės netekimas, sumišimas, sutrikusi orientacija, drebulys, dilgčiojimo pojūtis, pirštų ir kojų skausmas arba tirpimas;

plaučių sutrikimų požymiai: pasunkėjęs ar skausmingas kvėpavimas, kosulys, švokštimas su karščiavimu arba be jo, pėdų ar kojų patinimas;

virškinimo trakto sutrikimų požymiai: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas krauju, išmatos su krauju, užkietėję viduriai, rėmuo, skrandžio rūgšties atpylimas, išpūstas pilvas;

kepenų sutrikimų požymiai: odos ir akių gelta, pykinimas, apetito stoka, tamsios spalvos šlapimas;

kepenų infekcija: hepatito B infekcijos atsinaujinimas (reaktyvacija), jeigu praeityje Jums buvo diagnozuotas hepatitas B;

akių sutrikimų požymiai: regos pokyčiai, kaip neryškiai matomas vaizdas, matomi šviesos spinduliai, apakimas, kraujas akyje, akių skausmas, paraudimas, niežėjimas ar sudirgimas, akies sausumas, akių vokų patinimas ar niežėjimas;

elektrolitų pusiausvyros sutrikimo požymiai: pykinimas, oro trūkumas, nereguliarus širdies ritmas, drumstas šlapimas, nuovargis ir/arba sąnarių diskomfortas susijęs su pablogėjusiais kraujo tyrimų rezultatais (tokiais kaip didelis kalio, šlapimo rūgšties ir fosforo kiekis, ir mažas kalcio kiekis kraujyje).

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bet kurį iš aukščiau išvardytų šalutinių poveikių.

Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):

viduriavimas;

galvos skausmas;

energijos stoka;

raumenų skausmas;

niežulys, išbėrimas;

pykinimas;

vidurių užkietėjimas;

vėmimas;

plaukų slinkimas;

galūnių skausmas, kaulų skausmas ir nugaros skausmas, pasireiškiantys nutraukus gydymą Nilotinib STADA;

sulėtėjęs vaikų ir paauglių augimas;

viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, įskaitant gerklės (ryklės) skausmą ir slogą ar užgulusią nosį, čiaudulį;

žemas kraujo kūnelių skaičius kraujyje (baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), kraujo plokštelės (trombocitai) ) ar hemoglobino;

aukštas lipazės kiekis kraujyje (kasos funkcija);

aukštas bilirubino kiekis kraujyje (kepenų funkcija);

aukštas alanino aminotransferazių kiekis kraujyje (kepenų fermentų).

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):

plaučių uždegimas;

pilvo skausmas, nemalonus skrandžio pojūtis pavalgius, vidurių pūtimas; pilvo padidėjimas ar pūtimas;

kaulų skausmas, raumenų spazmai;

skausmas (įskaitant kaklo skausmą);

odos sausumas, spuogai, sumažėjęs odos jautrumas;

sumažėjęs arba padidėjęs kūno svoris;

nemiga, depresija, nerimas;

naktinis prakaitavimas, sustiprėjęs prakaitavimas;

bendras negalavimas;

kraujavimas iš nosies;

podagros požymiai: sąnarių skausmingumas ir patinimas;

negalėjimas pasiekti ar išlaikyti erekcijos;

į gripą panašūs simptomai;

gerklės (ryklės) skausmas;

bronchitas;

ausų skausmas, girdimas triukšmas (pvz., skambėjimas, dūzgimas) ausyse, kurie neturi išorinio šaltinio (taip pat vadinamas spengimu ausyse [ūžesiu]);

hemorojus;

sunkios mėnesinės;

plaukų folikulų niežėjimas;

burnos ar makšties pienligė;

konjunktyvito požymiai: išskyros iš akies su niežėjimu, paraudimu ir patinimu;

akių dirglumas, akių paraudimas;

padidėjusio kraujospūdžio (hipertenzijos) požymiai: padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmas, svaigulys;

paraudimas;

periferinių arterijų okliuzinės ligos požymiai: skausmas, diskomfortas, kojų raumenų silpnumas ar mėšlungis, kuris gali būti susijęs su sumažėjusiu kraujo pratekėjimu; opos ant kojų ar rankų, kurios užgyja lėtai arba nepilnai ir lieka pastebimi kojų ar rankų spalvos (mėlynumas ar blyškumas) ar temperatūros (šaltumas) pakitimai; šie simptomai gali būti pažeistos galūnės (kojos ar rankos) ir pirštų (kojų ar rankų) arterijų užsikimšimo požymiai);

oro trūkumas (taip pat vadinamas dusuliu);

burnos opos su dantenų uždegimu (taip pat vadinamos stomatitu);

aukštas amilazės kiekis kraujyje (kasos funkcija);

aukštas kreatinino kiekis kraujyje (inkstų funkcija);

didelis šarminės fosfatazės ar kreatinfosfokinazės kiekis kraujyje;

didelis aspartato aminotransferazės (kepenų fermentų) kiekis kraujyje;

didelis gama glutamilo transferazės (kepenų fermentų) kiekis kraujyje;

leukopenijos ar neutropenijos požymiai: mažas baltųjų kraujo ląstelių skaičius kraujyje;

padidėjęs kraujo plokštelių (trombocitų) ar baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje;

mažas magnio, kalio, natrio, kalcio ar fosforo kiekis kraujyje;

padidėjęs kalio, kalcio ar fosforo kiekis kraujyje;

didelis riebalų kiekis kraujyje (įskaitant cholesterolį);

didelis šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.

Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):

alergija (padidėjęs jautrumas vaistui Nilotinib STADA);

burnos sausumas;

krūties skausmas;

skausmas ar diskomfortas šone;

padidėjęs apetitas;

padidėjusios krūtys vyrams;

herpes viruso infekcija;

raumenų ar sąnarių sustingimas, sąnarių patinimas;

pasikeitusios kūno temperatūros pojūtis (įskaitant karščio pojūtį ir šalčio pojūtį);

skonio pojūčio sutrikimas;

dažnas šlapinimasis;

skrandžio gleivinės uždegimo požymiai: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo padidėjimas ar pūtimas;

atminties netekimas;

odos cistos, odos suplonėjimas ar susitraukimas, poodinio sluoksnio sustorėjimas, odos spalvos pokytis;

psoriazės požymiai: raudonos ar sidabrinės spalvos sustorėjusios odos sritys;

padidėjęs odos jautrumas šviesai;

sutrikusi klausa;

sąnarių uždegimas;

šlapimo nesulaikymas;

žarnyno uždegimas (taip pat vadinamas enterokolitu);

išangės srities pūlinys (abscesas);

spenelių patinimas;

neramių kojų sindromo simptomai (nenumaldomas potraukis judinti kurią nors kūno dalį, paprastai koją, lydimas nemalonių pojūčių);

sepsio požymiai: gripas, krūtinės skausmas, padažnėjęs ar padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, dusulys arba dažnas kvėpavimas;

odos infekcija (poodinis abscesas);

odos karpos;

tam tikrų tipų baltųjų kraujo kūnelių (vadinamų eozinofilų) skaičiaus padidėjimas;

limfopenijos požymiai: mažas baltųjų kraujo ląstelių skaičius;

padidėjęs parathormono kiekis kraujyje (kalcio ir fosforo koncentraciją reguliuojančio hormono);

didelis laktatdehidrogenazės (fermento) kiekis kraujyje;

mažo cukraus kiekio kraujyje požymiai: pykinimas, prakaitavimas, silpnumas, galvos svaigulys, drebulys, galvos skausmas;

dehidratacija;

nenormalus riebalų kiekis kraujyje;

nevalingas drebulys (taip pat vadinamas tremoru);

sunkumas susikaupti;

nemalonus ir nenormalus pojūtis prisilietus (taip pat vadinamas dizestezija);

nuovargis (taip pat vadinamas nuvargimu);

rankų ir kojų pirštų tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis (taip pat vadinamas periferine neuropatija);

bet kurio veido raumens paralyžius;

raudona dėmė akies baltyme, atsiradusi dėl pažeistų kraujagyslių (taip pat vadinama junginės hemoragija);

kraujavimas į akis (taip pat vadinamas akies hemoragija);

akies sudirgimas;

širdies priepuolio požymiai (taip pat vadinami miokardo infarktu): staigus ir gniaužiančio pobūdžio krūtinės skausmas, nuovargis, nereguliarus širdies plakimas;

širdies ūžesio požymiai: nuovargis, diskomfortas krūtinėje, galvos svaigimas, krūtinės skausmas, širdies plakimai (palpitacijos);

grybelinė pėdų infekcija;

širdies nepakankamumo požymiai: dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas gulint, pėdų ar kojų patinimas;

skausmas už krūtinkaulio (taip pat vadinamas perikarditu);

hipertenzinės krizės požymiai: stiprus galvos skausmas, svaigulys, pykinimas;

kojų skausmas ir silpnumas, atsirandantis vaikščiojant (taip pat vadinamas protarpiniu šlubavimu);

galūnių arterijų susiaurėjimo požymiai: galimas aukštas kraujospūdis, vieno ar abiejų klubų, šlaunų ar blauzdos raumenų mėšlungis po tam tikros veiklos, pvz., ėjimo ar lipimo laiptais, kojų tirpimas ar silpnumas;

mėlynių atsiradimas (kai nesusižeidėte);

riebalų sankaupos arterijose, kurios gali sukelti užsikimšimą (taip pat vadinamos ateroskleroze);

žemo kraujospūdžio požymiai (taip pat vadinami hipotenzija): galvos sukimasis, svaigulys arba alpimas;

plaučių edemos požymiai: dusulys;

skysčio susikaupimo pleuros ertmėje požymiai: skysčių kaupimasis ertmėje tarp plaučių ir krūtinės sienos (jei sunkus, gali sumažinti širdies gebėjimą pumpuoti kraują), krūtinės skausmas, kosulys, žagsulys, greitas kvėpavimas;

intersticinės plaučių ligos požymiai: kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, skausmingas kvėpavimas;

pleuritinio skausmo požymiai: krūtinės skausmas;

pleurito požymiai: kosulys, skausmingas kvėpavimas;

užkimęs balsas;

plautinės hipertenzijos požymiai: padidėjęs kraujospūdis plaučių arterijose;

švokštimas;

jautrūs dantys;

uždegimo požymiai (taip pat vadinami gingivitu): kraujavimas iš dantenų, jautrios arba padidėjusios dantenos;

didelis karbamido kiekis kraujyje (inkstų funkcija);

kraujo baltymų kiekio pokytis (mažas globulinų kiekis arba paraproteino buvimas);

didelis nekonjuguoto bilirubino kiekis kraujyje;

didelis troponino kiekis kraujyje.

Reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų):

paraudimas ir (arba) patinimas ir galimas delnų ir padų lupimasis (vadinamas plaštakų-pėdų sindromu);

karpos burnoje;

krūtų sukietėjimo ar sustingimo pojūtis;

skydliaukės uždegimas (taip pat vadinamas tiroiditu);

pablogėjusi ar prislėgta nuotaika;

antrinio hiperparatiroidizmo požymiai: kaulų ir sąnarių skausmas, gausus šlapinimasis, pilvo skausmas, silpnumas, nuovargis;

smegenų arterijų susiaurėjimo požymiai: abiejų akių dalinis arba visiškas regėjimo praradimas, svaigulys (sukimosi pojūtis), tirpimas ar dilgčiojimas, koordinacijos praradimas, galvos svaigimas arba sumišimas;

smegenų patinimas (galimas galvos skausmas ir (arba) psichinės būklės pokyčiais);

optinio neurito požymiai: neryškiai matomas vaizdas, regėjimo praradimas;

širdies veiklos sutrikimo požymiai (sumažėjusi išstūmimo frakcija): nuovargis, diskomfortas krūtinėje, galvos svaigimas, skausmas, širdies plakimai (palpitacijos);

sumažėjęs arba padidėjęs insulino (cukraus koncentraciją kraujyje reguliuojančio hormono) kiekis kraujyje;

sumažėjęs insulino C peptido kiekis kraujyje (kasos funkcija);

staigi mirtis.

Toliau išvardijami šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

širdies veiklos sutrikimo požymiai (sutrikusi skilvelių funkcija): dusulys, širdies krūvis ramybės būsenoje, nereguliarus širdies ritmas, diskomfortas krūtinėje, svaigulys, skausmas, širdies plakimai (palpitacijos), gausus šlapinimasis, pėdų, kulkšnių patinimas ir pilvo pūtimas.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui, arba slaugytojui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite užpildyti ir pateikti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais arba paskambinti nemokamu telefonu 8 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

Kaip laikyti Nilotinib STADA

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant kartono dėžutės ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Tik 50 mg kietosios kapsulės, supakuotos į PVC/PE/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles:

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

150 mg, 200 mg kietosios kapsulės, supakuotos į PVC/PE/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles ir 50 mg, 150 mg, 200 mg kietosios kapsulės, supakuotos į OPA/aliuminio/PVC/aliuminio lizdines plokšteles:

Šiam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Pastebėjus vaisto pakuotės pažeidimo ar sugadinimo žymių, šio vaisto vartoti negalima.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

Pakuotės turinys ir kita informacija

Nilotinib STADA sudėtis

Veiklioji medžiaga yra nilotinibas.

Kiekvienoje 50 mg kietojoje kapsulėje yra 50 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Pagalbinės medžiagos yra:

Kapsulės turinys: laktozė monohidratas, krospovidonas (A tipo) (E1202), bevandenis koloidinis silicio dioksidas (E551), magnio stearatas (E470b).

Kapsulės apvalkalas: hipromeliozė (E464), išgrynintas vanduo, karagenanas (E407), kalio chloridas (E508), eritrozinas (E127), geltonasis geležies oksidas (E172), raudonasis geležies oksidas (E172), titano dioksidas (E171).

Spaustuviniai dažai: šelakas (E904), propilenglikolis (E1520), kalio hidroksidas (E525), juodasis geležies oksidas (E172).

Žr. 2 skyrių „Nilotinib STADA sudėtyje yra laktozės ir natrio“.

Kiekvienoje 150 mg kietojoje kapsulėje yra 150 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

- Pagalbinės medžiagos yra:

Kapsulės turinys: laktozė monohidratas, krospovidonas (A tipo) (E1202), bevandenis koloidinis silicio dioksidas (E551), magnio stearatas (E470b).

Kapsulės apvalkalas: hipromeliozė (E464), išgrynintas vanduo, karagenanas (E407), kalio chloridas (E508), eritrozinas (E127), geltonasis geležies oksidas (E172), raudonasis geležies oksidas (E172), titano dioksidas (E171).

Spausdinimo rašalas: šelakas (E904), propilenglikolis (E1520), kalio hidroksidas (E525), juodasis geležies oksidas (E172).

Žr. 2 skyrių „Nilotinib STADA sudėtyje yra laktozės ir natrio“.

Kiekvienoje 200 mg kietojoje kapsulėje yra 200 mg nilotinibo (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

- Pagalbinės medžiagos yra:

Kapsulės turinys: laktozė monohidratas, krospovidonas (A tipo) (E1202), bevandenis koloidinis silicio dioksidas (E551), magnio stearatas (E470b).

Kapsulės apvalkalas: hipromeliozė (E464), išgrynintas vanduo, karagenanas (E407), kalio chloridas (E508), geltonasis geležies oksidas (E172), titano dioksidas (E171).

Spausdinimo rašalas: šelakas (E904), propilenglikolis (E1520), kalio hidroksidas (E525), juodasis geležies oksidas (E172).

Žr. 2 skyrių „Nilotinib STADA sudėtyje yra laktozės“.

Nilotinib STADA išvaizda ir kiekis pakuotėje

Nilotinib STADA 50 mg yra tiekiamas 4 dydžio (apytiksliai14,4 mm ilgio), kietųjų kapsulių (kapsulių) pavidalu, su raudonu nepermatomu dangteliu ir šviesiai geltonu nepermatomu korpusu, su juodu horizontaliu įspaudu „50 mg“ ant korpuso. Kietosios kapsulės užpildytos baltais ar gelsvais milteliais.

Nilotinib STADA 150 mg yra tiekiamas 1 dydžio (apytiksliai 19,3 mm ilgio), raudonų, nepermatomų kietųjų kapsulių (kapsulių) pavidalu, su juodu horizontaliu įspaudu „150 mg“ ant korpuso. Kietosios kapsulės užpildytos baltais ar gelsvais milteliais.

Nilotinib STADA 200 mg yra tiekiamas 0 dydžio (apytiksliai 21,4 mm ilgio), šviesiai geltonų, nepermatomų, kietųjų kapsulių (kapsulių) pavidalu, su juodu horizontaliu įspaudu ant korpuso „200 mg“. Kietosios kapsulės užpildytos baltais ar gelsvais milteliais.

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės supakuotos PVC / PE / PVdC /aliuminio lizdinėse plokštelėse arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio lizdinėse plokštelėse:

vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 40 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 120 (3 pakuotės po 40) kietųjų kapsulių.

Nilotinib STADA 50 mg kietosios kapsulės supakuotos PVC / PE / PVdC / aliuminio arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio perforuotose dalomosiose lizdinėse plokštelėse:

vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 40×1 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 120×1 (3 pakuotės po 40×1) kietųjų kapsulių.

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės supakuotos PVC / PE / PVdC / aliuminio lizdinėse plokštelėse arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio lizdinėse plokštelėse:

vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 28, 40 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 112 (4 pakuotės po 28), 120 (3 pakuotės po 40) ir 392 (14 pakuočių po 28) kietosios kapsulės.

Nilotinib STADA 150 mg kietosios kapsulės supakuotos PVC / PE / PVdC / aliuminio arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio perforuotose dalomosiose lizdinėse plokštelėse:

vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 28×1, 40×1 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 112×1 (4 pakuotės po 28×1), 120×1 (3 pakuotės po 40×1) ir 392×1 (14 pakuočių po 28×1) kietosios kapsulės.

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės supakuotos PVC / PE / PVdC / aliuminio lizdinėse plokštelėse arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio lizdinėse plokštelėse:

vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 28, 40 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 112 (4 pakuotės po 28), 120 (3 pakuotės po 40) ir 392 (14 pakuočių po 28) kietąsias kapsules.

Nilotinib STADA 200 mg kietosios kapsulės supakuotos PVC / PE / PVdC /aliuminio lizdinėse plokštelėse arba OPA / aliuminio / PVC / aliuminio perforuotose dalomosiose lizdinėse plokštelėse:

vienetinėse pakuotėse, kuriose yra 28×1, 40×1 kietųjų kapsulių, ir sudėtinėse pakuotėse po 112×1 (4 pakuotės po 28×1), 120×1 (3 pakuotės po 40×1) ir 392×1 (14 pakuočių po 28×1) kietąsias kapsules.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas ir gamintojas

Registruotojas

STADA Arzneimittel AG

Stadastrasse 2-18

61118 Bad Vilbel

Vokietija

Gamintojas

Pharos Pharmaceutical Oriented Services Ltd.

Lesvou Street End

Thesi Loggos Industrial Zone

Metamorfossi 144 52

Graikija

arba

STADA Arzneimittel AG

Stadastrasse 2-18

Bad Vilbel 61118

Vokietija

arba

Clonmel Healthcare Ltd.

Waterford Road

Clonmel, Co. Tipperary

Airija

arba

Stada Arzneimittel GmbH

Muthgasse 36/2

1190 Wien

Austrija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą:

UAB „STADA Baltics“

A. Goštauto g. 40A

LT-03163 Vilnius

Lietuva

Tel.: +370 5 260 3926

El. paštas: stada.baltics@stada.com

Šis vaistas Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais:

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2024-12-20.

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ .