Esu labai nusivylusi ir pikta dėl savo mamos gydymo patirties. Ji į Vasaros g. ūmios psichiatrijos skyrių pateko adekvati, sąmoninga ir normali moteris. Tačiau per vos mėnesį gydymo jos būklė kardinaliai pablogėjo – ištiko psichozė, o šiandien ji yra visiškai pasikeitusi: nebesikelia iš lovos, kalba nerišliai, atrodo tarsi „kitoje planetoje“, ir net yra prikaustyta prie vežimėlio. Tai pirmas kartas, kai matome ją tokią.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad gydymo metu nebuvo skiriamas tinkamas dėmesys nei pacientei, nei pačiam gydymo procesui. Pats gydytojas minėjo, kad tai didino, tai mažino stiprių vaistų dozes – toks chaotiškas gydymas, akivaizdu, turėjo skaudžių pasekmių.

Man visiškai nesuprantama, kodėl šiame skyriuje nėra pakankamai dėmesio pacientų priežiūrai, bendravimui ir atsakomybei. Susidaro įspūdis, kad pacientų būklė tiesiog ignoruojama.

Galiu drąsiai teigti, kad būtent Vasaros g. ligoninė ir gydytojas Igoris turėjo didelę įtaką tokiai tragiškai mano mamos būklei. Išoriškai gal ir stengiamasi atrodyti profesionaliai, tačiau realybėje pacientų gerovė, panašu, nėra prioritetas.

Griežtai nerekomenduoju.